„Lūžusios širdies“ sindromas, dar žinomas kaip takotsubo kardiomiopatija, laikinai susilpnina širdies darbą. Ši būsena dažniausiai paveikia žmones po netikėto emocinio ar fizinio streso – pavyzdžiui, netekties, nelaimės ar stipraus išgąsčio. Susilpnėjus širdies raumeniui, kitos jos dalys turi dirbti intensyviau, kad palaikytų normalią kraujotaką. Dėl to gali sutrikti viso kūno aprūpinimas deguonimi.
Kas yra lūžusios širdies sindromas?
Lūžusios širdies sindromas – tai staiga prasidedanti būklė, kai dalis širdies raumens smarkiai nusilpsta. Retais atvejais ši liga išsivysto be aiškios priežasties, tačiau dažniausiai ją sukelia stiprus stresas – tiek teigiamos, tiek neigiamos emocijos ar fizinės traumos. Tuomet išsiskiria daug streso hormonų, kurie trumpam sutrikdo širdies veiklą.
Medicinoje šiam sindromui vartojami ir kiti pavadinimai, tokie kaip takotsubo kardiomiopatija, streso kardiomiopatija, arba laikinas širdies apatinės dalies išsipūtimas. Būklės pavadinimas „takotsubo“ kilęs iš japoniško molinio ąsočio, skirto aštuonkojams gaudyti, nes susirgus širdis įgauna panašią formą.
Lūžusios širdies sindromo tipai
- Apatinis tipas – dažniausia forma (80 proc. atvejų), pažeidžia apatinę širdies dalį.
- Vidurinės dalies tipas – apima širdies raumenį ties viduriu, pažeista sritis tarsi apjuosia širdį žiedu.
- Bazinė forma – žiedas susiformuoja aukščiau nei vidurinis tipas, o apačia lieka sveika. Ypač reta (2 proc. atvejų).
- Židininė forma – pažeidžiama nedidelė sritis, kuri išsišiepia iš širdies sienelės; ši forma sudaro tik apie 1 proc. visų atvejų.
Kaip dažnai pasitaiko ši būklė?
Lūžusios širdies sindromas nustatomas maždaug 2 proc. žmonių, kuriems įtariamas širdies smūgis. Manoma, kad tikrasis paplitimas gali būti ir didesnis, nes ši būklė dažnai lieka nepastebėta. Dažniausiai ji diagnozuojama moterims – beveik 9 iš 10 atvejų. Ypač rizikingas laikotarpis – po menopauzės, kai sumažėja apsauginio hormono estrogeno kiekis. Prarandant šią apsaugą, organizmas tampa jautresnis staigiems streso poveikiams.
Ligos simptomai
Šio sindromo simptomai dažniausiai prasideda per kelias minutes arba valandas po stresinio įvykio. Jie gali būti panašūs į širdies infarkto požymius, nes streso hormonai trumpam sutrikdo širdies veiklą ir sukelia tokius pačius pojūčius.
- Staigus, stiprus krūtinės skausmas
- Dusulys arba pasunkėjęs kvėpavimas
- Kairiojo skilvelio raumens silpnumas
- Širdies ritmo sutrikimai (aritmijos)
- Žemas kraujospūdis
- Širdies permušimai
- Trumpalaikis sąmonės netekimas (nualpimas)
Kuo lūžusios širdies sindromas skiriasi nuo infarkto?
Nors simptomai labai primena širdies smūgį (infarktą), lūžusios širdies sindromo metu kraujagyslės paprastai nėra užsikimšusios, kaip būna infarkto atveju. Dauguma žmonių visiškai pasveiksta ir dažniausiai širdžiai ilgalaikė žala nepadaroma.
Ligos priežastys
Nors iki šiol nėra visiškai aišku, kodėl vystosi lūžusios širdies sindromas, didelė dalis specialistų laiko pagrindine priežastimi staigų emocinį arba fizinį stresą. Pavyzdžiui, stipri netektis, autoįvykis, rimta liga ar net labai džiugi žinia gali paskatinti intensyvų stresinių hormonų išsiskyrimą. Tai trumpam sutrikdo normalų širdies raumens darbą.
