Kraujodaros sistemos vėžys, dar vadinamas kraujo vėžiu, apima ligas, kurios paveikia kraujo ląstelių gamybą ir sutrikdo jų funkcijas. Dažniausiai jis prasideda kaulų čiulpuose – minkštoje, porėtoje jūsų kaulų dalyje. Būtent čia formuojasi kamieninės ląstelės, kurios vėliau subręsta ir tampa:
- Raudonosiomis kraujo ląstelėmis, kurios tiekia deguonį visam kūnui,
- Baltosiomis kraujo ląstelėmis, atsakingomis už apsaugą nuo infekcijų,
- Trombocitais, padedančiais krešėti kraujui ir stabdyti kraujavimą.
Kraujo vėžys vystosi, kai sutrinka normali kraujo ląstelių gamyba. Vietoj įprastų, sveikų ląstelių kaulų čiulpuose pradeda daugintis pakitusios, nenormalios ląstelės. Jos sparčiai plinta, nustumdamos sveikas kraujo ląsteles ir trukdydamos joms atlikti savo funkcijas.
Kraujo vėžio rūšys
Kraujodaros sistemos vėžiai apima keletą pagrindinių tipų, kurių kiekvienas skirstomas į įvairius porūšius:
- Leukemija. Ši liga dažniausiai pasitaiko tarp įvairaus amžiaus žmonių, įskaitant vaikus. Ji prasideda kaulų čiulpuose, kai ten pernelyg daugėja nesubrendusių baltųjų kraujo ląstelių, kurios gali patekti į kraują.
- Limfoma. Limfinės sistemos vėžys kyla tuomet, kai piktybiniai pokyčiai apima limfocitus (baltųjų kraujo ląstelių tipą). Dažniausiai pasitaiko Hodžkino ir ne Hodžkino limfomos.
- Mieloma. Šios rūšies vėžys prasideda kaulų čiulpuose, pakitus plazmos ląstelėms – specifiniam baltųjų kraujo ląstelių tipui. Dažniausia formų yra dauginė mieloma.
Taip pat pasitaiko retesnių kraujo vėžio tipų:
- Mieloproliferaciniai navikai (MPN) – kai kaulų čiulpai gamina nenormaliai daug tam tikrų kraujo ląstelių.
- Mielodisplastiniai sindromai (MDS) – šio sutrikimo metu išsivysto nenormalios kraujo ląstelės, dažnai jos nespėja subręsti ir vadinamos blastais.
Kraujo vėžio simptomai
Ligai progresuojant, simptomai priklauso nuo konkrečios vėžio formos, tačiau dažniausiai pasitaiko šie požymiai:
- Nuolatinis silpnumas ar nuovargis,
- Oro trūkumas net ir nedidelio fizinio krūvio metu,
- Padidėję limfmazgiai,
- Dažnos infekcijos.
Galimi ir kiti, ne visada iškart pastebimi simptomai:
- Kaulų ar sąnarių skausmas,
- Intensyvus prakaitavimas naktį,
- Padidėjusi kepenys ar blužnis,
- Ilgai trunkanti ar pasikartojanti karščiavimas,
- Nepaaiškinamas kūno masės mažėjimas,
- Nestandartiniai kraujosruvos ar kraujavimas (pvz., smulkios raudonos dėmelės ar violetinės dėmės odoje).
Šie simptomai nebūtinai rodo vėžį – jie gali būti ir kitų ligų ženklas. Tačiau, jei jie užsitęsė arba stiprėja, svarbu pasitarti su sveikatos specialistu.
Kodėl vystosi kraujo vėžys?
Šis vėžys prasideda, kai kraujo ląstelėse atsiranda DNR pakitimų arba mutacijų, kurios keičia jų elgseną. DNR signalizuoja ląstelei, kada dalytis, augti ir kada sunykti. Kai šios instrukcijos sutrinka, ląstelės ima augti ir daugintis nekontroliuojamai, kol galiausiai pažeidžia sveikas kraujo ląsteles ir sutrikdo kraujo sistemą.
Dėl to sumažėja sveikų kraujo ląstelių kiekis, o organizmas nespėja gaminti tiek normalių ląstelių, kiek reikia, kad užtikrintų sklandžią veiklą.
Rizikos veiksniai
Yra keletas veiksnių, galinčių didinti šio vėžio tikimybę:
- Vyresnis amžius – rizika didėja su amžiumi,
- Vyrų lytis – vyrams ši liga vystosi dažniau,
- Rūkymas ar pasyvus rūkymo poveikis,
- Nuolatinis kontaktas su tam tikromis kenksmingomis cheminėmis medžiagomis (pvz., benzenas, formaldehidas),
- Ankstesni gydymo būdai prieš vėžį, tokie kaip chemoterapija ar spindulinė terapija,
- Genetiniai paveldimumo veiksniai – nors dauguma susirgusiųjų šeimoje neturi tokios diagnozės turėjusių artimųjų, tam tikros kraujo vėžio rūšys gali būti paveldimos,
- Tam tikros lėtinės uždegiminės ar autoimuninės ligos, genetiniai sutrikimai.
