Cistinė inkstų liga – tai būklė, kai inkstuose susidaro skysčiu užpildytos cistos. Jos gali pakenkti inkstų darbui, o ilgainiui nulemti inkstų funkcijos nepakankamumą.
Kas yra cistinė inkstų liga?
Šis terminas apima įvairias ligas, kurių metu inkstuose arba aplink juos atsiranda cistos – dariniai, užpildyti skysčiu. Cistos gali trukdyti inkstams tinkamai filtruoti kraują, pašalinti iš organizmo atliekas ir vandens perteklių. Dėl to tampa rizikinga vystytis inkstų nepakankamumui.
Cistinė inkstų liga dar vadinama inkstų cistine liga.
Kaip dažnai pasitaiko cistinės inkstų ligos?
Dažnumas priklauso nuo ligos tipo. Paprastos inkstų cistos pasitaiko maždaug vienam iš dešimties žmonių ir yra gana įprastos vyresniems nei 50 metų asmenims. Tačiau kai kurios cistinės inkstų ligos yra retos. Kitos jų formos – paveldimos arba susijusios su įgimtomis ar įgytomis priežastimis.
Cistinės inkstų ligos simptomai
- Skausmas nugaroje arba šone
- Kraujas šlapime
- Šlapinimosi sutrikimai, pavyzdžiui, sumažėjęs šlapimo kiekis
- Išvešėję ar padidėję inkstai
- Dažni galvos skausmai
- Padidėjęs kraujospūdis
- Inkstų infekcijos
- Inkstų akmenligė
Kas sukelia cistinę inkstų ligą?
Šių ligų priežastys įvairios. Kai kurios atsiranda dėl paveldimų genų, kitos išsivysto dėl lėtinių ligų, įgimtų defektų arba senėjant. Cistos formuojasi tada, kai inkstų kanalėliai (mažyčiai filtravimo vamzdeliai inkstuose) atskyla ir užpildomi skysčiu.
Kam būdinga ši liga?
- Vyresniems nei 50 metų žmonėms
- Asmenims, sergantiems lėtiniu inkstų nepakankamumu
- Tiems, kurie turi pakitusį inkstų gene
Kokios galimos komplikacijos?
- Inkstų funkcijos nepakankamumas
- Širdies vožtuvų problemos (ypač sergantiems policistine inkstų liga)
- Kepenų ar kasos cistos (taip pat dažniau pasitaiko policistinės inkstų ligos atveju)
- Vėluojanti kūdikių raida, augimo problemos
Kaip nustatoma cistinė inkstų liga?
Gydytojas domisi jūsų simptomais, apžiūri ir peržiūri ligos istoriją. Paprastai paskiriama viena ar kelios vizualinių tyrimų rūšys, kad būtų galima įvertinti inkstų cistų buvimą:
- Nėščioms moterims – prenatalinė ultragarsinė patikra
- Inkstų ultragarsas
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Atliekami ir kraujo bei šlapimo tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kaip efektyviai inkstai filtruoja kraują.
Cistinės inkstų ligos gydymas
Paprastos, simptomų nesukeliančios inkstų cistos dažnai gydymo nereikalauja – jas užtenka stebėti atliekant periodinius ultragarsinius tyrimus. Jei cistos sukelia skausmą ar kitus simptomus, gali būti rekomenduojamas cistos turinio pašalinimas arba chirurginis gydymas laparoskopo pagalba.
Kai dėl cistų prarandama didelė inkstų funkcija, skiriamas:
- Dializė (kraujo filtravimas per aparatą)
- Inksto persodinimas (donorinis inkstas)
- Kraujospūdį mažinantys vaistai
- Gyvensenos keitimas: fizinis aktyvumas, sveika mityba, svorio kontrolė, rūkymo vengimas
Inksto pašalinimas: ar to reikia?
Gydytojai retai rekomenduoja šalinti inkstą dėl policistinės inkstų ligos, nebent dėl jos jaučiate nuolatinį stiprų skausmą ar atsiranda kitų sunkiai kontroliuojamų simptomų. Kartais net nefunkcionuojantys inkstai vis dar iš organizmo šalina dalį skysčių. Tačiau didelio diskomforto ar komplikacijų atveju gali būti siūloma operacija (nefrektomija).
Ar galima išvengti cistinių inkstų ligų?
Šių ligų išvengti neįmanoma, nes dažną jų nulemia genetika ar kitos nekontroliuojamos priežastys. Tačiau anksti pastebėjus simptomus ir laiku pasikonsultavus su gydytoju (ypač nefrologu), galima pristabdyti ligos progresavimą.
