Iš pirmo žvilgsnio padidėjęs žarnyno pralaidumas (dažnai vadinamas „pralaidžios žarnos sindromu“) ir psoriazė atrodo kaip visiškai nesusijusios problemos. Vis dėlto medicinos praktikoje vis dažniau kalbama apie tai, kad gera savijauta glaudžiai siejasi su virškinamojo trakto būkle. Dėl to kyla klausimas: ar žarnyno barjero sutrikimai gali būti susiję su psoriazės paūmėjimais?
Psoriazė: kaip ji pasireiškia
Psoriazė – tai lėtinė autoimuninė liga, kai dėl imuninės sistemos aktyvumo oda atsinaujina per greitai. Normaliai odos ląstelės subręsta ir pasišalina palaipsniui, o sergant psoriaze jos kaupiasi odos paviršiuje. Dėl to formuojasi sausos, sustorėjusios, pleiskanojančios plokštelės.
Psoriazė nėra užkrečiama. Simptomai gali skirtis, tačiau dažniausiai pastebimi:
- pakilusios paraudusios dėmės, dažnai padengtos sidabriškomis pleiskanomis;
- sausa, suskilinėjusi oda;
- deginimo ar perštėjimo pojūtis;
- niežėjimas ir odos jautrumas;
- nagų sustorėjimas, duobutės naguose;
- sąnarių patinimas, sustingimas ar skausmingumas (kai kuriais atvejais).
Padidėjęs žarnyno pralaidumas: ką tai reiškia
Padidėjęs žarnyno pralaidumas – terminas, kuriuo apibūdinama situacija, kai žarnyno gleivinė ir vadinamasis „barjeras“ veikia ne taip efektyviai, kaip turėtų. Svarbu pabrėžti, kad daugelyje įprastinės medicinos sričių tai nėra laikoma atskira oficialia diagnoze, nors pati žarnyno barjero funkcija ir jos sutrikimai medicinoje vertinami rimtai.
Pagal dabartines medicinos žinias, žarnyno sienelė atlieka „filtrą“: ji padeda įsisavinti maistines medžiagas ir kartu riboti nepageidaujamų medžiagų patekimą į kraujotaką. Kai gleivinė pažeidžiama, teoriškai gali padidėti tikimybė, kad į organizmą patenka daugiau dalelių, kurios turėtų likti žarnyne (pavyzdžiui, bakterijų komponentai, toksinų pėdsakai ar ne iki galo suvirškintos maisto dalelės).
Būklės ir veiksniai, siejami su didesniu pralaidumu
Klinikinėje praktikoje žarnyno barjero pakitimai gali būti siejami su tam tikromis ligomis ar būklėmis, pavyzdžiui:
- lėtinėmis uždegiminėmis žarnyno ligomis;
- celiakija;
- 1 tipo cukriniu diabetu;
- tam tikromis sunkiomis sisteminėmis infekcinėmis būklėmis.
Integracinėje medicinoje taip pat dažnai pabrėžiami gyvenimo būdo veiksniai, kurie gali turėti įtakos žarnyno gleivinės būklei, pavyzdžiui:
- mitybos disbalansas;
- ilgalaikis stresas;
- žarnyno mikrobiotos (bakterijų pusiausvyros) pokyčiai;
- didelė aplinkos veiksnių ir cheminių medžiagų našta.
Galimas ryšys tarp žarnyno pralaidumo ir psoriazės
Moksliniai duomenys, tiesiogiai patvirtinantys, kad padidėjęs žarnyno pralaidumas sukelia psoriazę ar patikimai prognozuoja jos eigą, yra riboti. Tačiau ribotas įrodymų kiekis savaime nereiškia, kad ryšys neįmanomas – tai dažniau rodo, kad aiškiems atsakymams dar trūksta nuoseklių klinikinių tyrimų.
Hipotezė, kuri kartais aptariama, remiasi tuo, kad suirus žarnyno barjerui į kraujotaką gali patekti daugiau medžiagų, kurias imuninė sistema atpažįsta kaip „svetimas“. Tuomet organizmas gali reaguoti uždegimu. Kadangi psoriazė yra autoimuninė liga, kuriai būdingas uždegiminis atsakas odoje, teoriškai galima svarstyti, kad žarnyno barjero pokyčiai kai kuriems žmonėms galėtų būti vienas iš veiksnių, prisidedančių prie paūmėjimų.
