Gyventi su vidutinio sunkumo ar sunkia opiniu kolitu gali būti nelengva. Ligos paūmėjimų kartais pasitaiko net ir tada, kai laikomasi gydytojo rekomendacijų. Vis dėlto tinkamai parinkti vaistai, apgalvoti kasdieniai įpročiai ir kai kurios namuose taikomos priemonės gali padėti geriau kontroliuoti simptomus, pagerinti savijautą ir sumažinti paūmėjimų tikimybę.
Dažniausi simptomai
Vidutinio sunkumo ar sunkus opinis kolitas gali sukelti įvairius nemalonius, o kartais ir kasdienę veiklą ribojančius požymius. Medicinos praktikoje dažniausiai pasitaiko:
- staigus, skubus noras tuštintis;
- dažnas tuštinimasis;
- pilvo skausmas, spazmai, diegliai;
- viduriavimas;
- pykinimas;
- kraujas išmatose;
- gleivės ar pūlingos priemaišos išmatose;
- karščiavimas;
- padažnėjęs širdies plakimas;
- geležies trūkumas ir mažakraujystė (anemija).
Paūmėjimai: kas juos provokuoja ir ką svarbu žinoti
Vaistai gali mažinti storosios žarnos uždegimą ir padėti žarnynui veikti sklandžiau, todėl simptomai neretai ilgesnį laiką būna prislopę. Tačiau kartais dėl tam tikrų veiksnių uždegimas atsinaujina.
Pagal dabartines medicinos žinias vienas svarbiausių žingsnių – atpažinti asmeninius paūmėjimus sukeliančius veiksnius ir, kiek įmanoma, jų vengti. Dažniausiai minimi dirgikliai:
- stresas ir emocinės įtampos laikotarpiai;
- stipriai išbalansuojantys, nemalonūs išgyvenimai;
- tam tikri maisto produktai (individualiai);
- praleistos vaistų dozės ar netinkamas vartojimas;
- nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofenas, naproksenas);
- rūkymas.
Klinikinė patirtis rodo, kad naudinga sekti, kaip organizmas reaguoja į maistą: užrašyti, ką valgėte ir kaip po to jautėtės. Svarbu suprasti, kad „universalaus“ paūmėjimo kaltininko nėra – tai, kas kenkia vienam, kitam gali neturėti jokio poveikio.
Jei prasideda paūmėjimas ar atsiranda naujų simptomų, svarbu pasitarti su gydytoju. Paūmėjimai kartais reiškia, kad reikia koreguoti gydymą, o simptomų pokyčiai gali rodyti ir komplikaciją ar kitą sveikatos sutrikimą.
Mityba: kaip prisitaikyti, kad būtų lengviau
Be gydytojo nurodymų ir vaistų vartojimo pagal paskirtį, daliai žmonių padeda mitybos korekcijos. Tikslas – sumažinti dirginimą žarnyne ir išvengti produktų, kurie sunkiai toleruojami paūmėjimų metu.
Dažniausiai siūloma:
- vengti produktų, kurie dažniau dirgina virškinamąjį traktą, pavyzdžiui, dirbtinių saldiklių, riebaus maisto, laktozės (jei jaučiamas netoleravimas);
- apriboti sunkiau virškinamus produktus, tokius kaip riešutai, sėklos, spragėsiai, neapdoroti vaisiai ir žalios daržovės (ypač paūmėjimo metu);
- valgio metu negerti daug skysčių, o daugiau atsigerti po valgio;
- rinktis mažesnes porcijas, bet valgyti dažniau;
- vengti produktų, galinčių didinti tuštinimosi dažnį, pavyzdžiui, kofeino turinčių gėrimų, ankštinių, džiovintų slyvų.
Nors kai kuriuos produktus tenka riboti, svarbu užtikrinti pakankamą maistinių medžiagų kiekį. Jei dėl simptomų valgote mažiau, ribojate racioną ar dažnai viduriuojate, verta aptarti mitybą su gydytoju arba mitybos specialistu, kad dieta būtų ir toleruojama, ir visavertė.
Maisto papildai: kada gali prireikti
Maisto papildai kartais pasitelkiami tam, kad būtų išvengta trūkumų arba jie būtų koreguojami. Trūkumų rizika didėja, kai dėl prastos savijautos sumažėja apetitas, tenka ženkliai susiaurinti mitybą arba vargina dažnas viduriavimas.
Priklausomai nuo situacijos, gydytojas gali rekomenduoti įvairius papildus. Dažniau aptariami šie:
- Multivitaminai – gali padėti kompensuoti dalį mikroelementų ir vitaminų, kai mityba laikinai ribota.
- Vitaminas C – antioksidantas, siejamas su audinių gijimo procesais; kai kurių žmonių atveju didesnis jo kiekis gali būti susijęs su palankesne ligos eiga.
- Geležis – vidutinio sunkumo ar sunkaus opinio kolito atvejais mažakraujystė dėl kraujavimo iš žarnyno pasitaiko dažnai, todėl geriamoji geležis kai kuriems žmonėms būna svarbi.
- Omega-3 riebalų rūgštys – moksliniai duomenys rodo, kad jos gali prisidėti prie simptomų mažėjimo ir potencialiai mažinti paūmėjimų riziką.
- Folio rūgštis – jos gali prireikti vartojant sulfasalaziną, nes šis vaistas gali mažinti folio rūgšties kiekį organizme.
- Probiotikai – vadinamosios „gerosios“ bakterijos kai kuriems žmonėms gali padėti mažinti simptomus ir palaikyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą.
Prieš pradedant vartoti papildus verta pasitarti su gydytoju, ypač jei jau vartojate vaistus ar turite gretutinių ligų, nes ne visais atvejais papildai tinka ir kartais reikia parinkti dozes individualiai.
Fizinis aktyvumas ir stresas
Moksliniai duomenys apie fizinio aktyvumo vaidmenį sergant opiniu kolitu vis dar kaupiami, tačiau praktikoje dažnai akcentuojama netiesioginė nauda. Judėjimas gali padėti mažinti stresą ir nerimą, o būtent jie dažnai įvardijami kaip paūmėjimus provokuojantys veiksniai. Taip pat fizinis aktyvumas teigiamai veikia bendrą sveikatą.
Kaip ir sergant bet kuria lėtine liga, prieš pradedant naują sporto ar intensyvesnio judėjimo planą tikslinga pasikonsultuoti su gydytoju, kad krūvis būtų saugus ir pritaikytas jūsų būklei.
Pabaigai
Vidutinio sunkumo ar sunkus opinis kolitas gali kelti daug nepatogumų, tačiau dažnai įmanoma sumažinti simptomų intensyvumą ir geriau valdyti ligą. Reguliarus gydymo plano laikymasis, asmeninių dirgiklių atpažinimas, apgalvota mityba, tinkamai parinkti papildai ir saikingas fizinis aktyvumas gali ženkliai prisidėti prie geresnės kasdienės savijautos.
