Žmogaus kūną sudaro gausybė skirtingų gleivinių, kurios kartu sudaro sudėtingą, darniai veikiančią sistemą. Šios audinių grupės atlieka svarbiausius darbus mūsų organizme – jos formuoja organus, leidžia funkcionuoti įvairioms sistemoms ir padeda išlaikyti mūsų sveikatą kasdienėje veikloje.
Kūno sandaros lygmenys
Norint suprasti, kaip veikia audiniai, verta pažvelgti į žmogaus kūną kaip į didelę organizaciją su keliais tarpusavyje susijusiais lygmenimis. Visuma prasideda nuo paties žmogaus kūno – tai didžioji „organizacija“, kurios visos dalys turi bendradarbiauti, kad viskas veiktų tinkamai.
- Organų sistemos – tai tarsi specializuotų „skyrių“ kompleksai, apimantys kelis organus ir atliekantys sudėtingesnes funkcijas.
- Organai – kiekvienas organas, pavyzdžiui, širdis ar kepenys, susideda bent iš dviejų skirtingų tipų audinių. Galima juos įsivaizduoti kaip specifinės paskirties gamyklas.
- Audiniai – atskiros ląstelių komandos, kurios atlieka didesnius darbus. Kai kurie audiniai yra organų dalis, o kiti dirba savarankiškiau.
- Ląstelės – smulkiausios struktūrinės „darbininkės“. Jų rūšių žmogaus organizme yra virš 200.
Kiekvienas audinys savaip prisideda prie mūsų gyvybinės veiklos. Jie sudaro visą mūsų kūną ir yra neatskiriama sveikatos dalis.
Pagrindiniai kūno audinių tipai
Išskiriami keturi esminiai žmogaus kūno audinių tipai:
- Epitelių audinys
- Jungiamasis audinys
- Raumeninis audinys
- Nervinis audinys
Dažnai žmonės vartoja tokius apibendrinimus kaip „minkštieji“, „kraujagyslių“ ar „smegenų“ audiniai. Tačiau, griežtai kalbant, šie pavadinimai – ne oficialūs klasifikacijos terminai.
Pavyzdžiui, kaulinis audinys iš tikrųjų priskiriamas jungiamajam audiniui, nors apima tiek tankią, mineralizuotą kaulo dalį, tiek porėtą kaulų čiulpų sluoksnį. Smegenų audinys – tai bendra sąvoka, apimanti pilkąją medžiagą, kurioje neuronų kūnai glaudžiai telkiasi, bei baltąją medžiagą, kurią sudaro aksonai, jungiantys skirtingas smegenų sritis. Nervinis audinys taip pat apima glios ląsteles, kurios palaiko neuronų veiklą.
Ką atlieka kūno audiniai?
Epitelių audinys
Epitelių audinio pagrindinė užduotis – atriboti skirtingas kūno erdves ir sudaryti apsaugines dangas. Oda, tiksliau – jos viršutinis, plika akimi matomas sluoksnis, ir akies ragenos epitelis – puikūs pavyzdžiai, kaip šis audinys saugo vidinius kūno audinius. Be apsauginės funkcijos, epitelių audinys veikia kaip filtras, praleidžiantis ar sulaikantis medžiagas.
Epitelių ląstelės išsidėsčiusios tvarkingai, kartais vienu, o kartais keliomis sluoksniais – čia beveik nėra laisvos vietos tarp ląstelių. Tokia struktūra būtina efektyviam šio audinio vaidmeniui.
Jungiamasis audinys
Jungiamieji audiniai, kaip rodo pavadinimas, riša mūsų kūną į vieną visumą. Kai kurie iš jų tvirtai „suklijuoja“ ar atrėmė audinių dalis, kiti sujungia organų sistemas, kad šios galėtų bendradarbiauti.
Jungiamųjų audinių ląsteles skiria žymiai didesnis tarpas nei epitelio. Šį tarpą užpildo tarpinė medžiaga – matrica, kurioje gausu įvairių baltymų ir kitų komponentų. Jie lemia audinio tvirtumą, elastingumą ar kitas savybes.
Raumeninis audinys
Raumeninio audinio paskirtis – judesys. Jį sudaro ilgos ląstelės, susitelkusios į pluoštus, kurie susisuka ar susipina tarpusavyje. Šios ilgų pluoštų grupės, dirbdamos kartu, yra gerokai stipresnės nei pavienės raumenų ląstelės.
Dalis šio judėjimo vyksta mūsų viduje: taip, kaip širdies raumuo siurbia kraują po kūną, arba kaip virškinamojo trakto raumenys stumia maistą. Taip pat raumenys leidžia judinti kūno dalis ar visą kūną.
Vienas išskirtinių raumeninio audinio bruožų – jo gebėjimas reaguoti į elektros impulsus. Tai reiškia, kad raumenys susitraukia, kai gauna elektrinį signalą. Ši savybė svarbi, kad raumuo galėtų veikti ir reaguoti tiksliai, kada to reikia.
Nervinis audinys
Nervinis audinys, kaip ir raumeninis, sudarytas iš pluoštų – tačiau čia pluoštai neskirti judėjimui. Jie specializuoti labai greitai perduoti elektros ir cheminius signalus. Nervinis audinys jungia visą kūną į vieną komunikacinį tinklą ir leidžia visoms sistemoms veikti suderintai.
Nerviniame audinyje signalai perduodami ne tik elektriškai, bet ir chemiškai. Svarbiausias skirtumas nuo raumeninio audinio – šis audinys dažniausiai veikia kaip „perdavėjas“, toliau perduodamas gautą signalą iki galutinio taško, tačiau kai kuriose nervų sistemos vietose įjungiamas ir signalų „stabdis“ – tarsi saugiklis, kuris atjungia impulsą.
Kurio audinio yra daugiausia?
Jungiamasis audinys – gausiausias žmogaus kūne. Tai lemia jo universalumas, nes ši grupė apima daugybę skirtingų audinių tipų. Jungiamajam audiniui priklauso ne tik kaulai ar odos sluoksniai (išskyrus patį paviršinį odos sluoksnį, kuris – epitelinis audinys), bet ir tokios skystos medžiagos kaip kraujas ar limfa. Jungiamasis audinys pasiekia beveik kiekvieną mūsų kūno kampelį ir užtikrina, kad visa sistema veiktų kaip darni visuma.
