Distalinio stipinkaulio ir alkūnkaulio sąnario artrozė paveikia riešo pagrinde esantį sąnarį, kuriame susijungia du dilbio kaulai. Šis sąnarys užtikrina svarbius judesius, leidžiančius pasukti delną į viršų ar žemyn.
Kuo pasižymi riešo artrozė
Riešo sąnario artrozė – viena dažniausių nuolatinio riešo skausmo priežasčių. Be skausmo, ji gali lemti riešo patinimą ir sustingimą, o ilgainiui varžo rankos judesius. Riešas kasdien susiduria su daugybe smulkių judesių ir apkrovų, todėl šio sąnario sveikata itin svarbi įvairiai veiklai.
Artrozė – tai ilgainiui progresuojanti liga, kai sąnaryje nyksta kremzlė. Ypač dažnai ji pažeidžia sąnarius, kuriems tenka daug judesių ar krūvio. Nors riešas tiesioginio svorio beveik neturi, vis dėlto kasdieniams veiksmams jis naudojamas itin dažnai.
Artrozės tipai rieše
Riešo sandara sudėtinga: tai vienas sudėtingiausių žmogaus sąnarių, jungiantis daug smulkių kaulų. Todėl artritas gali kilti skirtingose vietose ir paveikti įvairias jungtis tarp kaulų.
- Distalinio stipinkaulio ir alkūnkaulio sąnario artrozė. Tai pažeidimas ties riešo pamatu, kuriame jungiasi du dilbio kaulai: stipinkaulis ir alkūnkaulis. Dėl šio sąnario galime laisvai sukioti delną.
- Vidurinis riešo sąnarys (midkarpalinis artritas). Apima artritą tarp aštuonių smulkių riešo kauliukų, kurie sujungia plaštaką su dilbiu. Šios jungtys aktyviai juda kartu su pirštais.
- Stipinkaulio-riešo sąnario artrozė. Ši forma pasireiškia vietoje, kur dilbio kaulai jungiasi su riešo kauliukais. Taip užtikrinama galimybė lankstyti, ištiesti ranką ir suktis su riešu.
Riešą gali paveikti ir skirtingos artrito rūšys. Dažniausias tipas – osteoartritas, kylantis dėl natūralaus nusidėvėjimo. Taip pat rieše gali pasireikšti uždegiminės kilmės artritai.
Riešo artrito rūšys
Neuždegiminiai artritai
- Osteoartritas. Tai būklė, kai sąnario kremzlė po truputį dyla dėl nuolatinio naudojimo ar senėjimo. Dažnesnė vyresniame amžiuje ar tiems, kurių darbe riešas patiria daugiau judesių.
- Po traumos atsirandantis artritas. Ši forma pasireiškia po sąnario traumos, pažeidžiančios kremzlę. Nors dažnai būna laikinas, ilgalaikės pasekmės gali paskatinti osteoartritą.
Uždegiminiai artritai
- Reumatoidinis artritas. Tai dažniausia uždegiminio artrito forma, sukelianti imuninio atsako sukeltus sąnario uždegimus. Gali paveikti bet kurį sąnarį kūne.
- Psoriazinis artritas. Pasitaiko kai kuriems žvynelinės sergantiems žmonėms. Jam būdingas mažų rankų ir kojų sąnarių uždegimas ir tinimas.
- Septinis artritas. Atsiranda dėl bakterinės ar virusinės infekcijos, kai visa organizmo gynyba nukreipiama prieš mikrobus, sukeliant uždegimą sąnaryje.
- Podagra. Ši liga kyla, kai organizme padaugėja šlapimo rūgšties ir sąnariuose kaupiasi smulkūs, skausmingi kristalai. Nors dažniausiai pažeidžia pėdų sąnarius, tačiau gali paveikti ir rankas.
Riešo artrito simptomai
Riešo artritas dažniausiai pasireiškia nuolatiniu sąnario skausmu. Osteoartritui būdingi lėtiniai maudžiantys pojūčiai, o uždegiminės kilmės artritas gali būti itin stiprus, deginantis. Įprasta, kad simptomai paaštrėja naudojant ranką daugeliui įprastų veiksmų, pavyzdžiui:
- įsukti stiklainio dangtelį,
- atsukti durų rankeną,
- rašyti klaviatūra.
Be skausmo, pasireikšti gali šie požymiai:
- sąnarių patinimas, paraudimas ar šiluma,
- ribotas judesių laisvumas,
- sustingimas rytais, kuris vėliau palaipsniui mažėja,
- rankos ir riešo silpnumas,
- girgždesys ar traškesys judinant riešą,
- tirpimas ar dilgčiojimas, kuris gali būti susijęs su riešo kanalo sindromu.
