Prieširdžių plazdėjimas – tai sutrikimas, kai širdis ima plakti daug greičiau nei įprastai. Dažniausiai šią būklę sukelia netvarkingi elektriniai impulsai, dėl kurių širdis dirba netaisyklingai greitu ritmu.
Kas yra prieširdžių plazdėjimas?
Prieširdžių plazdėjimas priklauso supraventrikulinėms aritmijoms, tai reiškia, kad nereguliarus širdies plakimas prasideda viename iš viršutinių širdies skyrių – prieširdžių. Esant šiai aritmijai, širdies ritmas išlieka ritmingas, tačiau žymiai padažnėjęs. Už būklę atsakingi netinkami elektriniai impulsai, dėl kurių prieširdžiai susitraukia pernelyg dažnai.
Ramybės būsenoje normalus pulsas būna nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Tačiau prieširdžių plazdėjimo metu kai kuriuose širdies skyriuose susitraukimai pasiekia net 250–350 kartų per minutę. Dėl to apatiniai širdies skyriai (skilveliai) taip pat plaka per greitai, kartais pasiekdami ar viršydami 150 dūžių per minutę.
Prieširdžių plazdėjimo rūšys
- Tipinis plazdėjimas (dažniausias variantas) – pakitęs elektrinis impulsas cirkuliuoja prieš laikrodžio rodyklę dešiniame prieširdyje.
- Atvirkščias tipas – elektrinių impulsų judėjimas eina laikrodžio rodyklės kryptimi dešiniajame prieširdyje.
- Netipinis (retesnis, dažniausiai pasitaikantis po širdies operacijų ar abliacijų) – sutrikimai gali kilti kairiajame ar dešiniajame prieširdyje.
Kokiam prieširdžių plazdėjimo tipui priskiriama paciento būklė, gydytojas nustato pagal elektrokardiogramos (EKG) rezultatą.
Simptomai ir priežastys
Prieširdžių plazdėjimo simptomai
- Dusulys
- Galvos svaigimas
- Jėgų trūkumas, silpnumas
- Širdies permušimai
- Greitas pulsas
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje
- Trumpalaikis sąmonės netekimas
- Lengvas galvos svaigimas, „aptemimas“
Kai kuriems žmonėms gali nebūti jokių simptomų, tačiau kitiems jie išryškėja labai aiškiai.
Kas sukelia prieširdžių plazdėjimą?
Šios aritmijos metu širdies prieširdžiai susitraukia per dažnai dėl pernelyg dažno elektrinio signalo. Tai sutrikdo normalų širdies darbą.
- Širdies vožtuvų sutrikimai
- Įgimtos širdies ydos
- Širdies išeminė liga
- Širdies nepakankamumas
- Padidėjęs kraujospūdis
- Per aktyvi skydliaukė
Rizikos veiksniai
Plazdėjimo tikimybė didėja su amžiumi, taip pat didesnė rizika pastebima vyrams. Taip pat svarbūs ir kiti sveikatos sutrikimai:
- Kitokios širdies problemos, pavyzdžiui, nepakankamumas ar vožtuvų pažeidimai
- Aukštas kraujospūdis
- Skydliaukės ligos (hipertireozė)
- Cukrinis diabetas
- Lėtinis plaučių susirgimas
- Gausus arba ilgalaikis alkoholio vartojimas
- Miego apnėja
- Nutukimas
Galimos komplikacijos
Prieširdžių plazdėjimas lemia, kad širdis nebepajėgia tinkamai atlikti savo „siurblio“ funkcijos. Kraujo apytaka primena surikiuotą grandinę – kraujas turi nuosekliai pereiti iš vieno širdies skyriaus į kitą. Tačiau šiai būklei būdingas pernelyg greitas „apsisukimas“ prieš pradedant grandinės pirmą etapą.
Širdies skilveliai dėl greito ritmo nespėja prisipildyti krauju, o prieširdžiai – visiškai išstumti turimo kraujo žemyn. Todėl iš širdies į kūną išstumiamo kraujo kiekis mažėja. Liekantis kraujas prieširdžiuose ilgainiui gali susiformuoti į krešulius, kurie, atitrūkę, gali „užkimšti“ smegenų ar širdies kraujagysles, sukeldami insultą ar infarktą.
Greitas širdies plakimas ilgainiui silpnina širdies raumenį (išsivysto kardiomiopatija), be to, gali išprovokuoti širdies nepakankamumą.
Nustatymas ir tyrimai
Kaip nustatoma ši aritmija?
