Diabetinės pėdos simptomai ir gydymas

Žmonėms, sergantiems diabetu, reikalingas ypatingas dėmesys pėdų sveikatai. Ilgalaikiai aukšti gliukozės kiekiai kraujyje dažnai pažeidžia nervus (tai vadinama diabetine neuropatija) bei pablogina kraujotaką. Tokie pakitimai dažniausiai paveikia pėdas, todėl jos tampa jautresnės įvairiems pažeidimams ir komplikacijoms.

Turinys

1.Kaip atsiranda diabetu susijusios pėdų problemos
2.Kokios pėdų būklės dažniau pasitaiko sergant diabetu
3.Pėdų opos sergant diabetu
4.Kodėl vystosi diabetu susijusios pėdų problemos
5.Kaip nustatoma diabetinė pėda
6.Diabetinės pėdos gydymas
7.Pėdų sveikatos išsaugojimas: kaip užkirsti kelią komplikacijoms
8.Kokios prognozės ir ko tikėtis
9.Kada nedelsti kreiptis į gydytoją
10.Klausimai savo gydytojui dėl diabetinės pėdos

Kaip atsiranda diabetu susijusios pėdų problemos

Dažnai išsivysto vadinamasis „užburtas ratas“: sumažėjęs jutimas dėl neuropatijos reiškia, kad žmogus gali nepastebėti sukeltų žaizdų ar pūslių. Dėl silpnesnio imuninės sistemos veikimo padidėja infekcijų rizika, o suprastėjus kraujotakai žaizdos gyja labai sunkiai. Negydomi uždegimai ilgainiui gali progresuoti į rimtas komplikacijas, pavyzdžiui, gangreną arba netgi audinių žūtį.

Dėl šių priežasčių reguliari pėdų priežiūra ir ligos suvaldymas yra itin svarbūs. Net ir paprastos priežiūros priemonės padeda sumažinti pavojų.

Kokios pėdų būklės dažniau pasitaiko sergant diabetu

Negyjančios žaizdos, opelės, nudegimai ar pūslės.
Suskerdėjusi ar labai išsausėjusi oda.
Nuospaudos, nuotrupos.
Grybelinės infekcijos – tarp jų pėdų grybelis ir nagų grybelis.
Įaugę nagai.
Pėdos deformacijos – plaktuko formos pirštai, iškrypimai.

Pėdų opos sergant diabetu

Vienas iš dažniausių sunkesnių pažeidimų – atviros žaizdos ar opos. Manoma, jog jos išsivysto maždaug penktadaliui žmonių, sergančių diabetu. Dažniausiai opos atsiranda tose vietose, kur pėda nuolat liečiasi su avalyne ar kitais paviršiais. Tokios žaizdos lengvai užsikrečia. Jei infekcijos nepavyksta suvaldyti, kartais tenka šalinti dalį pėdos ar net pirštą. Būtent ankstyvas gydymas padeda išvengti tokių rimtų pasekmių.

Diabetinės pėdos simptomai

Bet kokie odos ar nagų pakitimai: įpjovos, pūslės, nuospaudos, opos.
Kraujavimas iš pėdos ar nagų lovelės.
Išskyros, pūliai.
Nepageidaujamas, nemalonus kvapas.
Skausmas ar diskomfortas.
Odos spalvos pokyčiai.
Patinimas.

Pagrindinės komplikacijos

Gangrena – dėl labai sutrikusios kraujotakos ir stiprios infekcijos audiniai žūsta. Ši būklė yra kritinė.
Charcot pėda – retai, bet gali vystytis, kai dėl ilgalaikės neuropatijos pėdos sąnariai ima irti, kaulai deformuojasi, kyla didesnė infekcijų grėsmė ir net pėdos funkcijos praradimas.

Gangrenos požymiai

Oda keičia spalvą – raudonuoja, ruduoja, vėliau mėlynuoja ar net pamėlynavusi tampa žaliu atspalviu, galimi juodi intarpai.
Ištinusi, kieta oda.
Stiprus skausmas arba visiškas nejautrumas.
Oda šalta liečiant.
Pūslės, žaizdos, iš kurių teka kraujas arba nemalonaus kvapo pūliai.
Kai kuriems pasireiškia šaltkrėtis, pagreitėjęs kvėpavimas ir širdies ritmas, karščiavimas, apetito stoka, vėmimas.

Charcot pėdos požymiai

Pėdos skausmas.
Paraudimas ar odos spalvos pokyčiai.
Patinimas.
Vietinis šilumos pojūtis (dažnai jaučiama, jog viena pėda pastebimai šiltesnė už kitą).

Kodėl vystosi diabetu susijusios pėdų problemos

Pagrindinės priežastys: ilgametė nervų pažaida (diabetinė neuropatija) ir prasta kraujotaka (dažnai dėl periferinių arterijų ligos). Neuropatija silpnina pėdų jutimą – žmogus gali nejusti naujų pažeidimų, todėl jie dažnai lieka nepastebėti ar negydomi tinkamai. Tuo tarpu susiaurėjusios arba užsikimšusios kraujagyslės sunkina žaizdų gijimą.

Susiję įrašai

Didelė cukraus koncentracija kraujyje žaloja nervus bei smulkiąsias kraujagysles. Įrodyta, kad net trejus metus trunkantis glikozilinto hemoglobino lygio viršijimas siekiant daugiau nei 7 % labai padidina neuropatijos riziką. Taip pat svarbu paminėti, kad prastai prižiūrimos pėdos (netinkama avalynė, vaikščiojimas basomis, negydomos žaizdelės) dar labiau apsunkina situaciją.