Prognozė ir gyvenimo trukmė
Kol kas nėra gydymo, galinčio visiškai išgydyti cistines inkstų ligas. Tačiau yra priemonių, galinčių sulėtinti kai kurių ligos formų eigą, ypač policistinės inkstų ligos atveju. Kai liga progresuoja, gali prireikti dializės ar inksto transplantacijos.
Pasitaiko, kad policistinė inkstų liga paveldima – dažniausiai šeimose ligos eiga būna panaši. Dvi pagrindinės šios ligos formos: su PKD1 genu – inkstų nepakankamumas paprastai išsivysto apie 50-uosius gyvenimo metus, su PKD2 genu – paprastai apie 70-uosius.
Nemažai sergančiųjų iki 50 metų išlaiko pakankamą inkstų funkciją, daugiau kaip pusė policistine inkstų liga sergančiųjų normalią inkstų veiklą išlaiko ir iki 70-ųjų metų.
Kūdikiams, gimusiems su autosominiu recesyviniu policistinės inkstų ligos tipu, tik kas trečias išgyvena naujagimystės laikotarpį, tačiau išgyvenus reikalinga nuolatinė priežiūra.
Mityba sergant inkstų cistomis
Sergant cistine inkstų liga arba lėtiniu inkstų funkcijos sutrikimu, svarbu pasitarti su mitybos specialistu, kad sudarytumėte inkstams palankų mitybos planą. Dažniausiai rekomenduojama:
- Mažinti suvartojamos druskos kiekį
- Riboti baltymų kiekį racione
- Rinktis širdžiai palankius maisto produktus
- Vengti daug fosforo ir kalio turinčių produktų (pvz., pieno produktai, pupelės, bananai, apelsinai, bulvės)
Kada kreiptis į gydytoją?
Staiga sutrikus inkstų veiklai, būtina kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju, jei pastebite:
- Skausmą pilve
- Mažesnį nei įprastai išskiriamo šlapimo kiekį
- Patinimus rankose, veide ar čiurnose
- Didelį nuovargį ar mieguistumą
- Niežulį
- Prastą apetitą
- Pykinimą ir vėmimą
- Kvėpavimo pasunkėjimą
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kaip nustatysite cistinę inkstų ligą?
- Ar liga pažeidžia vieną, ar abu inkstus?
- Ar reikia gydymo?
- Kokį gydymo būdą siūlote?
- Kaip galiu padėti savo inkstams?
- Ar galite rekomenduoti nefrologą arba mitybos specialistą?
- Ar egzistuoja pacientų palaikymo grupės?
Dažniausi cistinių inkstų ligų tipai
Paveldimos cistinės inkstų ligos
- Policistinė inkstų liga (PKD) – cistos didina inkstus ir trikdo jų darbą, išstumdamos inkstų filtracijos vietas.
- Glomerulokistinė inkstų liga (GCKD) – autosominė dominantinė būklė, kai išsivysto cistos ir didėja inkstų vieta aplink šlapimo sistemą.
- Medulinė cistinė inkstų liga (MCKD) – paveldima liga, sukelianti cistų susidarymą vidinėje inkstų dalyje. Tai lemia uždegimą ir randų susidarymą kanalėliuose.
- Nefronoftizė – autosominė recesinė liga, primenanti MCKD, dažniau pasireiškia kūdikiams ar vaikams, dažnai lemia inkstų nepakankamumą iki pilnametystės.
Nepaveldimos cistinės inkstų ligos
- Paprastos inkstų cistos – įprastos vyresniame amžiuje. Dažniausiai nekelią grėsmės, tačiau retkarčiais gali transformuotis į sudėtingą formą ar net tapti piktybinėmis.
- Įgyta cistinė inkstų liga – cistos formuojasi dėl lėtinio inkstų nepakankamumo ar esant dializei.
- Daugiacistinė displazinė inksto liga – viena arba abu inkstai dėl įgimto sutrikimo aptraukti cistomis, inkstai būna neišsivystę.
- Medulinis kempininis inkstas – reta būklė, kai cistos susidaro vidinėje inkstų dalyje ir blokuoja jų kanalėlius.
Ar inkstų cista gali būti pavojinga?
Paprastos inkstų cistos paprastai neturi įtakos inkstų dydžiui, nekeičia jų struktūros ar funkcijos. Daugeliu atveju jos nekelia pavojaus sveikatai. Tačiau sudėtingesnės cistos gali pažeisti inkstų darbą, keisti jų struktūrą ar rodyti inkstų vėžio požymius. Dėl to svarbu jas reguliariai stebėti.