Diagnozuojant prieširdžių plazdėjimą, taikomi keli pagrindiniai tyrimai:
- Elektrokardiograma (EKG). Tyrimas „nupiešia“ širdies darbą kaip grafiką. Plazdėjimo metu šis grafikas turi būdingą dantytą („pjūklo“ ar „tvoros“) raštą.
- Echokardiografija. Tai leidžia įvertinti kraujo krešulių buvimą prieširdžiuose ir įvertinti širdies sandarą, jos būklę.
- Kraujo tyrimai. Jie padeda nustatyti skydliaukės veiklą, elektrolitų pusiausvyrą ir kitas svarbias funkcijas.
- Plaučių funkcijos įvertinimas – jei įtariama susijusi plaučių liga.
Valdymas ir gydymas
Kaip gydomas prieširdžių plazdėjimas?
Gydymas dažnai pradedamas šalinant priežastį, dėl kurios atsirado plazdėjimas. Taip pat taikomas kompleksinis gydymas vaistais ir/ar specialiomis procedūromis.
Vaistai
- Vaistai širdies ritmui sulėtinti (kalcio kanalų blokatoriai, beta blokatoriai)
- Preparatai, padedantys atkurti normalų širdies ritmą (antiaritminiai)
- Kraują skystinantys vaistai (antikoaguliantai) – jie apsaugo nuo krešulių susidarymo
Procedūrinis gydymas
- Elektros ar vaistų sukelta kardioversija širdies ritmui atstatyti
- Kateterinė abliacija – tiksli širdies audinio vietos, iš kurio skleidžiami klaidingi signalai, sunaikinimas
- Laikinas širdies stimuliatoriaus ar defibriliatoriaus nustatymų pakeitimas
Gydymo komplikacijos
Nors procedūrų komplikacijos retos, gali kilti infekcija, kraujavimas, kraujagyslių ar audinių pažeidimas, kraujo krešulio susidarymas ar net insultas.
Gydymo sėkmė
Didžiajai daliai pacientų kardioversija efektyvi (70–90 %). Po kateterinės abliacijos tikimybė, kad prieširdžių plazdėjimas pasikartos, mažesnė nei 5 %, tačiau sėkmingumas kiek mažesnis esant sudėtingesnei aritmijos formai (apie 70 % netipinio plazdėjimo atvejais).
Atsistatymo laikotarpis po gydymo
Po kateterinės abliacijos patariama riboti fizinį aktyvumą – savaitę vengti vairavimo, sunkesnių nei 5 kilogramai daiktų kėlimo.
Prevencija
Nors kai kurių rizikos veiksnių pakeisti negalime, verta riboti alkoholio vartojimą ir stebėti esamas lėtines ligas, kurios gali sukelti ar išprovokuoti prieširdžių plazdėjimą. Laiku gydant kitas širdies, skydliaukės ar metabolines ligas, riziką galima sumažinti.
Ligos eiga ir prognozė
Ši aritmija neturi visiško išgijimo, tačiau net tinkamai gydant, visą gyvenimą reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra. Prieširdžių plazdėjimas turi didelę insulto grėsmę, todėl būtina reguliariai lankytis pas gydytoją. Net ir atkūrus normalų ritmą, sutrikimas linkęs kartotis, kai kuriems žmonėms netgi reikia pakartotinai vykti į ligoninę.
Gyvenimas su prieširdžių plazdėjimu
Kaip pasirūpinti savimi?
Reguliariai lankykitės pas gydytojus ir vykdykite paskirtos stebėsenos/vaistų planą. Kasmet bus įvertinta jūsų insulto rizika, atsižvelgiant į sveikatos būklę. Jei rizika didelė, rekomenduojama naudoti antikoaguliantus.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Pas gydytoją reikėtų apsilankyti reguliariai, kad būtų laiku pastebėta galimų komplikacijų arba jei simptomai kinta, stiprėja ar pasireiškia nepageidaujamos reakcijos į vaistus.
Kada būtina skubi medicininė pagalba?
Nedelskite kreiptis, jei jūsų širdis ramybės būsenoje plaka dažniau nei 150 kartų per minutę arba staigiai pablogėja savijauta.
Kokie klausimai svarbūs gydytojui?
- Ar mano širdies ritmo sutrikimas – prieširdžių plazdėjimas ar kažkas kita?
- Koks gydymas būtų veiksmingiausias mano atveju?
- Kokia mano insulto rizika?
Ar ši būklė pavojinga?
Nors prieširdžių plazdėjimas retai kada yra tiesioginė grėsmė gyvybei, laikui bėgant jis gali sukelti rimtų komplikacijų. Negydoma ši būklė gali baigtis insultu ar širdies infarktu, todėl gydymui skirti dėmesio būtina.
