Kai mažylio kojos atrodo lanku išlenktos, tarp jų matyti didesnis nei įprasta tarpas. Ši būklė, paprastai vadinama kreivomis kojomis (genu varum), pasireiškia tuomet, kai vienos ar abiejų vaiko kojų keliai pasisuka į išorę. Stovint suglaudus pėdas ir čiurnas, keliai išsiskiria, o einant kojos primena lanko formą.
Kas dažniausiai turi kreivas kojas?
Kreivos kojos dažnai pasitaiko kūdikiams ir mažiems vaikams. Dauguma naujagimių gimsta su šia kojų forma, nes vaisius gimdoje tūno susiglaudęs ir jo kaulai spaudžiami. Su amžiumi (apie 18 mėn.) tokios kojos dažniausiai tiesinasi savaime. Visgi jei stovint kojos lieka kreivos ir po dviejų metų, vertėtų pasikonsultuoti su specialistu, kad būtų atmestos kitos priežastys.
Kodėl susiformuoja kreivos kojos?
Kūdikio kojų linkimą dažniausiai lemia normalūs augimo procesai, vadinami fiziologiniu genu varum. Kartais linkusi forma ima nebesikeisti ar sustiprėja ir vyresniame amžiuje – tuomet svarbu ieškoti kitų priežasčių:
- Blount liga – sutrikimas, susijęs su blauzdikaulio augimo plokštele. Dažniausiai pasireiškia vaikams, kurie pradėjo anksti vaikščioti arba turi didesnį kūno svorį.
- Rachitas – dėl vitamino D arba kalcio trūkumo kaulai suminkštėja ir linksta. Ši būklė retesnė šiuolaikinėse šalyse, tačiau vis dar pasitaiko ten, kur trūksta šių svarbių maistinių medžiagų.
- Mažakūgystė (pvz., achondroplazija) kai dėl genetinių ar kitų augimo sutrikimų linksta kojos.
- Buvę kaulų lūžiai, kurie suaugo netaisyklingai, taip pat įvairios kaulų displazijos.
- Apsinuodijimas švinu ar fluoru, kuris retai bet gali paveikti kaulų struktūrą.
Kreivų kojų simptomai
Pagrindinis požymis – išlinkusios kojos, kurių keliai nesiliečia, net kai pėdos ir čiurnos suglaustos. Dažniausiai kreivos kojos nepastebimai vaikui – jos nesukelia skausmo ir netrukdo mažyliui vaikščioti, bėgioti ar ropoti. Kai kurie vaikai vaikšto į vidų pakreipę pėdas („balandžio pėdutės“).
Kaip nustatomos kreivos kojos?
Gydytojas apžiūri vaiką ir išklauso jo sveikatos istoriją. Dažniausiai, jei vaikui dar nėra dvejų metų, papildomų tyrimų neprireikia – pakanka reguliariai stebėti augimą ir kojų tiesėjimą.
Jei situacija negerėja vyresniems vaikams, gali būti matuojamos kojytės, vertinamas vaiko ėjimas. Siekiant įvertinti kaulų būklę, dažnai skiriami rentgeno tyrimai. Jei įtariamas rachitas ar kitos ligos, gali būti atliekami ir kraujo tyrimai. Esant rimtesniems sutrikimams, vaikas nukreipiamas pas ortopedą.
Kreivų kojų gydymas ir korekcija
Dažniausiai mažų vaikų kreivos kojos ištiesėja savaime. Šiuo laikotarpiu gydytojai tiesiog stebi, ar būklė neblogėja. Vyresniems vaikams ar jei pastebėti papildomi sutrikimai, skiriamas gydymas priklausomai nuo priežasties.
Ką daryti tėvams, jei kūdikio kojos kreivos?
Kol vaikui nesukako dveji, dažniausiai gydyti nereikia, nebent kojos labai stipriai išlinkusios. Jei po dvejų metų kojos vis dar nesitiesina, gydymas priklauso nuo nustatytos priežasties ir gali apimti specialius ortopedinius batus, įtvarus, gipso langetes ar retesniais atvejais chirurginį gydymą.
- Jei kaltas Blount sindromas, gali padėti įtvarai.
- Rachito atvejais terapijos pagrindas – vitamino D ir kalcio papildymas. Paveldimų rachito formų atveju gydymas sudėtingesnis ir reikalauja specialisto priežiūros.
- Jeigu įprastos priemonės neveiksmingos ir kojų forma išlieka arba blogėja, gali būti rekomenduojamos operacijos: vadinamoji „vadovaujama augimo“ metodika, kai pridedamos mažos metalinės plokštelės, kad augtų tiesiai, arba blauzdikaulio osteotomija, kurios metu kaulas gydomas ir formuojamas chirurginiu būdu.
Ar galima išvengti kreivų kojų?
Nėra būdų užkirsti kelią pradinei fiziologinei kojų linkimo formai kūdikiams. Visgi galima pasirūpinti, kad vaikui netrūktų vitamino D ir kalcio, taip sumažinant rachito riziką.
Perspektyvos ir prognozė
Dažniausiai, kai vaikas ima vaikščioti, kojos palaipsniui tiesėja – tai įprastai įvyksta tarp 11 ir 18 mėnesių amžiaus. Daugeliu atvejų ši būklė nėra pavojinga ir nepalieka jokių pasekmių. Jei iki dviejų metų vaiko kojos vis dar išlieka aiškiai lanku, patartina pasitarti su gydytoju: kartais gali prireikti papildomų tyrimų ir specifinio gydymo.
Vaikai, kuriems būdingos lengvos kreivos kojos, užaugę gyvena visavertį, judrų gyvenimą, gali laisvai užsiimti aktyviomis veiklomis. Po gydymo taip pat galima tikėtis normalaus judėjimo ir vystymosi.
