Probiotikai – tai papildai arba maisto produktai, kurių sudėtyje yra gyvų mikroorganizmų, tokių kaip mielės (pavyzdžiui, saccharomyces boulardii) ar naudingos bakterijos (pvz., lactobacillus, bifidobacterium). Šie mikroorganizmai natūraliai gyvena žmogaus virškinimo kanale, burnoje, makštyje ir kitose gleivinėse. Dažnai sveika mikroflora gali išsiderinti, o tam įtakos gali turėti, pavyzdžiui, vartoti antibiotikai ar kelionės. Tokiais atvejais probiotikai padeda atkurti pusiausvyrą ir palaikyti sveiką virškinimo sistemos veiklą.
Kam naudojami probiotikai
Probiotikai gali būti naudingi, kai siekiama sumažinti žarnyno veiklos sutrikimus, tokius kaip viduriavimas (įskaitant tą, kurį sukelia antibiotikai), sudirgusios žarnos sindromas ar laktozės netoleravimas. Jie taip pat kartais vartojami dažnai pasikartojančių šlapimo takų ir makšties grybelinių infekcijų ar kai kurių kitų negalavimų profilaktikai. Kai kurie tyrimai rodo, kad probiotikai gali padėti esant egzemai. Priklausomai nuo produkto, juos galima rasti įvairių formų: nuo kasdienių maisto produktų (pvz., jogurtas, kefyras) iki kapsulių, tablečių ar miltelių pavidalu.
Rinkoje esančių probiotikų sudėtys ir koncentracijos skiriasi. Svarbu žinoti, kam skirtas konkretus produktas ir atidžiai skaityti informacinį lapelį. Kartais papildai gali turėti nereikalingų ar galimai kenksmingų priemaišų, todėl verta rinktis patikimus gaminius ir pasitarti su sveikatos specialistu.
Kaip vartoti probiotikus
Naudojimo būdas priklauso nuo konkretaus produkto – laikykitės gamintojo rekomendacijų etiketėje. Probiotinius papildus galima nuryti, sukramtyti, sumaišyti su maistu ar gėrimu. Jei vartojate skystą probiotiką, tiksliai išmatuokite dozę specialiu šaukšteliu ar matavimo indeliu, nematuokite paprastu virtuviniu šaukštu.
Jei papildą vartojate dėl viduriavimo, kurį sukėlė antibiotikai, nevartokite ilgiau kaip dvi dienas ar esant stipriai temperatūrai be gydytojo patarimo. Kai kurie probiotikai turi būti vartojami tam tikru laiku, pavyzdžiui, keletą valandų prieš ar po antibiotikų, kad preparatas būtų veiksmingas – pasitikrinkite instrukciją.
Jei savijauta nesikeičia ar blogėja, būtina pasitarti su gydytoju.
Galimi šalutiniai poveikiai
Pradėjus vartoti probiotikus, dažniausiai pasireiškiantis šalutinis poveikis – padidėjęs pilvo pūtimas ar dujų kaupimasis. Paprastai šie pojūčiai praeina savaime, tačiau jei ne – kreipkitės į medikus.
Retais atvejais galimi sunkesni šalutiniai reiškiniai: nepaaiškinamas ilgas gerklės skausmas, nuolatinė temperatūra, šaltkrėtis, bėrimai, niežulys ar patinimas (ypač veido, liežuvio, gerklės srityse), stiprus galvos sukimasis, kvėpavimo sutrikimai. Tokiais atvejais reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Šis sąrašas nėra baigtinis – jei jaučiate kitus neįprastus simptomus, apie juos būtina pranešti sveikatos priežiūros specialistui.
Atsargumo priemonės
Prieš vartodami probiotikus, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku, ypač jei žinote apie alergiją kuriam nors šio produkto komponentui arba kitiems papildams. Kai kurie papildai gali turėti pagalbinių medžiagų, kurios gali sukelti reakcijas jautresniems žmonėms.
- Žmonėms, kurių imunitetas labai nusilpęs (pavyzdžiui, po chemoterapijos ar sergant sunkia liga), reikia atsargiai rinktis probiotikus – būtina gydytojo konsultacija.
- Jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei dvi dienas ar kartu yra aukšta temperatūra, kreipkitės į gydytoją.
- Probiotikų milteliuose, skystuose ar kramtomuose produktuose dažnai būna cukrų ar saldiklių – diabetu, fenilketonurija ar kitomis ligomis sergantys asmenys turėtų į tai atsižvelgti.
- Prieš operaciją būtina informuoti gydytoją apie visus vartojamus papildus ir vaistus.
- Nėščiosioms ar žindyvėms dėl probiotikų tikslingumo reikia pasitarti su gydytoju.
Sąveika su kitais vaistais
Probiotikų veiksmingumui gali turėti įtakos kiti kartu vartojami vaistai. Pavyzdžiui, antibiotikai ar kai kurie priešgrybeliniai vaistai gali mažinti probiotikų poveikį, todėl rekomenduojama tarp šių produktų vartojimo daryti kelių valandų pertrauką. Norint išvengti netikėtų reakcijų, būtina gydytojui ar vaistininkui papasakoti apie visus vartojamus vaistus ir papildus, taip pat nesiimti savarankiškai keisti jų dozės.