Avulsinis lūžis – tai gana specifinis sužalojimas, kurio metu įtempus sausgyslę arba raištį, nuo pagrindinio kaulo atitrūksta ir nutolsta nedidelė kaulo dalis. Sausgyslės jungia raumenis prie kaulų, o raiščiai laiko sąnarius stabiliais. Esant avulsiniam lūžiui, dažniausiai viena jėga staigiai patraukia kaulą viena kryptimi, o prijungta sausgyslė ar raištis – į priešingą pusę, taip kartu nutraukdama kaulo fragmentą. Tokia trauma neretai įvyksta staigiai keičiant judėjimo kryptį ar esant netikėtiems fiziniams krūviams.
Dažniausiai pažeidžiami kaulai
Avulsinis lūžis gali įvykti bet kuriame kaule, kuris jungiasi su sausgyslėmis ar raiščiais, tačiau tam tikros vietos yra ypač jautrios. Dažniau tokie lūžiai diagnozuojami:
- Alkūnės srityje,
- Kojų čiurnose ir pėdose,
- Keliuose,
- Rankų pirštuose ir riešuose,
- Dubens ir klubo srityje,
- Stuburo kauluose.
Kuo pavojingas avulsinis lūžis?
Nesvarbu, kokio tipo lūžis – kiekvienas jų reiškia rimtą traumos laipsnį. Jei įtariate, kad patyrėte lūžį, tinkamas sprendimas – nedelsti ir kreiptis į gydytojus. Tik profesionalus gydymas padės saugiai ir efektyviai sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
Kas dažniau patiria avulsinius lūžius?
Nors didžiausia rizika tenka sportininkams – futbolą žaidžiantiems, baletą šokantiems, gimnastams ar slidininkams – toks lūžis gali nutikti bet kam, net ir kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, pasisukus, netikėtai parkritus ar stipriai pasitempus čiurną.
Beje, avulsiniai lūžiai siejami ne tik su fiziniu skausmu, bet ir psichologiniu diskomfortu – ilgesnis negalėjimas sportuoti ar užsiimti mėgstama veikla gali paveikti emocinę savijautą. Jei jaučiate nerimą ar nuotaikų kaitą po traumos, informuokite savo gydytoją – tinkama pagalba padeda lengviau įveikti sunkesnį laikotarpį.
Avulsinių lūžių simptomai
Avulsiniam lūžiui būdinga, kad traumos metu paprastai pasireiškia stiprus aštrus skausmas, vėliau prisideda kiti požymiai:
- Patinimas ir kraujosruvos,
- Raumenų skausmas aplink sužalotą vietą,
- Girdimas „trakštelėjimas“ ar „spragtelėjimas“ traumos metu,
- Skausmo plitimas į aplinkinius audinius,
- Šlubavimas arba apsunkintas vaikščiojimas (jei sužalota koja),
- Sunkumas pajudinti sužalotą galūnę.
Kas sukelia avulsinius lūžius?
Tokių lūžių dažniausiai pasitaiko užsiimant veikla, kuriai būdingi staigūs judesiai – ypač kontaktiniuose sportuose, tarp kurių išsiskiria futbolas, boksas, lakrosas. Avulsiniai lūžiai gali įvykti, kai:
- Netikėtai keičiate judėjimo kryptį,
- Staigiai pradedate bėgti arba sustojate,
- Atlieka stiprius spyrimus ar šuolius,
- Parkrentate ant ištiestos rankos,
- Tenka atlaikyti tiesioginį smūgį,
- Čiuožiate ar slystate, kaip beisbolo žaidėjai slydimo metu.
Kaip nustatomas avulsinis lūžis?
Gydytojai pirmiausia detaliai išsiaiškina traumos aplinkybes – jie pasiteiraus, kada ir kaip įvyko sužalojimas, kokie simptomai pasireiškė, ar girdėjote trakštelėjimą. Svarbi ir informacija apie vartojamus vaistus ar ankstesnes traumas.
Norėdami tiksliai įvertinti sužalojimą, gydytojai apžiūrės pažeistą vietą, patikrins judesių amplitudę ir gali paskirti specialius tyrimus:
- Rentgeno nuotraukas, leidžiančias pamatyti lūžusių kaulų padėtį,
- Kompiuterinę tomografiją (KT), jei reikalingas detalesnis aplinkinių audinių ir kaulų įvertinimas.
