Astma nėštumo metu – tai lėtinė kvėpavimo takų liga, kurią lydi dusulys, švokštimas, kosulys ir spaudimas krūtinėje. Šie simptomai gali paaštrėti nėštumo laikotarpiu, nes organizme vyksta daugybė pokyčių, lemiančių kvėpavimo veiklą. Net jei nėštumo metu kvėpuoti sunkiau, svarbu rūpintis ne tik savo sveikata, bet ir augančio vaisiaus gerove – tik tinkamai valdoma astma padeda išvengti rimtų komplikacijų.
Ar nėštumas keičia astmos eigą?
Astmos pokyčiai nėštumo metu priklauso nuo individualios situacijos. Nors dusulys dažnas nėščiųjų simptomas, tyrimai rodo, kad maždaug 40 % moterų nėštumo laikotarpiu jaučia didesnį astmos paūmėjimą – dažniausiai tos, kurios iki tol sirgo sunkesne ligos forma. Likusiai daliai simptomai lieka nepakitę arba net pagerėja. Įdomu tai, kad dažniausiai būklei blogėjant simptomai išryškėja 29–36 savaitę, o pagerėjimas – lėtas ir laipsniškas. Simptomų pokyčiai dažniausiai išnyksta praėjus trims mėnesiams po gimdymo. Jei ankstesnių nėštumų metu astma keitėsi, didelė tikimybė, jog panašiai bus ir vėl.
Astmos įtaka vaisiui nėštumo metu
Nekontroliuojama astma gali sumažinti deguonies kiekį kraujyje, o tai kelia pavojų vaisiui ir didina įvairių nėštumo komplikacijų tikimybę. Tinkamai gydoma astma leidžia užtikrinti normalią vaisiaus raidą ir sumažina grėsmes. Deja, dažniausia rizikų priežastis – klaidinga baimė, jog vaistai pakenks vaisiui, todėl kai kurios moterys nustoja juos vartoti. Tačiau tokia praktika vaisiui pavojingesnė nei pats gydymas, nes astmos komplikacijos pasireiškia būtent tada, kai liga nevaldoma.
Astma nėščiųjų tarpe
Apskaičiuota, jog šia liga serga apie 3–8 % visų nėščiųjų. Astma išlieka dažniausia lėtine plaučių liga, su kuria tenka susidurti nėštumo metu.
Astmos simptomai nėštumo metu
- Dusulys – padažnėjęs ar nuolatinis oro trūkumas.
- Kosulys, dažniausiai stiprėjantis naktį.
- Spaudimas, skausmas ar diskomfortas krūtinėje.
- Švokštimas – švilpimas ar šniokštimas kvėpuojant dėl susiaurėjusių takų.
Simptomų intensyvumas gali kisti viso nėštumo metu: jie gali sustiprėti, susilpnėti arba išlikti tokie patys kaip iki pastojimo.
Astmos atsiradimo priežastys nėštumo metu
Nėštumas nėra tiesioginė astmos priežastis, tačiau organizme vykstantys pakitimai gali įtakoti simptomų pasireiškimą ar paaštrėjimą. Šie veiksniai veikia kvėpavimo procesus:
- Didėjanti gimda spaudžia diafragmą ir apsunkina gilius įkvėpimus.
- Hormoniniai pokyčiai (ypač progesterono šuolis) gali sausinti ir uždegti nosies gleivinę, skatinti dažnesnį kvėpavimą.
- Širdis priversta dirbti intensyviau, kad deguonies užtektų abiem – dėl to dažniau jaučiamas nuovargis ir dusulys.
Jei anksčiau astma nebuvo diagnozuota, nėštumo pokyčiai gali ją išryškinti arba paaštrinti lengvas, iki tol nepastebėtas jos formas.
Galimos komplikacijos dėl nevaldytos astmos
- Preeklampsija – rimta kraujospūdžio liga, galinti pažeisti moters organus ir kelti riziką vaisiui.
- Priešlaikinis gimdymas – kai kūdikis gimsta iki 37 nėštumo savaitės, jam gresia besivystančių sistemų sutrikimai.
- Mažas gimimo svoris arba augimo sutrikimai – per maži kūdikiai gali turėti sveikatos bėdų.
Rizika daug didesnė, jei astma sunkesnė ar nevaldoma. Tačiau ir esant lengvai ar vidutinio sunkumo ligai, svarbus gydymo plano laikymasis siekiant apsaugoti save ir kūdikį.
Veiksniai, didinantys komplikacijų riziką
- Rūkymas; net ir pasyvus kontaktas su tabako dūmais žalingas.
- Astmos gydymo plano nesilaikymas ir vaistų nevartojimas.
- Didesnis kūno masės indeksas (antsvoris ar nutukimas).
Kaip nustatoma astma nėštumo metu?
Dažniausiai diagnozė nustatoma dar prieš pastojant, tačiau iškilus naujiems simptomams ar pasunkėjus būklei nėštumo metu, gydytojas įvertins tik saugius diagnostikos būdus. Atliekama išsami ligos ir simptomų analizė, apžiūra, kvėpavimo funkcijos matavimai (spirometrija), o jei reikia – atliekami papildomi kraujo tyrimai ar vaizdiniai tyrimai, kad būtų atmestos kitos kvėpavimo sistemos ligos.
