SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Psichologija

Kodėl jums dažnai norisi giliau atsidusti

Eglė Jatulytė Paskelbė Eglė Jatulytė
2025 26 spalio
Kategorija Psichologija
0
Share on FacebookShare on Twitter

Dažnas noras giliai atsidusti gali pasirodyti kaip natūrali kūno reakcija, tačiau pastarasis gali kelti klausimų ir net nerimą. Kodėl mums karts nuo karto taip norisi? Atsidusimai gali reikšti ne tik nuovargį, bet ir kalbėti apie mūsų fizinę bei emocinę sveikatą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, kodėl jūs galite dažnai giliau atsidusti, ir kada vertėtų atkreipti į tai dėmesį.

Fiziologiniai atsidusimo mechanizmai

Atsidusimai yra natūrali kūno funkcija, skirta užtikrinti efektyvią deguonies cirkuliaciją ir plaučių funkcionavimą. Plaučiai nuolat dirba, kad tiekdami organizmui deguonį palaikytų gyvybingas funkcijas. Tačiau kai deguonies tiekimas ar CO2 pašalinimas tampa nepakankamas, mūsų kūnas įjungia giliai atsikvėpimo mechanizmą.

Plaučių ventiliacija

Atsidusimai atlieka svarbią rolę plaučių ventiliacijoje. Kai mes giliai atsikvėpiame, alveolės – maži maišeliai plaučiuose – atsipalaiduoja ir pilnai atsidaro. Tai padeda atnaujinti oro srautus ir pagerina deguonies bei anglies dioksido mainus. Jei šis procesas yra sutrikęs, mūsų kūnas jaučiasi priblokštas ir siunčia signalus giliai atsidusti.

Smegenų vaidmuo

Mūsų smegenys stebi deguonies ir anglies dioksido lygį kraujyje. Kai šie rodikliai tampa neoptimalūs, smegenys siunčia signalą į plaučius giliai įkvėpti. Tai ypač aktualu, kai žmogus yra sujaudintas arba patiria didelį stresą, nes tuo metu kūnas reikalauja daugiau deguonies efektyviai veikti.

Susiję įrašai

Bandote „išvalyti“ organizmą prieš narkotikų testą? Pamirškite actą

Bandote „išvalyti“ organizmą prieš narkotikų testą? Pamirškite actą

2025 10 lapkričio
Skausmas ties stipinine dilbio dalimi

Skausmas ties stipinine dilbio dalimi

2025 10 lapkričio

Ar yra naudos mirkant kojas Listerine tirpale?

2025 10 lapkričio

Kaip išvengti žvynelinės paūmėjimo vestuvių dieną

2025 10 lapkričio

Emociniai ir psichologiniai veiksniai

Ne visada noras giliau atsidusti turi būti siejamas su fiziniu organizmo poreikiu; dažnai jis būna susijęs su mūsų emocine būsena. Emociniai ir psichologiniai faktoriai gali turėti didelę įtaką mūsų kvėpavimui.

Stresas ir nerimas

Stresas ir nerimas turi tiesioginį efektą kvėpavimo dažniui bei gylui. Kai žmogus patiria stresą, organizmas pradeda aktyviau veikti kovos arba bėgimo režimu. Tai reiškia, kad kvėpavimas tampa paviršutinis, o kai organizmas siekia atsipalaiduoti, jis imasi gilių atsikvėpimų.

Nuovargis ir perdegimas

Lėtinis nuovargis arba perdegimas gali versti žmogų dažniau atsidusti. Kai smegenys yra persistengusios, jos reikalauja daugiau deguonies, kad palaikytų budrumą ir veiksmingumą. Gilių atsikvėpimų metu smegenys gauna daugiau deguonies, kas gali padėti kovoti su šiais simptomais.

Fizinis aktyvumas kaip sprendimas

Vienas paprasčiausių būdų sumažinti dažną giliai atsidusimų poreikį – didinti fizinį aktyvumą. Fizinis aktyvumas gerina kraujo apytaką, plaučių funkciją ir padeda išsiskirti endorfinams, kurie natūraliai mažina stresą ir nerimą.

Sportas ir reguliari veikla

Net nedidelė fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas arba lengvi pratimai, gali turėti reikšmingą teigiamą poveikį jūsų kvėpavimo sistemai. Ji skatina efektyvesnį deguonies naudojimą ir padeda valdyti emocinius iššūkius, tokius kaip stresas.