Gydymo galimybės
Kaulo gijimas ir gydymo metodas priklauso nuo to, kuris kaulas pažeistas ir kokia avulsinio lūžio rūšis. Dažniausiai taikoma:
- Imobilizacija – gipsas arba įtvaras,
- Priešuždegiminiai vaistai,
- Poilsis ir fizinio aktyvumo ribojimas,
- Šaltų kompresų dėjimas,
- Vėliau – kineziterapija ir specialūs pratimai.
Kai skausmas atslūgsta, gydytojas gali paskirti judesių amplitudės pratimų, kuriems prireiks kineziterapeuto priežiūros. Jei avulsinis lūžis sunkus ir sukelia sąnario nestabilumą, gali prireikti operacijos.
Kaip vyksta kaulų gijimas?
Kaulai pradeda gyti iškart po lūžio – pirmiausia aplink sužalojimo vietą susidaro kraujo krešulys, kuris veikia kaip gelinė apsauga. Vėliau susiformuoja skaidulinis kolageno sluoksnis, vadinamas plėve – jis saugo kaulą tol, kol naujai augantys kauliniai audiniai (ląstelės) pradeda susijungti ir suauga. Kaulo fragmentas vėl tvirtai priauga prie pagrindinio kaulo.
Kada prireikia chirurginės intervencijos?
Nors daugumą avulsinių lūžių galima gydyti be operacijos, kai kurioms situacijoms, pavyzdžiui, kai atskilęs kaulo fragmentas nutolęs daugiau nei 2 centimetrus, būtina chirurginė pagalba. Dažniausiai taikomi du pagrindiniai būdai:
- Atviras kaulo sugrąžinimas į vietą (atliekamas pjūvis ir atstatomi kaulai),
- Vidinė fiksacija – tam naudojamos metalinės plokštelės, sraigtai, vinys arba strypai.
Atliekant operaciją taikoma atitinkama nejautra – dažniausiai pacientas būna visiškai užmigdomas ar parenkat regioninę nejautrą, todėl skausmo nejaučia.
Kaip ilgai gyjama?
Dažniausiai gipsas arba įtvaras gali prireikti kelioms savaitėms. Pilnas lūžio suaugimas paprastai užtrunka nuo trijų iki dvylikos savaičių.
Jei lūžis įvyko vietoje, kur gipsuoti neįmanoma (pavyzdžiui, dubenyje), skiriama trumpalaikio poilsio ir pradžioje galūnei tenka naudoti ramentus. Paprastai po kelių savaičių vėl leidžiama dalinai remtis ar pradėti grįžti prie mėgstamos veiklos, bet visada reikėtų vadovautis gydytojo rekomendacijomis, kad išvengtumėte pakartotinių traumų.
Ar būtinas stebėjimas pas specialistus?
Po gydymo dažnais atvejais prireikia traumatologo ar ortopedo priežiūros. Kartais reikalingi reguliarūs vizitai, net keletą kartų per savaitę, kai stebima gijimo eiga ir atliekami kontroliniai rentgeno tyrimai.
Kaip sumažinti riziką patirti avulsinį lūžį?
Nors visiškai apsisaugoti sudėtinga, galima žingsniais sumažinti traumų tikimybę, ypač sportininkams:
- Prieš treniruotes ar rungtynes gerai apšilkite – tam skirkite bent 5–10 minučių,
- Nereikėtų persistengti, jei nejaučiate, kad galite saugiai atlikti judesį,
- Saugokite save ir klausykite kūno siunčiamų signalų.
Daugeliu atvejų atsargumas ir pasiruošimas padeda sumažinti traumų pavojų.
Gyvenimas su avulsiniu lūžiu ir grįžimas į aktyvumą
Norint užtikrinti saugų gijimą, svarbu atsakingai laikytis gydytojų rekomendacijų – per anksti pradėtas aktyvumas gali sukelti pakartotinį lūžį ar pabloginti esamą traumą. Prieš sugrįždami į sportą ar sunkią fizinę veiklą, pasitarkite su gydytoju.
Avulsinis lūžis gali kartotis, tad svarbu skirti dėmesio prevencijai net ir sugyjus.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei įtariate lūžį, ypač jei jaučiate stiprų skausmą, negalite pajudinti galūnės arba pastebite patinimą, nedelskite – reikia kuo greičiau apsilankyti pas gydytoją.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Ar man reikės kineziterapijos?
- Gal būtina lankytis pas kitus specialistus?
- Kiek laiko reikia ilsėtis?
- Kiek laiko nešioti gipsą ar įtvarą?
- Kada bus galima pradėti vaikščioti su ramentais?
- Kada saugu vėl sportuoti?
- Kada galiu vėl slidinėti ar užsiimti kita mėgstama veikla?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