Astmos valdymas nėštumo metu
Labai svarbu nėštumo laikotarpiu nenutraukti paskirtos gydymo schemos. Priežiūra apima nuolatinį vaistų vartojimą pagal gydytojo nurodymus, kad būtų kuo mažiau ar visiškai išnyktų simptomai dienomis ir naktimis, nebūtų poreikio dažnai naudoti skubios pagalbos inhaliatorių, būtų išsaugota normali plaučių funkcija ir gebėjimas užsiimti kasdiene veikla.
Sudaromas individualus gydymo planas
Prieš planuojant nėštumą verta apsilankyti pas gydytoją – iš anksto aptariamas ligos valdymas nėštumo metu, galimi vaistų keitimai. Nėštumo eigoje gydytojas padės stebėti sveikatą ir koreguos gydymo taktiką, jei reikės.
Sveikatos stebėsena
- Reguliarūs kvėpavimo funkcijos tyrimai (pvz., spirometrija), kartais kvėpavimo tikrinimas namuose su piko srauto matuokliu.
- Augančio vaisiaus būklės sekimas (ultragarsiniai tyrimai, jei astma sunki ar blogai valdoma – papildomi tyrimai po 32 savaitės).
Trigerių vengimas
Didelę reikšmę turi alerginių ar kvėpavimo takus dirginančių veiksnių išvengimas. Dažniausi astmos trigeriai nėštumo metu:
- Tabako dūmai ir rūkymas.
- Kenkėjų ekskrementai (pvz., tarakonų, pelių).
- Aštrūs cheminiai kvapai (valymo priemonės, kvepalai).
- Dulkių erkės.
- Virusinės infekcijos – peršalimas, gripas.
- Gyvūnų pleiskanos.
- Stresas.
- Žiedadulkės ir pelėsis.
Vaistų vartojimas
Astmai gydyti nėštumo metu dažniausiai skiriami tie patys vaistai – inhaliatoriai, geriamieji preparatai ar sirupai, tik gydytojas įvertina kiekvieno jų saugumą konkrečiai situacijai. Parenkama, kurie vaistai yra saugiausi pagal nėštumo trimestrą, kurie geriausiai malšina simptomus, atsižvelgiama į ilgalaikio vartojimo patirtį.
Daugelis moterų gali tęsti įprastą gydymą nėštumo, gimdymo ir žindymo laikotarpiu.
Kaip išvengti komplikacijų?
Tiksliai laikantis gydytojo parengto gydymo plano, vengiant trigerių ir reguliariai vartojant paskirtus vaistus galima sumažinti komplikacijų riziką tiek mamai, tiek kūdikiui. Prastas astmos valdymas daug pavojingesnis nei galimas vaistų poveikis, todėl gydymo nutraukti negalima be gydytojo nurodymo. Gydytojai nuolat stebi taikomų vaistų saugumą nėštumo metu.
Perspektyvos sergant astma nėštumo metu
Nors moterys, sergančios astma, turi šiek tiek didesnę komplikacijų riziką, svarbiausia užtikrinti ligos kontrolę – taip išlaikoma gera sveikata ir nėštumo metu, ir po gimdymo. Gydytojo rekomendacijų vykdymas leidžia susilaukti sveiko kūdikio be papildomų problemų.
Klausimai gydytojui dėl astmos nėštumo metu
- Kokie specialistai (alergologai, imunologai ir pan.) rūpinsis mano gydymu?
- Ar prireiks keisti vaistus ar jų dozes?
- Kaip dažnai reikės lankytis dėl būklės stebėjimo?
- Kaip sekti astmos simptomus namuose?
- Kokie požymiai rodo, kad reikia apsilankyti pas gydytoją ar vykti į ligoninę?
Dažniausiai užduodami klausimai apie astmą nėštumo metu
- Ar tiesa, kad nėštumo metu vienai trečdaliui moterų astmos simptomai pagerėja, kitai trečdaliai – pablogėja, o likusiai daliai išlieka nepakitę? Senesni duomenys šią taisyklę patvirtino, tačiau naujesni tyrimai rodo, kad sustiprėjusių simptomų patiria apie 40 % moterų.
- Ar saugu nėštumo metu vartoti albuterolį? Šis vaistas laikomas vienu saugiausių ir dažnai skiriamas nėščiosioms jau daugelį metų – jis efektyviai kontroliuoja simptomus ir padeda išvengti komplikacijų.
- Ar galima tęsti alerginių skiepų kursą nėštumo metu? Nauji skiepai šiuo laikotarpiu nepradedami, tačiau jau pradėtą kursą gydytojas gali tęsti, jei nėra kontraindikacijų.
- Ar rekomenduojama skiepytis nuo gripo būnant nėščiai? Skiepas nuo gripo patariamas nepriklausomai nuo nėštumo trimestro – gripu sirgti nėščioms ypač pavojinga, nes ši infekcija gali išprovokuoti astmos priepuolius.
