Kraujo krešuliai – tai organizmo natūrali apsauga nuo gausaus kraujavimo. Nors paprastai jie reikalingi, kartais kraujo krešuliai susiformuoja ir nesant akivaizdžios žalos, o tai gali tapti pavojinga gyvybei.
Kraujo krešulių prigimtis
Kai pažeidžiami kraujagyslių sienelės, pavyzdžiui, įsipjovus ar po chirurginės operacijos, organizmas sureaguoja formuodamas tvirtą, pusiau standų kraujo sankaupą – kraujo krešulį. Jis laikinai užkemša žaizdą ir apsaugo nuo tolimesnio kraujavimo.
Tačiau ne visada kraujo krešuliai atsiranda tik dėl traumų. Jie gali susiformuoti ir esant tam tikroms ligoms ar ilgai išbūnant be judėjimo, kai kraujotaka lėtėja. Tokiais atvejais organizme susidarę krešuliai trukdo kraujui laisvai tekėti ir gali kelti rimtą pavojų sveikatai.
Iš ko sudaryti kraujo krešuliai?
Pagrindiniai kraujo krešulio „statybininkai“ – tai trombocitai (smulkios, bespalvės kraujo kūnelio dalys, formuojamos kaulų čiulpuose) ir fibrinas (klampus kraujo baltymas, primenantis siūlus ar tinklą). Šios medžiagos kartu sudaro užtaisą pažeistoje vietoje ir užkerta kelią kraujo netekimui.
Žvelgiant į kraujo krešulį plika akimi, jis primena raudoną drebučių gumulą, kuriame matomi tinklo pavidalo siūlai – tai fibrinas. Raudona spalva atsiranda todėl, kad krešulyje įstringa ir kraujo raudonieji kūneliai.
Kur gali susiformuoti kraujo krešuliai?
Kraujo krešuliai gali išsivystyti beveik bet kuriame kūno kampe. Jei krešuliai susiformuoja giliosiose kojų ir rankų venose, ši būklė vadinama giliųjų venų tromboze. Jie taip pat gali iškilti plaučių arterijose (plaučių embolija), širdyje (sukelia miokardo infarktą) arba smegenyse (gali išprovokuoti insultą).
Kaip pasireiškia kraujo krešulio simptomai?
Paprastai įtarti kraujo krešulį galima pastebėjus tam tikrus požymius: jei pastebimai skauda ar tinsta koja, keičiasi odos spalva – galima įtarti giliųjų venų trombozę. Krūtinės skausmas, dusulys signalizuoja apie galimą krešulį širdyje arba plaučiuose.
Su kokiomis ligomis susiję kraujo krešuliai?
Kraujo krešuliai gali būti ir simptomas, ir savarankiška liga, priklausomai nuo situacijos. Pavyzdžiui, jei žmogus susižeidžia ir organizmas formuoja krešulį, tai natūrali reakcija. Kartais susiduriama su kraujo krešėjimo ar kraujavimo sutrikimais, kuomet krešulių formavimasis tampa pavojingas arba atvirkščiai – jų trūksta.
Kraujavimo sutrikimai
- Vilio Brando liga: dažniausiai paveldima iš tėvų, tačiau gali atsirasti ir kaip kai kurių kitų ligų komplikacija (pavyzdžiui, sergant širdies, kraujagyslių ar autoimuninėmis ligomis).
- Trombocitopenija: būklė, kai kraujyje sumažėja trombocitų kiekis.
- Įgimta hemofilija: organizmas per mažai gamina baltymų, kurie reikalingi kraujo krešulių susidarymui.
Kraujavimo perteklius – kraujo krešėjimo sutrikimai
Kai kuriems žmonėms tenka susidurti su hiperkoaguliacija, kuomet organizmas linkęs formuoti per daug krešulių. Šiam sutrikimui būdingos šios dažnos formos:
- Penktasis faktorius Leiden: dažniausiai pasitaikantis polinkis į krešulių perteklių, paveldimas iš tėvų. Dėl šio sutrikimo šiek tiek padidėja giliųjų venų trombozės ar plaučių embolijos rizika.
- Protrombino geno mutacija: dar vienas paveldimas veiksnys, kiek didinantis tikimybę susirgti giliųjų venų tromboze ar plaučių embolija.
- Antifosfolipidinis sindromas: autoimuninės kilmės liga, didinanti polinkį į kraujo krešulius.
Kokie veiksniai didina kraujo krešulių riziką?
Kai kurios sveikatos būklės ir gyvenimo būdo ypatybės didina krešulių riziką. Pavyzdžiui, sunkiai sergant COVID-19, rizika žymiai išauga. Taip pat dažnesni atvejai pasitaiko:
- Vyresniems nei 65 metų žmonėms
- Nėštumo metu
- Turint antsvorio ar nutukimą
- Sergant onkologinėmis ligomis
- Vartojant kontraceptines tabletes ar hormoninę terapiją
- Rūkantiems
- Negaunant pakankamai fizinio aktyvumo
Ar galima išvengti kraujo krešulių?
Paveldimų kraujo krešėjimo sutrikimų išvengti neįmanoma. Tačiau kai kuriuos rizikos veiksnius galima sumažinti pačiam. Tam pasitarnaus šios kasdienės rekomendacijos:
- Reguliariai lankytis profilaktiniuose sveikatos patikrinimuose
- Dalyvauti vėžio patikros programose
- Išlaikyti optimalų kūno svorį
- Atsisakyti rūkymo
- Gerti pakankamai vandens, kad nebūtų dehidratacijos
- Konsultuotis su gydytoju dėl kontracepcijos ar hormoninės terapijos alternatyvų
- Kuo daugiau judėti ir būti fiziškai aktyviam
