Celluliniai dermatofibromai – tai odos navikai, kurie yra nepiktybiniai ir dažniau aptinkami kaip tvirti mazgeliai, dažniausiai susidarantys kojų srityje. Šie dariniai skiriasi nuo įprastų dermatofibromų tuo, kad pažeidžia gilesnius odos sluoksnius – dažnai išauga net iki poodžio, o įprastai paprastos dermatofibromos apsiriboja paviršiniais odos sluoksniais.
Ligos eiga ir dažnumas
Celluliniai dermatofibromai pasižymi padidėjusia pasikartojimo tikimybe po pašalinimo, jei palyginsime su kitomis šios ligos formomis. Apie 10 % atvejų šiuose navikuose vystosi audinių nekrozė – vietinis ląstelių žuvimas. Nors jie nėra vėžiniai, celluliniai dermatofibromai šiek tiek labiau nei kiti tipai linkę išplisti į gretimus audinius.
Šie odos dariniai dažniausiai pasitaiko 20–49 metų amžiaus žmonėms, moterims diagnozuojami dvigubai dažniau nei vyrams. Dermatofibromos sudaro apie 3 iš 100 odos darinų, todėl nėra labai reti.
Pagrindinės priežastys
Neretai dermatofibroma išsivysto toje vietoje, kur žmogus prieš tai buvo susižeidęs ar patyręs odos traumą, tačiau neretai jų susiformuoja ir be aiškios priežasties. Kai kurie žmonės, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, gali susidurti su daugybinėmis tokiomis odos išaugomis vienoje vietoje. Yra žinomi atvejai, kai ši būklė pasireiškia žmonėms sergantiems tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, leukemija ar vilklige.
Cellulinio dermatofibromo simptomai
Šie dariniai dažniausiai atrodo kaip nedideli, apvalūs arba ovalūs mazgeliai, iki 1 cm dydžio. Jų spalva gali būti kūno, ruda ar rusvai raudona. Paprastai jie susiformuoja ant kojų arba rankų, kai kada gali pasireikšti niežuliu, jautrumu ar net skausmu. Kartais dermatofibromos centras yra įspaustas, o kraštai šiek tiek susiraukšlėję – dėl to susidaro duobutė.
Kaip atliekama diagnostika?
Diagnozuojant cellulinę dermatofibromą, svarbu įvertinti odos darinio išvaizdą. Dažnai galutiniam diagnozės patvirtinimui atliekama odos biopsija – paimamas nedidelis audinio mėginys, kuris laboratorijoje ištiriamas mikroskopu. Tokio tyrimo metu patologas įvertina ląsteles ir galutinai nustato, su kokiu odos dariniu susidūrėte.
Gydymo galimybės
Dažniausiai dermatofibromos nekenksmingos, todėl gydymas nebūtinai reikalingas. Tačiau jei darinys yra didelis arba kelia diskomfortą, gydytojas gali rekomenduoti jį pašalinti. Šalinimas paprastai atliekamas vietinėje nejautroje, per įprastą vizitą. Gali būti skiriamos kortikosteroidų injekcijos, mažinančios naviko dydį bei skausmą, o prireikus – atlikta chirurginė ekscizija, kuomet darinys pašalinamas specialiu įrankiu.
Prevencija ir rizikos mažinimas
Kol kas nėra žinomos priemonės, kuri užtikrintai padėtų išvengti cellulinio dermatofibromo atsiradimo. Džiugu, jog šie odos navikai nėra piktybiniai, o didesnį nepatogumą sukelia retai.
Atkryčio galimybės
Po gydymo celluliniai dermatofibromai atsinaujina dažniau nei kitos šios ligos rūšys. Pavyzdžiui, kitų tipų dariniai pašalinus beveik visuomet daugiau neatsinaujina, o neląstelinio tipo dermatofibromos pasikartoja mažiau nei 1 iš 50 atvejų.
Ką svarbu aptarti su gydytoju?
- Kokia tikėtina šio odos darinio atsiradimo priežastis?
- Kaip atskirti dermatofibromą nuo kitų odos auglių?
- Ar man būtinas šio darinio gydymas, ar galima stebėti?
- Kokie būtų pašalinimo privalumai ir galimos rizikos?
- Kaip sumažinti riziką, kad darinys po gydymo nesugrįžtų?
Dermatofibromos ir apgamai: kaip juos atskirti?
Iš pirmo žvilgsnio atskirti dermatofibromą nuo apgamo gali būti sudėtinga. Cellulininiai dermatofibromai gali būti suaugę su poodiniu audiniu. Jei švelniai sugnybsite darinio vietą, dermatofibroma dažniausiai susidaro įdubimą ar duobutę. Tuo tarpu apgamai paprastai išsikiša iš odos paviršiaus ir su poodžiu nesusiję.