Osteoartritas ir po traumos atsirandantis artritas dažniausiai paveikia vieną ranką, o uždegiminės formos paprastai apima abu riešus ir gali paveikti ir kitus sąnarius. Uždegiminio artrito atveju dažnai pasireiškia papildomi simptomai, tokie kaip:
- kūno temperatūros pakilimas,
- nuovargis,
- bėrimai,
- naguose esantys įdubimai ar spalvos pakitimas (esant nagų psoriazei).
Visų rūšių riešo artritui būdingas stiprus tinimas, dėl kurio kaulai gali pasislinkti iš įprastos padėties ir sukelti deformacijas.
Kodėl vystosi riešo artrozė
Šios ligos priežastis – nuolatinis kremzlės dėvėjimasis sąnaryje. Kremzlė veikia kaip amortizatorius tarp kaulų, padeda jiems lengvai judėti. Dėl įvairių priežasčių – natūralaus nusidėvėjimo arba uždegimo – šis apsauginis sluoksnis suplonėja ar visiškai išnyksta. Netekus kremzlės, kaulai ima trintis, atsiranda skausmas, patinimas, ribojami judesiai. Kartais uždegimas pasireiškia ir ankstyvose stadijose, kai kremzlės dar nenusidėvėjusios.
Kaip diagnozuojama riešo artrozė
Sveikatos specialistas pirmiausia detaliai apžiūri riešą, įvertina judesių amplitudę, ar nėra uždegimo ar deformacijų požymių. Diagnostikai gali būti paskirti:
- rentgeno tyrimai – jie leidžia įvertinti kremzlės ir kaulų pažeidimus,
- kraujo tyrimai, skirti nustatyti uždegiminius ar kitus reikšmingus rodiklius.
Riešo artrozės gydymo galimybės
Pagrindinis gydymo tikslas – palengvinti simptomus ir kiek įmanoma sulėtinti ligos progresavimą. Paprastai pradedama nuo konservatyvių priemonių, skirtų skausmui mažinti ir sumažinti riešo apkrovą. Jei šios priemonės neveiksmingos, gali būti taikomas medikamentinis arba operacinis gydymas.
Konservatyvūs būdai
- Šilumos ir šalčio terapija. Ledo kompresai ar specialūs gelio maišeliai padeda mažinti uždegimą, o šilti kompresai ar vonelės atpalaiduoja sustingusius sąnarius.
- Nereceptiniai vaistai nuo skausmo, ypač nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU). Jie mažina skausmą ir patinimą. Naudingi ir vietinio poveikio geliai.
- Fizioterapija. Specialistai sudaro individualią pratimų programą, padedančią išlaikyti judesių laisvumą ir stiprinti riešą. Reguliarus, švelnus judėjimas saugo sąnario audinius nuo sąstingio.
- Kasdienės veiklos korekcija. Per daug kartojamos judesiai provokuoja artrito paūmėjimą. Ergoterapeutas pataria, kaip pakeisti rankos judesius, kad sumažintumėte riešo apkrovą.
Medikamentinis gydymas
- Steroidinės injekcijos. Kortikosteroidai efektyviai ir greitai sumažina skausmą bei uždegimą, veikia tiesiogiai pažeistame rieše.
- Kraujo plazmos (PRP) injekcijos. Medžiagos iš paties paciento kraujo gali paskatinti kremzlės atsinaujinimą ir turi priešsklausminį efektą, ypač taikomos osteoartritui.
- Geriamieji kortikosteroidai. Šie vaistai sumažina uždegimą, nes slopina pernelyg aktyvų imuninį atsaką.
- Ligą modifikuojantys vaistai nuo reumatoidinio artrito (DMARDs). Tai vaistai, veikiantys visą organizmą ir mažinantys uždegimą bei artrito simptomus autoimuninių ligų atveju.
Chirurginis gydymas
- Dalinis riešo kaulų pašalinimas. Procedūros metu šalinami keli riešo kauliukai, kad kiti kaulai galėtų judėti be trinties.
- Sąnario sujungimo operacija. Kaulai sujungiami specialiais varžtais ar kaiščiais, kad nustoja judėti tuos skausmą keliančius sąnarius, o tai pašalina skausmą.
- Sąnario endoprotezavimas. Pažeistos sąnario dalys pakeičiamos dirbtinėmis, kas padeda išlaikyti rankos judesius ir sumažina artrito požymius.
Riešo artrozės perspektyvos
Daugumai žmonių pakanka konservatyvaus gydymo – su specialių pratimų, vaistų ir skausmo kontrolės pagalba galima kontroliuoti simptomus. Jei artritas smarkiai progresuoja ir sąnaryje beveik nelieka kremzlės, gali prireikti chirurginio gydymo. Jei liga ženkliai ima riboti kasdienę veiklą, verta pasitarti su gydytoju dėl efektyviausių operacijų galimybių.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