Nedidelė dalis asmenų sako, jog negalėtų įvardinti jokios situacijos, dėl kurios išsivystė ši būklė. Paveldimumo įtakos ligai neaptikta.
Emociniai ir fiziniai stresai, galintys sukelti sindromą
- Artimo žmogaus netektis ar kita didelė praradimo patirtis
- Netikėtos geros arba blogos žinios
- Trauminiai įvykiai, tokie kaip avarijos ar gamtos katastrofos
- Didžiulis išgąstis
- Pykčio sprogimas
- Aštrus arba intensyvus skausmas
- Didelis fizinis išsekimas
- Rimtos sveikatos būklės: astmos priepuolis, insultas, traukuliai, aukšta temperatūra, hipoglikemija, didelis kraujo netekimas ar operacija
Rizikos veiksniai
- Moterų lytis
- Amžius virš 50 metų
- Nustatyti psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimas
- Neurologiniai susirgimai – pavyzdžiui, insultas arba traukuliai
Galimos komplikacijos
- Skaidulinė plaučių edema
- Kairiojo skilvelio plyšimas
- Kraujo tėkmės kliūtis iš kairiojo skilvelio
- Širdies nepakankamumas
- Kraujo krešulys kairiajame širdies skilvelyje
- Kraujospūdžio sumažėjimas
- Aritmijos (širdies ritmo sutrikimai)
- Kardiogeninis šokas
- Širdies laidumo blokada
- Mirtis (labai reta)
Kaip nustatoma ši būklė?
Diagnozei nustatyti gydytojas apžiūri pacientą, įvertina ligos istoriją ir atlieka įvairius tyrimus:
- Kraujo tyrimas – ieškoma fermentų, rodančių širdies pažeidimą
- Elektrokardiograma (EKG)
- Koronarinė angiografija
- Širdies echoskopija
- Krūtinės ląstos rentgenas
- Širdies magnetinis rezonansas
- Ventriculograma – į širdies kairįjį skilvelį suleidžiama kontrastinė medžiaga, kad būtų galima įvertinti šios širdies dalies dydį ir darbą
Vaizdiniai tyrimai rodo širdies pažeidimus, bet tik širdies kraujagyslių tyrimai leidžia atskirti ar tai – infarktas, ar lūžusios širdies sindromas. Skirtingai nuo infarkto, šio sindromo metu vainikinės arterijos nėra užsikimšusios.
Gydymas
Lūžusios širdies sindromas dažniausiai praeina savaime, tačiau reikalingas gydymas vaistais, kad būtų sumažinta komplikacijų rizika ir paspartintas sveikimas.
- Aspirinas – pagerina kraujotaką, mažina kraujo krešulių pavojų
- AKF inhibitoriai arba angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB) – mažina kraujo spaudimą, uždegiminius procesus
- Beta blokatoriai – lėtina širdies plakimą, mažina širdies apkrovą
- Diuretikai – padeda pašalinti skysčių perteklių
- Retais atvejais – širdies veiklą palaikančios priemonės, pavyzdžiui, balioninis aortos siurblys arba kairiojo skilvelio pagalbinis aparatas
Nemažai žmonių pradeda jaustis geriau jau gydymo metu – kartais net per keletą valandų ar dienų po gydymo pradžios.
Prevencija
Efektyvių, moksliškai patvirtintų būdų visiškai apsisaugoti nuo lūžusios širdies sindromo nėra. Tačiau daug naudos atneša sveikas gyvenimo būdas, streso valdymas ir įvairios atsipalaidavimo technikos. Reguliariai taikant tokius metodus, galima sumažinti organizmo jautrumą stipriam stresui.
