Krimo-Kongo hemoraginė karštligė (KKHK) – tai sunki virusinė liga, kurią žmogus dažniausiai užsikrečia po erkių įkandimo. Šis virusas yra paplitęs Afrikoje, Azijoje, Viduriniuose Rytuose ir kai kuriose Europos dalyse, tačiau dėl nuolatinio žmonių judėjimo virusas gali būti atvežtas ir į kitus regionus.
Kas sukelia Krimo-Kongo hemoraginę karštligę
Pagrindinis ligą sukeliantis veiksnys – KKHK virusas, priklausantis Bunyaviridae šeimai. Dažniausiai juo užsikrečiama per užkrėstos erkės įkandimą. Tačiau infekcija taip pat gali plisti, jei žmogus turi tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais ar jų kūno skysčiais. Kartais virusas persiduoda ir nuo žmogaus žmogui, ypač jei bendraujama su sergančiu ligoniu ir kontaktuojama su jo krauju ar kitais kūno skysčiais.
KKHK plitimo būdai
Virusas plinta ne tik po erkės įkandimo, bet ir per sąlytį su gyvūnų ar žmonių krauju ir kūno skysčiais. Infekciją gali perduoti:
- seilės,
- šlapimas,
- išmatos,
- makšties skysčiai,
- sperma,
- kvėpavimo takų sekrecija.
Žmogus tampa užkrėčiamas tiek bendraudamas su sergančiuoju, tiek liečiant jo asmeninius daiktus, pavyzdžiui, rankšluosčius.
Kam gresia didžiausia rizika
Didesnė rizika užsikrėsti kyla tiems, kurie gyvena arba dirba vietovėse, kur užkrėstos erkės yra dažnos: ūkininkai, veterinarai, skerdyklų darbuotojai. Taip pat rizikuoja globojantys sergančius artimuosius ar dirbantys laboratorijose su šiuo virusu. Net jei gyvūnai atrodo sveiki, jie gali būti viruso nešiotojai. Dažniausiai nešiotojai yra galvijai, avys ir ožkos, todėl ypač svarbu laikytis atsargumo priemonių dirbant su šiais gyvūnais endeminėse zonose.
KKHK simptomai
Dažniausi infekcijos požymiai pasireiškia per 1–13 dienų po užsikrėtimo:
- aukšta temperatūra,
- stiprūs galvos skausmai,
- skausmas raumenyse, nugaroje ar pilve,
- pykinimas ir vėmimas,
- viduriavimas,
- junginės uždegimas (raudonos akys),
- mažas kraujospūdis,
- odos paraudimas,
- gelta (pageltusi oda ar akys),
- kraujavimas iš nosies ar dantenų,
- nuotaikos svyravimai,
- painumas (dezorientacija),
- padidėjęs jautrumas šviesai.
Paprastai praėjus 3–5 dienoms nuo pirmųjų simptomų gali atsirasti gausesnis kraujavimas, didelių kraujosruvų. Kai kurie žmonės virusą perneša be jokių simptomų.
Galimos komplikacijos
Krimo-Kongo hemoraginė karštligė gali sukelti rimtas komplikacijas:
- stiprų kraujavimą,
- šoką,
- organų funkcijos nepakankamumą,
- kraujavimą į smegenis,
- mirtį.
Šios infekcijos mirtingumas yra gana didelis – įvairiais šaltiniais, nuo ligos miršta apie 30–50 % pacientų. Ypač pavojinga, jei liga plinta ligoninėje.
Kaip nustatoma liga
Diagnozei patvirtinti atliekamas kraujo tyrimas. Būtina informuoti gydytoją, jei per pastarąsias savaites lankėtės vietovėse, kur šis virusas paplitęs, arba turėjote kontaktą su galimai užsikrėtusiais žmonėmis ar gyvūnais.
Gydymo ypatumai
Šiuo metu nėra specifinio gydymo, visiškai išgydančio Krimo-Kongo hemoraginę karštligę. Dažniausiai gydoma antivirusiniu vaistu ribavirinu. Priklausomai nuo būklės, gali prireikti:
- kraujo perpylimo,
- deguonies terapijos ar dirbtinės plaučių ventiliacijos,
- infuzijų į veną,
- vaistų, mažinančių simptomus (pvz., malšinančių skausmą, pykinimą).
Kada būtina skubiai kreiptis į gydymo įstaigą
Jei pasireiškia sunkūs simptomai, tokie kaip krūtinės, kaklo ar pilvo skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas, stiprus vėmimas ar viduriavimas, traukuliai, sumišimas, nedelskite ir nedelsdami vykite į artimiausią skubios pagalbos skyrių. Būtinai informuokite gydytojus apie galimą riziką užsikrėsti Krimo-Kongo hemoragine karštlige.
Ligos prognozė ir atsigavimas
Sunkiems ligoniams prireikia gydymo ligoninėje. Ligonio izoliavimas sumažina viruso plitimo riziką. Atsistatymas po sunkesnės infekcijos gali trukti kelias savaites. Dažnai kurį laiką išlieka silpnumas, gripui būdingi simptomai, gali pablogėti rega, klausa ar atmintis – šie pokyčiai paprastai su laiku praeina. Jei nerimaujate dėl užsitęsusių simptomų, kreipkitės į gydytoją.
Mirties priežastys sergant KKHK
Nors tyrimų apie šios ligos mirties priežastis nėra daug, pastebima, kad dažniausiai komplikacijos kyla dėl daugybinio organų nepakankamumo, krešėjimo sutrikimų ar neadekvataus imuninės sistemos atsako į virusą.
Ar įmanoma visiškai pasveikti?
Dalis žmonių perserga tik lengva ligos forma ir pasveiksta be didesnių komplikacijų. Vis tik, kai kuriems asmenims liga progresuoja sunkiai; kodėl taip nutinka, iki galo nėra aišku.
Prevencija – kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo
Svarbiausia prevencinė priemonė – apsisaugoti nuo erkių įkandimų: dėvėti tinkamus drabužius, naudoti erkes atbaidančias priemones, dažnai apžiūrėti save ir artimuosius. Dirbant su gyvūnais, ypač ten, kur žinomas KKHK paplitimas, būtina dėvėti asmenines apsaugos priemones: pirštines, kaukes, akinius, prijuostes. Jei slaugote sergantį žmogų ar dirbate su potencialiai užkrėstu krauju, laikykitės visų higienos taisyklių ir po galimo kontakto kruopščiai plaukite rankas.
Jeigu įtariate, jog galėjote užsikrėsti, būtinai būkite atskirai nuo kitų, informuokite medikus apie riziką.
Ar egzistuoja vakcina nuo KKHK?
Šiuo metu vakcina nuo Krimo-Kongo hemoraginės karštligės dar nesukurta, nors jos kūrimui dedama daug pastangų ir vyksta klinikiniai tyrimai.