Kaip vertinamas žarnyno pralaidumas
Jeigu įtariami žarnyno barjero sutrikimai ar kitos virškinamojo trakto problemos, dažniausiai pradedama nuo gydytojo konsultacijos ir bendro būklės įvertinimo. Tam tikrais atvejais gydytojai gali taikyti testus, kurie padeda netiesiogiai įvertinti pralaidumą ar su juo susijusius mechanizmus.
Vienas iš metodų – pralaidumo įvertinimas naudojant specialius cukrų junginius: žmogus išgeria nustatytą jų kiekį, o vėliau pagal šių medžiagų kiekį šlapime per apibrėžtą laiką sprendžiama, kaip jos prasiskverbė per žarnyno gleivinę.
Gydytojas taip pat gali svarstyti ir kitus tyrimus, kurie padeda susidaryti bendresnį vaizdą, pavyzdžiui:
- tam tikrų kraujo rodiklių, susijusių su žarnyno barjero reguliacija, įvertinimą;
- išmatų tyrimus;
- tyrimus dėl galimų maisto netoleravimų ar alergijų (kai tai kliniškai pagrįsta);
- vitaminų ir mineralų trūkumo vertinimą, jei yra to požymių ar rizikos veiksnių.
Pagalbos kryptys: nuo priežasčių paieškos iki gyvenimo būdo korekcijų
Medicinos praktikoje, įtariant žarnyno barjero sutrikimus, logiškiausia kryptis – ieškoti ir gydyti galimą pagrindinę priežastį. Pavyzdžiui, jei žarnyno uždegimą palaiko lėtinė uždegiminė žarnyno liga, tinkamai parinktas gydymas ir mitybos korekcijos gali prisidėti prie žarnyno gleivinės atsistatymo.
Dažniausiai aptariamos priemonės
Įvairiuose šaltiniuose minimos priemonės, kurios kai kuriems žmonėms gali padėti palaikyti žarnyno gleivinės funkciją. Vis dėlto jų tinkamumas priklauso nuo individualios situacijos, vartojamų vaistų ir gretutinių ligų, todėl sprendimus verta aptarti su specialistu. Dažniausiai aptariama:
- antioksidantų vartojimas mityboje ar papildų forma;
- cinko papildai ir kitos maistinės medžiagos, svarbios gleivinės būklei (pavyzdžiui, L-glutaminas, fosfatidilcholinas, gama-linoleno rūgštis);
- probiotikai, kai siekiama palaikyti mikrobiotos pusiausvyrą;
- pakankamas maistinių skaidulų kiekis, jei jis toleruojamas.
Mityba, kurią kai kurie žmonės laiko „žarnyną tausojančia“
Integracinėje praktikoje neretai siūloma rinktis lengviau virškinamus, mažiau dirginančius produktus ir daugiau dėmesio skirti maistinių medžiagų kokybei. Kai kurie žmonės įtraukia:
- sultinius iš kaulų;
- fermentuotas daržoves;
- kokoso produktus;
- daigintas sėklas;
- kai kuriuos neapdorotus pieno produktus (tačiau tai tinka ne visiems ir gali būti rizikinga, todėl reikalingas atsargus individualus vertinimas).
Kada verta pasitarti su specialistu
Jeigu sergate psoriaze ir pastebite, kad kartu vargina virškinimo simptomai, dažni pilvo pūtimai, viduriavimo ar užkietėjimo epizodai, nepaaiškinamas nuovargis ar įtariate tam tikrų maisto produktų netoleravimą, verta tai aptarti su gydytoju. Specialistas gali padėti įvertinti galimas priežastis, parinkti tyrimus ir sudaryti saugų, nuoseklų planą.
Taip pat gali būti naudinga mitybos specialisto konsultacija, ypač jei planuojate reikšmingus mitybos apribojimus. Tai padeda sumažinti maistinių medžiagų trūkumo riziką ir užtikrinti, kad pasirinkta strategija būtų realistiška, saugi ir suderinta su psoriazės gydymu.