- Joga, meditacija, sąmoningas kvėpavimas ar rašymas dienoraštyje
- Karštos vonios
- Atpalaiduojančių kvapų žvakės
- Lėti, gilaus kvėpavimo pratimai
Taip pat rekomenduojama laikytis pagrindinių sveikos gyvensenos taisyklių:
- Valgyti subalansuotą, daug daržovių, žuvies ir alyvuogių aliejaus turinčią, Viduržemio jūros regiono stilių primenančią mitybą
- Bent 5 kartus per savaitę po 30 minučių aktyviai judėti
- Kas naktį miegoti 7–9 valandas
- Leisti laiką su artimaisiais
- Reguliariai lankytis medicininiuose tyrimuose ir patikrose
- Vengti tabako, narkotikų ir piktnaudžiavimo alkoholiu
Kartais itin naudinga prisijungti prie pagalbos grupės ar nuoširdžiai pasikalbėti su specialistu.
Prognozė ir gyvenimas su lūžusios širdies sindromu
Dauguma žmonių, persirgusių šiuo sindromu, visiškai pasveiksta – dažniausiai užtenka kelių savaičių. Tik retais atvejais išsivysto ilgalaikės širdies problemos. Jei sindromo priežastis buvo kokia nors kita liga (pvz., insultas, astma ar epilepsija), reikėtų stengtis kontroliuoti ir pagrindinę būklę.
Gydytojai dažniausiai rekomenduoja pakartotinai atlikti echoskopiją praėjus 4–6 savaitėms nuo įvykio – taip galima įsitikinti, kad širdis visiškai atsigavo. Vis dėlto daliai žmonių po streso gali ilgiau išlikti nuovargis ar energijos stoka, kuri neretai perauga į nuotaikos sutrikimus.
Lūžusios širdies sindromas yra laikinas – pavojus gyvybei ištinka itin retai. Mirtingumas siekia nuo 0 iki 8 procentų, bet dauguma pasveiksta be liekamųjų reiškinių. Širdies pažeidimo rizika didesnė, jei sindromą sukėlė fizinė liga ar sunkesni sveikatos sutrikimai, ypač vyrams ar sunkiai sergantiems asmenims.
Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgesnį išgyvenamumą užtikrina AKF inhibitoriai ar ARB grupės vaistai. Tačiau pasikartojimo rizika siekia 4–10 proc., todėl svarbu tęsti paskirtą gydymą ir laikytis gydytojo nurodymų.
Kasdienybė po ligos
Po lūžusios širdies sindromo gydytojai dažnai rekomenduoja toliau vartoti paskirtus vaistus, nuo trijų iki šešių mėnesių. Svarbu nepamiršti lankytis kontroliniuose vizituose ir stebėti savo savijautą. Jei pastebite pokyčių ar naujų simptomų, svarbu apie tai pranešti gydytojui.
Jeigu pajutote stiprų krūtinės skausmą, dusulį, praradote sąmonę ar jaučiate intensyvius širdies permušimus, skubiai kreipkitės į gydytojus. Kadangi sindromo požymiai primena infarktą, tik tyrimai padės tiksliai nustatyti priežastį.
Norėdami tinkamai rūpintis savimi, aptarkite su gydytoju visus rūpimus klausimus: kiek laiko vartoti vaistus, ar prireiks tolimesnių tyrimų, kaip dažnai reikia lankytis patikrose. Taip galėsite būti tikri, kad širdis sveiksta, o rizika susirgti vėl – kuo mažesnė.
Ar kasdienis stresas gali išprovokuoti šią ligą?
Įprastas, kasdien patiriamas stresas dažniausiai nesukelia lūžusios širdies sindromo. Ši būklė paprastai prasideda po labai stipraus ir netikėto sukrėtimo. Jei dažnai jaučiate spaudimą krūtinėje ar dusulį dėl kasdienio streso, kreipkitės į gydytoją – tai gali būti kitos ligos požymiai.
Ar šis sindromas pavojingas?
Nors daugeliu atvejų lūžusios širdies sindromas praeina be rimtų komplikacijų, kartais būklė būna sunki – prireikia nuolatinės stebėsenos ir net specialios medicininės įrangos. Priklausomai nuo širdies raumens silpnumo laipsnio, gydytojai gali patarti reabilitaciją ar kitus gydymo metodus.