Kaip nustatoma diabetinė pėda

Medicinos specialistas įvertina simptomus, klausia apie ligos istoriją, diabetinės kontrolės eigą. Apžiūrimos pėdos, pirštai bei blauzdos, vertinamas odos ir nagų būklės pokyčiai.

Atliekamas jutimų testas įvairiais instrumentais, kad būtų nustatyta ar nėra nejautros.
Esant opoms ar pūslių, vertinama ar jau išsivystė infekcija – stebimas patinimas, šiluma, spalvos kaita, augančios išskyros.
Gali būti paskiriami vaizdiniai tyrimai (rentgenas, magnetinio rezonanso tomografija) norint patikrinti, ar procesai neapima gilesnių sluoksnių.
Kartais imamas žaizdos ar išskyrų mėginys laboratoriniam tyrimui.

Diabetinės pėdos gydymas

Gydymas priklauso nuo pažeidimo tipo, tačiau visada būtina profesionali priežiūra. Daugeliu atvejų įtraukiamas gydytojas, specializuojantis pėdų priežiūroje.

Žaizdos kruopščiai valomos.
Prireikus pašalinami pūliai ar skysčiai.
Pažeistas ar miręs audinys kruopščiai pašalinamas.
Naudojami specialūs tvarsčiai, tepalai – siekiant apsaugoti žaizdą ir skatinti gijimą.
Gali būti paskirta vaikščioti su neįgaliųjų vežimėliu ar ramentais, kad išvengtumėte spaudimo probleminėje vietoje („nuėmimas nuo apkrovos“).
Infekcijos atveju skiriami geriamieji arba į veną leidžiami antibiotikai.
Sunkių infekcijų atveju kartais būtina gydytis stacionare, o ypač sudėtingais atvejais reikalinga amputacija – tačiau laiku pradėtas gydymas labai sumažina šią riziką.

Pėdų sveikatos išsaugojimas: kaip užkirsti kelią komplikacijoms

Norint išvengti pėdų pažeidimų, svarbiausia – stabili diabeto kontrolė ir kasdienė pėdų apžiūra. Reguliarūs vizitai pas gydytoją taip pat labai svarbūs. Laikui bėgant gydymo poreikiai gali keistis, todėl rekomenduojama domėtis šiuolaikinėmis stebėsenos technologijomis, pvz., gliukozės sensoriais.

Kiekvieną dieną rūpestingai apžiūrėkite pėdas: atkreipkite dėmesį net į smulkiausius pokyčius, peržiūrėkite tarpupirščius ir pakulnes. Jei sunku pasiekti – naudokite veidrodį arba paprašykite pagalbos.
Reguliariai tvarkykite kojų nagus: trumpinkite tiesiai (kad išvengtumėte įaugimo), nulyginkite kraštelius. Esant storėjančioms ar geltonoms nagų plokštelėms rekomenduojama kreiptis pas specialistą.
Dėvėkite tik tinkamo dydžio, ne per ankštus batus ir laisvas kojines. Jei reikia – rinkitės ortopedinę avalynę ar vidpadžius, nuolat tikrinkite avalynės vidų, kad nebūtų smulkių daiktų.
Nenaudokite per karšto ar per šalto vandens, apsaugokite pėdas nuo šalčio ir karščio (pvz., tepkite kremu, venkite sausinančių priemonių tarpupirščiuose).
Palaikykite kraujotaką: sėdėdami pakelkite pėdas aukščiau, reguliariai judinkite kojų pirštus, užsiimkite švelnia fizine veikla, pavyzdžiui, pasivaikščiojimais ar plaukimu.
Kasdien švariai nusiplaukite ir švelniai nusausinkite pėdas, ypač tarpupirščius. Tada patepkite drėkinamuoju kremu – svarbu, kad jo nepatektų tarp pirštų.
Prašančių gydytoją apžiūrėti jūsų pėdas kiekvieno vizito metu. Kartą per metus efektyviausiai įvertinama pėdų būklė atliekant išsamų diabetinės pėdos patikrinimą.

Ne mažiau svarbu – vengti kai kurių dalykų:

Nepatartina patiems šalinti nuospaudų ar nuotrupų – nesikreipkite į nereceptinius vaistus ar priemones šiems tikslams, verčiau konsultuokitės su gydytoju.
Nerūkykite – rūkymas žaloja kraujagysles ir dar labiau mažina pėdų aprūpinimą krauju.
Nelaikykite pėdų vandenyje ilgai – oda gali pernelyg išsausėti.
Neeikite basomis, netgi namuose – visada avėkite šlepetes, kojines ar batus, kad išvengtumėte traumų.

Kokios prognozės ir ko tikėtis

Pėdų problemos dažnas reiškinys tarp ilgą laiką diabetu sergančių asmenų. Net jei reguliariai tikrinate pėdas ir kruopščiai stebite gliukozės kiekį, infekcijų tikimybė išlieka.

Labiausiai prognozę lemia, kaip anksti nustatomas pažeidimas ir kaip greitai imtasi gydymo.
Lemiamas yra infekcijos pobūdis bei mastas.
Svarbus ir paskirtų gydymo priemonių veiksmingumas.

Kiekvieno asmens situaciją individualiai įvertina gydytojas.