Cistoidinis geltonosios dėmės paburkimas – tai regos sutrikimas, kai centrinėje tinklainės dalyje, vadinamoje geltonąja dėme, kaupiasi skystis, sukeldamas patinimą ir cistines (pūslelinių darinių) sankaupas. Geltonoji dėmė atsakinga už centrinį matymą, spalvų atpažinimą bei gebėjimą matyti smulkias detales – pavyzdžiui, plytas ant pastato ar medžio lapus. Kai ši tinklainės dalis pradeda brinkti ir formuojasi cistas primenančios struktūros, išryškėja būdingi sutrikimo požymiai.
Simptomai ir priežastys
Cistoidinio geltonosios dėmės paburkimo simptomai
Neretai pirmieji cistoidinio geltonosios dėmės paburkimo požymiai būna labai nežymūs arba visiškai nejuntami. Vis dėlto dažniausiai atsiranda:
- Neryškus ar iškreiptas vaizdas regos lauko centre.
- Matomi objektai atrodo tamsesni, blankesni arba pakitusių formų.
- Spalvos gali atrodyti keistos – pavyzdžiui, įprastai ne rožinės spalvos daiktai įgyja rausvą atspalvį.
Cistoidinio geltonosios dėmės paburkimo priežastys
Yra nemažai priežasčių, galinčių išprovokuoti šią ligą. Dažniausiai ji pasireiškia tokiais atvejais:
- Akių uždegimas po chirurginių intervencijų (pavyzdžiui, po kataraktos operacijos ar tinklainės atšokimo gydymo).
- Cukrinis diabetas.
- Tinklainės venų užsikimšimas.
- Kitų uždegiminių akių ligų ar akių sužeidimų atvejais.
- Vartojant tam tikrus vaistus.
Šios būklės gali pažeisti smulkiąsias kraujagysles, dėl ko įvyksta skysčio pratekėjimas į tinklainę ir susidaro cistos.
Rizikos veiksniai
Didžiausia rizika šiai ligai išsivystyti – tiems, kuriems atlikta kataraktos ar kita akių operacija. Ypač padidėja rizika, jei asmuo turi šias sveikatos problemas:
- Tinklainės venų okliuzija (RVO).
- Uveitas (akių uždegimas).
- Epiretininė membrana (geltonosios dėmės susiraukšlėjimas).
- Geltonosios dėmės skylė.
- Cukrinis diabetas.
- Pigmentinis retinitas.
Taip pat kai kurie vaistai, tarp jų vitaminas B3 (niacinas) ar vaistai diabetui gydyti, gali didinti cistoidinio paburkimo riziką. Jei ši būklė pasireiškė vienoje akyje, yra tikimybė, kad gali išsivystyti ir kitoje akyje.
Galimos komplikacijos
Jei liga nėra gydoma, gali sumažėti regėjimo aštrumas, pablogėti regėjimas ar net išsivystyti nuolatinis regos praradimas.
Diagnostika ir tyrimai
Norint nustatyti cistoidinį geltonosios dėmės paburkimą, akių specialistas gali atlikti kelis tyrimus:
- Praplėstos vyzdžio tinklainės apžiūra – naudojant specialų lęšį matoma būdinga cistų formos edema.
- Fluorescencinė angiografija – leidžiama dažų medžiaga ir atliekamos tinklainės nuotraukos, siekiant rasti pratekėjusias kraujagysles bei edema.
- Optinė koherentinė tomografija (OCT) – modernus, neinvazinis tyrimas, kuriuo gaunami tinklainės pjūvio vaizdai ir aiškiai matomas cistoidinis paburkimas.
Gydymas ir valdymas
Kokia gydymo taktika bus pasirinkta, priklauso nuo ligos priežasties, todėl labai svarbu, kad gydymą skirtų akių ligų gydytojas, ypač tas, kuris specializuojasi tinklainės ligose. Dažniausiai gydymo priemonės padeda pagerinti regėjimą ir apsaugo akį nuo tolesnės žalos.
Gydymo būdai
- Steroidių ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo akių lašai.
- Vaistų injekcijos į akies stiklakūnį, kurios stabdo naujų kraujagyslių susidarymą ir mažina skysčio nutekėjimą.
- Vaistai, mažinantys akispūdį, kurie padeda sumažinti patinimą.
- Lazerio terapija (fotokoaguliacija) – naudojama norint užsandarinti pratekėjusias kraujagysles.
- Stiklakūnio šalinimo operacija (vitrektomija) – atliekama, jei kiti metodai neveiksmingi.
Gydymo pasekmės
Gydymo komplikacijos pasitaiko retai, tačiau visada egzistuoja tam tikra rizika. Pavyzdžiui, vaistų injekcijos gali sukelti akių paraudimą, sudirginimą ar net infekciją. Ypač didesnė rizika esant invazinėms procedūroms, todėl svarbu laikytis specialisto nurodymų.
Grįžimas prie kasdienės veiklos
Po gydymo dažniausiai nereikia riboti kasdienių veiklų, išskyrus atvejus, kai buvo atliekama vitrektomija – po jos sveikimas gali užtrukti 1–3 savaites.
Prevencija
Sumažinti cistoidinio geltonosios dėmės paburkimo riziką padeda reguliarūs vizitai pas akių specialistą, kontroliuojamos lėtinės sveikatos problemos, tokios kaip diabetas ar aukštas kraujospūdis. Rekomenduojamas subalansuotas maistas, aktyvus gyvenimo būdas, rūkymo atsisakymas, taip pat akių apsauga sportuojant ar dirbant pavojingomis sąlygomis, kad mažėtų traumų ir infekcijų tikimybė.
Prognozė
Pradėjus gydymą laiku, rega dažnai stabilizuojasi, dalinai ar visiškai atkuriama. Svarbiausia – reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų galima anksti pastebėti ligos atkrytį ar kitus regėjimo pokyčius. Negydant šios būklės, didėja nuolatinio regos praradimo rizika.
Kasdienis gyvenimas ir stebėsena
Turint akių ligų ar kitų sveikatos sutrikimų, galinčių paveikti regą, būtina atidžiai laikytis specialisto rekomendacijų ir lankytis paskirtose apžiūrose. Bet kokie nauji regėjimo pokyčiai – neryškus, iškreiptas matymas ar kiti simptomai – yra priežastis kuo greičiau susisiekti su gydytoju.
Jei staiga atsiranda regos praradimas arba akies žaizda, būtina nedelsti ir kreiptis skubios pagalbos.
Kokius klausimus vertėtų užduoti gydytojui?
- Kokie svarbiausi dalykai, kuriuos turėčiau žinoti apie cistoidinį geltonosios dėmės paburkimą?
- Kokį gydymo būdą rekomenduotumėte mano atveju?
- Kokio šalutinio poveikio galiu tikėtis taikant šį gydymą?
- Kaip liga gali vystytis ateityje?
- Kokių požymių turėčiau nepraleisti?
- Kaip dažnai reikėtų atlikti profilaktinius vizitus?
- Ar vertėtų keisti gyvenimo būdą dėl šios būklės?
- Ar reikalinga patikrinti kitų šeimos narių regėjimą?