Krūties hematoma – tai kraujo sankaupa krūties audiniuose, kuri dažniausiai atsiranda po traumos ar procedūrų. Ši būklė išoriškai gali priminti mėlynę, tačiau kraujas kaupiasi giliau – ne tik po oda, bet ir krūties audiniuose. Paprastai krūties hematomos nėra pavojingos gyvybei ir ilgainiui praeina savaime, tačiau kai kuriais atvejais reikalinga gydytojo priežiūra.
Kas dažniausiai patiria krūties hematomas
Krūties hematomą gali patirti kiekvienas žmogus, patyręs smūgį ar traumą į krūtinę. Rizika padidėja po kritimo, staigaus stipraus suspaudimo (pvz., per autoįvykį), ar įvairių krūties procedūrų metu. Taip pat dažniau hematomos formuojasi tiems, kurie vartoja kraują skystinančius vaistus, pavyzdžiui, aspiriną ar kitus antikoaguliantus.
Ar ši būklė gali būti pavojinga?
Nors dažniausiai krūties hematomos nekelia rimtų pasekmių ir savaime išnyksta, visgi svarbu apie užčiuopiamą darinį pranešti gydytojui. Jeigu pastebite, kad krūties darinys sparčiai didėja, būtina nedelsti kreiptis pagalbos, nes gali prireikti skubios intervencijos.
Krūties hematomos simptomai
Paviršinės hematomos, esančios tiesiai po oda, lengvai matomos — jos dažniausiai atrodo kaip tipinė mėlynė, kurios spalva laikui bėgant keičiasi nuo tamsiai raudonos arba violetinės iki geltonos. Giliai krūtyje susiformavusi hematoma iš pradžių gali būti nematoma ir pasimatys tik po kelių dienų.
- Skausmas ar jautrumas krūtyje.
- Patinimas.
- Gumbas, kuris gali būti minkštas arba kietas liečiant.
- Odos spalvos pokyčiai, palaipsniui blunkantys kaip mėlynės.
Hematoma po chirurginės operacijos dažniausiai pasireiškia per pirmąsias 24–72 valandas. Ji gali susiformuoti net ir esant dedamiems drenažams. Kai kada krūties hematoma nesukelia jokių aiškių pojūčių – ypač jei ji nedidelė.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Hematoma dažniausiai susiformuoja dėl krūties audinių pažeidimo – tai gali būti sporto trauma, kritimas, stiprus suspaudimas (pavyzdžiui, saugos diržas eismo įvykio metu), taip pat po medicininių procedūrų ar operacijų. Kai kurių intervencijų metu gydytojas gali informuoti apie galimą hematomos riziką. Šios intervencijos gali būti:
- Minimaliai invazinės biopsijos.
- Krūties vėžio šalinimo operacijos.
- Krūtų plastinės chirurgijos procedūros, tokios kaip sumažinimas.
Žmonėms, kuriems sutrikęs kraujo krešėjimas ar vartojami kraują skystinantys vaistai, spontaniškai pradėjus kraujuoti taip pat gali susiformuoti hematoma. Hematomos dažnis po chirurginių procedūrų išlieka nedidelis. Labai retais atvejais hematoma gali būti siejama ir su krūties vėžio išraiška.
Diagnostika ir tyrimo metodai
Dažnai krūties hematoma nustatoma apžiūros metu. Gydytojas apčiupinėja krūtį ir įvertina susidariusią kraujo sankaupą. Papildomi tyrimai taikomi tik tuomet, jei neaišku, ar darinys tikrai yra hematoma, ar prireikia įvertinti jos dydį ir plitimą.
- Mamograma. Didelė hematoma mamogramoje gali būti panaši į naviką, ypač jei šalia yra randinis audinys, kuris gali atrodyti panašiai kaip piktybinis darinys. Šiuo atveju svarbu informuoti specialistą apie anksčiau buvusias traumas ar operacijas.
- Ultragarsinis tyrimas. Naudojamas norint nustatyti, ar darinys yra kietas, ar pripildytas skysčio. Ultragarsu galima pastebėti ir seromas – skysčio sankaupas, kurios dažnai pasitaiko kartu su hematomomis.
- Biopsija. Jei išlieka abejonių dėl susiformavusio darinio – ar tai hematoma, ar navikas – gydytojas gali paimti audinio mėginį tyrimams.
Kaip gydoma krūties hematoma
Dauguma hematomų laikui bėgant ištirpsta savaime, todėl užtenka stebėti savijautą ir sekti pokyčius. Jeigu pastebite, kad darinys didėja ar sparčiai auga, svarbu kuo greičiau susisiekti su gydytoju. Jam nepasiekiant – galima kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
Savarankiškos pagalbos priemonės
- Šalčio kompresai. Per pirmąsias dvi paras po traumos rekomenduojama dėti šaltį – ledą ar šaltą kompresą suvyniotą į rankšluostį – po 20–30 minučių kelis kartus per dieną.
- Vaistai nuo skausmo. Jei skauda, rinkitės paracetamolį. Venkite nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, nes jie gali dar labiau skystinti kraują.
Daugeliu atvejų hematoma visiškai sugyja per 4–6 savaites, nors kai kuriuos pokyčius galima stebėti ir kelis mėnesius. Retais atvejais išlieka ilgesnių pakitimų, tad gydytojas turėtų įvertinti gijimo trukmę ir eigą.
Kada reikalinga operacija?
Esant didelei ir greitai augančiai hematomai, ypač jei kraujavimas nesustoja arba krūtis akivaizdžiai didėja, gali prireikti chirurginio gydymo. Tokiu atveju gydytojas gali rekomenduoti pašalinti kraujo sankaupą ir sustabdyti kraujavimą operacijos metu. Įprastai, pasiekus stabilumą, hematoma lieka tokio paties dydžio nuo savaitės iki dviejų, o vėliau palaipsniui pradeda mažėti.
Profilaktika ir rizikos valdymas
Krūties hematomos dažnai išvengti nepavyksta, ypač jei traumą patiriate netikėtai. Tačiau žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, vengti situacijų, kur gali būti paveikta krūtinė, ir taip sumažinti riziką.
Ligos eiga ir prognozė
Paprastai hematoma ilgainiui išnyksta, nes organizmas pamažu suskaido ir pašalina susikaupusį kraują. Daugeliu atvejų liekamųjų reiškinių nelieka, tačiau esant didesnėms hematomoms, gijimas gali užtrukti.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Po krūties operacijos gydytojas apžiūros metu įvertina, ar nėra hematomos požymių. Jeigu pastebite:
- Ryškėjantį paraudimą, patinimą ar stiprėjantį skausmą.
- Neįprastą skysčio nutekėjimą iš pjūvio vietos.
- Krūtis tampa karšta liečiant.
- Pakyla temperatūra.
Tuomet būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją – tai gali rodyti infekciją ar kitus komplikacinius procesus.