Kvėpavimo pratimai

  • Pranayama kvėpavimas: Ši senovinė praktika padeda suprasti ir prižiūrėti savo kvėpavimą, suteikia ramybės ir gali sumažinti nerimo jausmą.
  • 4-7-8 metodas: Lėtas įkvėpimas per nosį 4 sekundes, kvėpavimo sulaikymas 7 sekundėms, ir lėtas iškvėpimas per burną 8 sekundes. Šis metodas gali būti labai naudingas kovai su stresu.

Kada kreiptis į gydytoją

Nors atsidusimai paprastai yra natūrali reakcija, kartais jie gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų požymis. Jei dažnai pastebite gilius atsikvėpimus kartu su kitais simptomais, tikrai verta kreiptis į gydytoją.

Galimi medicininiai sutrikimai

Dažnai atsirandantys ir nepaaiškinami atsidusimai gali signalizuoti apie kvėpavimo ar širdies problemas, tokias kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) arba netgi širdies nepakankamumas. Jei pastebite kitus simptomus, tokius kaip dusulys, krūtinės skausmas ar nuolatinis nuovargis, pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros specialistu.

Galiausiai, nors nerimauti dėl dažnai gealimai norimos atsidusimų gali būti suprantama reakcija, svarbu atsiminti, kad tai kūno signalas davus daugiau dėmesio savo fizinei ir emocinei sveikatai. Atidus stebėjimas savo gerovės ir, jei reikia, profesionali konsultacija gali būti geriausi žingsniai norint suprasti ir prisitaikyti prie kūno poreikių.

Eglė Jatulytė

Eglė Jatulytė

Psichologė, emocinės sveikatos specialistė ir sertifikuota kognityvinės elgesio terapijos (KET) praktikė. Eglė siekia padėti žmonėms suprasti savo emocijas, įveikti kasdienius iššūkius ir kurti prasmingesnius santykius su savimi bei aplinkiniais. Eglė baigė psichologijos bakalauro ir magistro studijas Vilniaus universitete, vėliau gilino žinias kognityvinės ir elgesio terapijos srityje Londono King’s koledže. Ji specializuojasi streso valdymo, nerimo, depresijos ir tarpasmeninių santykių temose, taip pat aktyviai dirba švietimo srityje, rašydama straipsnius ir vesdama seminarus. Eglės straipsniuose skaitytojai ras moksliškai pagrįstą informaciją, praktiškus patarimus ir motyvuojančias įžvalgas, kaip pagerinti savo emocinę gerovę bei atrasti vidinę ramybę.

Susiję Pranešimai

Bandote „išvalyti“ organizmą prieš narkotikų testą? Pamirškite actą
Tyrimai

Bandote „išvalyti“ organizmą prieš narkotikų testą? Pamirškite actą

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2025 10 lapkričio
Skausmas ties stipinine dilbio dalimi
Skausmai

Skausmas ties stipinine dilbio dalimi

Paskelbė Dovydas Žilinskas
2025 10 lapkričio
Ar yra naudos mirkant kojas Listerine tirpale?
Dermatologija

Ar yra naudos mirkant kojas Listerine tirpale?

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2025 10 lapkričio
Kitas įrašas

Išmuštas dantis: ką daryti?

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2025 26 spalio
Cholesterolio norma pagal amžių

Cholesterolio norma pagal amžių

2025 26 spalio
Bandote „išvalyti“ organizmą prieš narkotikų testą? Pamirškite actą

Bandote „išvalyti“ organizmą prieš narkotikų testą? Pamirškite actą

2025 10 lapkričio
Skausmas ties stipinine dilbio dalimi

Skausmas ties stipinine dilbio dalimi

2025 10 lapkričio
Ar yra naudos mirkant kojas Listerine tirpale?

Ar yra naudos mirkant kojas Listerine tirpale?

2025 10 lapkričio
Kaip išvengti žvynelinės paūmėjimo vestuvių dieną

Kaip išvengti žvynelinės paūmėjimo vestuvių dieną

2025 10 lapkričio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Bandote „išvalyti“ organizmą prieš narkotikų testą? Pamirškite actą
  • Skausmas ties stipinine dilbio dalimi
  • Ar yra naudos mirkant kojas Listerine tirpale?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.