Kompleksinis potrauminio streso sutrikimas (KPTSS) – tai ilgalaikio, dažniausiai pasikartojančio ar nuolatinio, trauminio išgyvenimo pasekmė. Ši būklė paveikia emocinę sveikatą ir kasdienį gyvenimą, sukelia įvairius psichologinius bei elgesio sunkumus. KPTSS dažnai pasireiškia žmonėms, patyrusiems vaikystėje arba suaugus tiesioginius ilgalaikius sunkumus – nuo vaiko išnaudojimo ar smurto šeimoje iki karo, prekybos žmonėmis ar nuolatinio smurto bendruomenėje.
Kas yra kompleksinis potrauminio streso sutrikimas?
KPTSS – tai psichikos sutrikimas, kuris išsivysto nuolat patiriant stiprias traumas. Pagrindinės šios būklės ypatybės – ilgai trunkantys stresiniai simptomai, tokie kaip:
- Nuolatinė nerimo būsena
- Pasikartojantys prisiminimai, košmarai apie traumuojantį įvykį
- Vengimas žmonių, vietų ar situacijų, primenančių trauminę patirtį
- Padidėjęs impulsyvumas ar agresija
- Sunkumai užmegzti ir išlaikyti artimus santykius
Pavienių traumų sukeltas potrauminio streso sutrikimas dažniausiai siejamas su trumpalaikiais įvykiais – pavyzdžiui, eismo nelaime ar stichine nelaime. O KPTSS dažniausiai išsivysto dėl pasikartojančio ar nuolat besitęsiančio streso, kai žmogus išgyvena traumą, nuo kurios sunku pabėgti ar iš jos išsilaisvinti.
KPTSS ir kitų psichikos būklių skirtumai
Kuo skiriasi KPTSS ir potrauminio streso sutrikimas?
Pagrindinis skirtumas tarp KPTSS ir „paprasto“ potrauminio streso sutrikimo slypi traumos pobūdyje. Pastarasis paprastai kyla po vienkartinio ar trumpo įvykio, o kompleksinis variantas – dėl ilgalaikio poveikio. KPTSS simptomai paprastai sunkesni ir apima daugiau emocinių, asmeninių bei socialinių sunkumų – sutrinka emocijų reguliacija, asmenybės tapatumas, santykiai su kitais.
Kuo panašūs ir kuo skiriasi KPTSS ir ribinis asmenybės sutrikimas?
Abi būklės turi panašių bruožų: impulsyvus elgesys, žema savivertė, sudėtingi santykiai. Tačiau svarbus skirtumas yra tas, kad KPTSS visada siejama su nuolatinėmis traumomis, o ribinis asmenybės sutrikimas ne visada susijęs su tokiomis patirtimis, nors dažnai jų būta vaikystėje. Ribinis asmenybės sutrikimas paprastai išryškėja jaunystėje, o KPTSS gali pasireikšti bet kokiame amžiuje.
Kokie yra KPTSS simptomai?
Kompleksinis potrauminio streso sutrikimas apima daugybę įprasto potrauminio streso simptomų, tačiau turi ir papildomų požymių. Pagrindiniai KPTSS simptomai:
- Trauminio patyrimo pasikartojimas mintyse ar sapnuose
- Nuolatinis šalinimasis žmonių, įvykių ar vietų, siejamų su trauma
- Išreikštas nerimas, padidėjusio pavojaus pojūtis
- Neigiamos emocijos ir dažnos liūdnos mintys
- Stiprūs emocijų protrūkiai, pyktis ar agresija
- Savęs nuvertinimo jausmas, gėda, kaltė, niekingumas
- Dideli sunkumai kuriant ir palaikant santykius
Kaip ir kodėl atsiranda kompleksinis potrauminio streso sutrikimas?
KPTSS atsiranda po itin pavojingų, įtemptų bei užsitęsusių įvykių, nuo kurių sunku pabėgti. Tipiškos situacijos, galinčios lemti šią būklę:
- Ilgalaikis smurtas šeimoje
- Vaikystėje patiriamas fizinis ar seksualinis išnaudojimas
- Kankinimas, genocidas, vergovė
Pastovus stresas daro įtaką smegenų struktūroms, kurios atsakingos už emocijų reguliavimą, atmintį ir socialinį elgesį. Tyrimai rodo, kad traumos sukelti pokyčiai amygdaloje, hipokampe ir prefrontalinėje žievėje KPTSS atveju dažnai yra stipresni nei esant įprastam potrauminiam stresui.
Diagnostika
Nėra specifinio tyrimo, kuris nustatytų KPTSS. Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis pokalbiu su žmogumi apie jo patirtus simptomus, medicininę ir psichikos sveikatos istoriją, patirtas traumas. Specialistai dažniausiai naudojasi Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintais diagnostikos kriterijais. Vis dar ne visi sveikatos specialistai yra pilnai susipažinę su šia būkle, tad diagnozė gali būti nustatoma ne iš karto. Kartais vietoje KPTSS gali būti pritaikyta potrauminio streso sutrikimo diagnozė.
KPTSS paplitimas
KPTSS – gana nauja diagnozė, todėl tikslių duomenų apie jos paplitimą dar trūksta. Manoma, kad nuo šio sutrikimo gali kentėti apie 1–8 % pasaulio gyventojų.
Gydymas ir pagalba
Pagrindinis KPTSS gydymo metodas – psichoterapija, ypač trauma pagrįsta kognityvinė elgesio terapija. Jos tikslas – padėti suprasti, kaip kūnas reaguoja į stresą, kaip valdyti simptomus, keisti žalingus minčių modelius ir pratintis susidurti su traumą primenančiomis situacijomis. Specialistai taiko ir ekspozicinę terapiją, kurios metu palaipsniui susiduriama su baimę keliančiais dalykais, bei akių judesių desensitizaciją ir perdirbimą (Eye Movement Desensitization and Reprocessing, EMDR). Taip pat naudojama kognityvinė procesų terapija, padedanti keisti traumos sukeltus žalingus minčių bei emocijų modelius.
Nors nėra specialiai KPTSS gydyti sukurtų vaistų, kartais skiriami antidepresantai (pavyzdžiui, SSRI arba SNRI grupės preparatai), nerimą mažinantys ar miego kokybę gerinantys vaistai – priklausomai nuo dominuojančių simptomų.
Kasdienis gyvenimas ir savęs priežiūra
Gyvenimas su KPTSS gali būti sunkus, tačiau sąmoningai rūpinantis savimi ir taikant gydytojų bei psichoterapeutų siūlomas rekomendacijas, galima pagerinti savijautą. Svarbūs žingsniai:
- Lengva fizinė veikla, padedanti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką
- Realistiškų tikslų sau kėlimas
- Bendravimas su patikimais žmonėmis ir jų supažindinimas su patiriamu sunkumu
- Ieškojimas komfortą suteikiančių vietų ar veiklų
- Dalyvavimas palaikymo grupėse traumas patyrusiems žmonėms
- Kantresnis požiūris į save – simptomų pagerėjimas dažnai ateina pamažu
Kada reikėtų kreiptis į specialistą?
Reguliarūs vizitai pas gydytojus ar psichikos sveikatos specialistus – svarbi gydymo dalis. Prastėjant simptomams ar gyvenimo kokybei, svarbu pasitarti su medikais.
