Cervikogeninis galvos skausmas dažnai pasireiškia dėl problemų kakle, tačiau pats skausmas plinta į galvą. Tai vadinama perduotu skausmu – kai skauda vienoje kūno vietoje, nors priežastis slypi visai kitur. Šio tipo galvos skausmą sukelia pakitimai kaklinėje stuburo dalyje arba aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose.
Kuo pasižymi cervikogeninis galvos skausmas?
Cervikogeninis galvos skausmas priskiriamas antrinių galvos skausmų grupei – tai reiškia, kad jis atsiranda dėl kitos ligos ar pažeidimo. Dažnas pavyzdys – užspaustas ar dirginamas nervas kakle.
Šis tipo skausmas gali būti labai varginantis, ypač jei pasireiškia po traumos ar kaklo lūžio. Skausmas dažnai apsunkina kasdienę veiklą, riboja judėjimą. Jei galvos skausmą pajutote po sužalojimo ar jei simptomai nedingsta, verta kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Paplitimas
Galvos skausmus patiria daugybė žmonių, tačiau cervikogeninis galvos skausmas yra gerokai retesnis. Skaičiuojama, kad jis pasitaiko vos 0,4–4% galvos skausmų atvejų įvairiose pasaulio šalyse.
Cervikogeninio galvos skausmo simptomai
- Skausmas dažniausiai juntamas vienoje galvos pusėje. Kartais jis prasideda galvos apačioje, kyla aukštyn ar iš nugaros pereina į priekinę dalį, už akių.
- Kaklo judrumas sumažėjęs – bandant pasukti ar pajudinti kaklą, skausmas gali stiprėti.
- Gali būti jaučiamas ne tik galvos, bet ir kaklo skausmas, nors kartais jis nepasireiškia tuo pačiu metu.
Kada dažniausiai išryškėja simptomai?
Cervikogeninis galvos skausmas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai simptomai prasideda po 30 metų. Visgi dauguma žmonių kreipiasi pagalbos tik vyresniame amžiuje, dažnai po tam tikrų sužeidimų ar traumų.
Cervikogeninio galvos skausmo priežastys
Pagrindinės priežastys – tai įvairūs sutrikimai ar pažeidimai kaklinėje stuburo dalyje. Simptomus dažniausiai sukelia pažeistos skausmui jautrios sritys:
- Kaklo slanksteliai (pirmasis–trečiasis, C1–C3)
- Sąnariai ir raiščiai
- Nervų šaknys
- Stuburo arterijos
Cervikogeninį galvos skausmą dažnai sukelia tokios būklės kaip:
- Artritas
- Slankstelio lūžis
- Užspaustas nervas
- Diskų išvarža
- Raumenų patempimas
- Navikas
- Staigus kaklo sukimas ar trauma (plakimo sindromas)
Diagnostika ir tyrimai
Cervikogeninį galvos skausmą atpažinti gali būti sunku, nes perduotas skausmas dažnai primena kitus galvos skausmus: migreną ar įtampos tipo skausmus. Gydytojas atidžiai įvertins jūsų simptomus ir atliks fizinį ištyrimą.
Dažniausiai atliekami įvairūs vaizdiniai tyrimai – rentgenograma, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie tyrimai padeda nustatyti struktūrinius pažeidimus kakle.
Vis dėlto net normalių tyrimų išvados ne visuomet leidžia atmesti cervikogeninį galvos skausmą, nes jie parodo tik audinių struktūrą, tačiau neįvertina funkcinio pajėgumo, judesių ribotumo. Todėl labai svarbus yra ir gydytojo rankomis atliekamas vertinimas.
Be to, gydytojas tikrins, ar jūsų simptomai atitinka tarptautinius galvos skausmo klasifikacijos kriterijus.
Gydymo galimybės
Gydymas parenkamas pagal tai, kokia yra skausmo priežastis. Galimi metodai:
- Fizioterapija
- Vaistai (geriamieji arba leidžiami)
- Radijo dažnio abliacija
- Chirurginis gydymas
Chirurgija taikoma tik tada, kai kiti gydymo būdai neefektyvūs ar galima sunkesnė būklė.
Kokie vaistai gali būti skiriami?
Vaistai parenkami pagal galimą skausmo priežastį. Dažnai taikomi:
- Vietinio poveikio anestetikai ir steroidai (vadinami nervų blokais)
- Serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai (pvz., duloksetinas, venlafaksinas)
- Priešepilepsiniai vaistai (pvz., gabapentinas, pregabalinas)
Prevencija
Nors ne visos cervikogeninio galvos skausmo priežastys yra išvengiamos, kai kuriuos rizikos veiksnius galima sumažinti:
- Laikytis saugos priemonių, vengti traumų ir kritimų
- Rūpintis taisyklinga laikysena ir vengti ilgalaikio slinkimo sėdint
- Miegoti ant tinkamos pagalvės ir tvirto čiužinio
- Leisti sau masažą raumenims atpalaiduoti
- Reguliariai mankštintis
Ligos prognozė ir gyvenimo kokybė
Cervikogeninis galvos skausmas kasdienius darbus gali apsunkinti, tačiau šią būklę galima sėkmingai gydyti. Dažnai prireikia įvairių gydymo derinių – jų pasirinkimą padės rasti gydytojas.
Simptomų trukmė priklauso nuo taikomo gydymo. Po vaistinių injekcijų skausmas dažniausiai sumažėja iškart, nors efektas būna trumpalaikis ir gali prireikti pakartotinių procedūrų.
Nemažai žmonių ypač pagerėjimą jaučia pradėję lankyti kineziterapiją. Tyrimai rodo, kad net 72% pacientų patiria 50% ar didesnį skausmo sumažėjimą po metų reguliarių užsiėmimų. Tiesa, tik pradėjus mankštą skausmas gali laikinai sustiprėti – kineziterapeutas parinks tinkamą pratimų tempą, kad to būtų išvengta.
Kada vertėtų pasitarti su gydytoju?
Nors dažnas galvos skausmas gali būti lengvai numojamas ranka, pasikartojantys ar be aiškios priežasties atsirandantys skausmai gali signalizuoti apie rimtesnę ligą. Rekomenduojama kreiptis į gydytoją, jei galvos skausmai dažnėja, stiprėja arba kartu pasireiškia ir kitų simptomų, pvz., skausmas kitose kūno vietose.
Kuo skiriasi cervikogeninis galvos skausmas ir migrena?
Cervikogeninis galvos skausmas gali būti labai panašus į migreną, nes dažnai jaučiamas vienoje galvos pusėje. Tačiau jam nebūdingi tokie simptomai kaip jautrumas šviesai ar garsui, pykinimas ar vėmimas, kurie dažnai lydi migreną.