Kaip mažinti riziką?
Nors nėra būdo visiškai išvengti kraujo vėžio, tam tikrų rizikos veiksnių kontrolė – pavyzdžiui, nerūkymas – gali šiek tiek sumažinti tikimybę susirgti šia liga.
Kaip nustatomas kraujo vėžys?
Diagnozės procesas prasideda nuo išsamios pokalbio su gydytoju, ligos istorijos aptarimo ir fizinės apžiūros. Kiekvienu atveju gali būti paskirti skirtingi tyrimai, priklausomai nuo įtariamos ligos rūšies:
- Kraujo tyrimai – atliekami siekiant įvertinti kraujo ląstelių kiekį (pilnas kraujo tyrimas), o kartais tiriamos ir specifinės baltymų koncentracijos, kurios gali rodyti vėžio buvimą.
- Vaizdinių tyrimų metodai – kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso (MRT) ar pozitronų emisijos tomografija (PET) padeda įvertinti, ar vėžio požymių yra kituose organuose ar audiniuose.
- Kaulų čiulpų biopsija – paimtas čiulpų mėginys leidžia tiksliai įvertinti sveikų ir pakitusių kraujo ląstelių santykį bei nustatyti, ar yra DNR pakitimų, susijusių su vėžiu.
Kraujo vėžio gydymo būdai
Gydymo strategija parenkama individualiai, atsižvelgiant į ligos tipą ir stadiją. Dažniausi gydymo metodai:
- Chemoterapija – tai pagrindinis gydymo būdas, kurio tikslas – sunaikinti vėžines ląsteles ir sulėtinti jų plitimą. Taikomi įvairūs vaistai, priklausomai nuo ligos rūšies.
- Radioterapija – spindulinis gydymas sunaikina pakitusių ląstelių DNR, todėl jos nebegali daugintis. Kartais naudojama kaip papildymas kitoms terapijoms arba simptomų lengvinimui.
- Imunoterapija – padeda sustiprinti imuninės sistemos gebėjimą atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles. Dažniausiai naudojami monokloniniai antikūnai ar CAR T ląstelių terapija.
- Taikinių terapija – veikia specifinius vėžio pažeidžiamumus, susijusius su genetiniais pakitimais ląstelėse.
- Kamieninių ląstelių transplantacija – yra dvi pagrindinės šios procedūros rūšys:
- Autologinė transplantacija – paciento kaulų čiulpai ar kamieninės ląstelės išsaugomos iki gydymo pradžios, vėliau grąžinamos po intensyvios chemoterapijos.
- Donorų (alogeninė) transplantacija – kai pakeičiami pažeisti kaulų čiulpai sveiko donoro ląstelėmis.
Perspektyvos ir gyvenimo trukmė
Kraujo vėžys neretai priskiriamas prie pavojingų ligų, tačiau šiuolaikinės medicinos pasiekimai gerina prognozes. Dažnai gydymo tikslas yra visiškas ligos išgydymas – tai reiškia, kad po sėkmingo gydymo vėžys nebegrįžta. Tais atvejais, kai visiškai išgydyti nepavyksta, siekiama pasiekti ligos remisiją – būklę, kai vėžys tampa neaptinkamas ir nelėtina gyvenimo kokybės.
Išgyvenamumo rodikliai gali skirtis priklausomai nuo vėžio rūšies:
- Leukemija: penkerių metų išgyvenamumas – apie 67%;
- Hodžkino limfoma: siekia 88,9%;
- Ne Hodžkino limfoma: apie 74,3%;
- Mieloma: apie 61,1%.
Svarbu suvokti, kad statistiniai duomenys tik apibūdina tendencijas, o kiekvienas žmogus – individualus. Ligos eigą lemia vėžio tipas, ligos stadija, bendra sveikata ir šiuolaikinių gydymo būdų prieinamumas. Pavyzdžiui, per pastaruosius dešimtmečius gyvenimo trukmė sergant limfoma padvigubėjo, o sergant leukemija – keturgubai padidėjo.
Patarimai, kaip palaikyti sveikatą gydymo metu
- Rinkitės pilnavertę ir subalansuotą mitybą. Jei dėl gydymo sunku valgyti, pasitarkite su dietologu, kad neprarastumėte gyvybiškai svarbių medžiagų.
- Išlaikykite fizinį aktyvumą – judėjimas stiprina organizmą, tačiau pratimus derinkite su gydytoju.
- Skirkite laiko poilsiui – ilsėkitės ne tik kai pavargstate, bet kai kūnas prašo.
- Būkite budrūs infekcijoms – pasitarkite su gydytoju, kaip apsisaugoti nuo ligų.
- Nepamirškite emocinės gerovės – pokalbiai su psichologu ar savipagalbos grupėse padeda tvarkytis su emociniais iššūkiais ir gyvenimu po gydymo.
Stiprėjant medicinos mokslui, vis daugiau žmonių iš ligos pereina į remisiją arba gyvena pilnavertišką gyvenimą su diagnoze. Nors kraujo vėžys išlieka rimta liga, šiandien kiekvienam pacientui atsiveria daugiau gydymo galimybių ir vilties.
