Distributyvinis šokas – tai sunki būklė, kai organizmas staiga nebegali aprūpinti svarbiausių organų (širdies, smegenų, inkstų) pakankamu kraujo kiekiu. Ši problema kyla dėl to, kad kraujagyslės tampa pernelyg atpalaiduotos, jų tonusas sumažėja, o tai lemia kraujospūdžio kritimą. Dėl išsiplėtusių, laisvų kapiliarų dalis skysčių iš kraujotakos „nuteka“ į aplinkinius audinius, todėl organai gauna dar mažiau deguonies bei maistinių medžiagų.
Distributyvinio šoko tipai
Išskiriami trys pagrindiniai distributyvinio šoko variantai, kiekvienas turintis savų priežasčių:
- Septinis šokas – sukelia sunki bakterinė infekcija arba sepsis.
- Anafialktinis šokas – išsivysto po stiprios alerginės reakcijos arba astmos priepuolio.
- Neurogeninis šokas – išsivysto po nugaros smegenų pažeidimo, kuris trikdo nervų sistemą.
Distributyvinis šokas lyginant su kitais šoko tipais
Visi šoko tipai pasižymi tuo, kad organizmo audiniai negauna pakankamai kraujo ir deguonies. Tačiau jų priežastys skiriasi: distributyvinį šoką dažniausiai sukelia infekcijos ar alerginės reakcijos, o hipovoleminį šoką – didelis kraujo netekimas, gausus vėmimas ar viduriavimas. Septinis šokas yra vienas iš distributyvinio šoko variantų – jis atsiranda, kai sepsis progresuoja iki tokio lygio, kad organizmo kraujotaka neatlaiko.
Kaip dažnai pasitaiko distributyvinis šokas?
Tai dažniausias šoko tipas tarp visų keturių žinomų (be distributyvinio dar egzistuoja hipovoleminis, kardiogeninis ir obstrukcinis šokas). Kiekvienais metais septinis šokas paliečia labai daug žmonių – susirgti gali bet kuris, nepriklausomai nuo amžiaus ar sveikatos būklės.
Kaip distributyvinis šokas veikia organizmą?
Per daug atsipalaidavusios kraujagyslės sumažina slėgį, kuris varo kraują į organus. Kaip pasekmė, organai lieka be svarbiausių maisto medžiagų ir deguonies. Taip gali sutrikti jų veikla, o uždelsus – ištikti jų nepakankamumas, grėsti gyvybei.
Distributyvinio šoko simptomai
Klinikiniai požymiai gali priklausyti nuo konkretaus šoko tipo bei jo priežasties. Gali pasireikšti:
- Bėrimas ant odos
- Labai dažnas pulsas ir kvėpavimas
- Mažas kraujospūdis
- Šiltos rankos ir kojos, kurios vėliau tampa šaltos, drėgnos
- Karščiavimas
- Šaltkrėtis
- Pilvo skausmas
- Galvos svaigimas, painiava
- Kosulys
- Dusulys
- Pykinimas, vėmimas
- Skausmas šlapinantis
Kokios priežastys gali sukelti distributyvinį šoką?
- Bakterinė infekcija ir sepsis
- Anafilaksija (alergija maistui ar astma)
- Nusideginimai
- Kasos uždegimas (pankreatitas)
- Toksinio šoko sindromas
- Nugaros smegenų pažeidimai
- Endokrininiai sutrikimai
- Antinksčių nepakankamumas (reta priežastis)
- Kapiliarų pralaidumo sindromas (reta priežastis)
- Kai kurių kraujagysles plečiančių vaistų perdozavimas (reta priežastis)
Distributyvinio šoko nustatymas
Kai kyla įtarimų dėl šoko, gydytojas pirmiausia įvertina bendrą būklę, ligos istoriją ir simptomus. Jei žmogus negali pats papasakoti apie savo alergijas ar ankstesnius atvejus, naudinga, kai informaciją suteikia artimieji ar šeimos nariai. Taip pat labai svarbu žinoti, kokius vaistus ar kitus preparatus žmogus vartoja.
Kokie tyrimai atliekami?
Diagnozuojant distributyvinį šoką, taikomi įvairūs laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai:
- Kraujo tyrimai
- Širdies veiklos elektrokardiograma (EKG)
- Krūtinės ląstos rentgenograma
- Širdies, plaučių, pilvo echoskopija
Distributyvinio šoko gydymas
Jei pastebimi šoko požymiai, būtina greita medicininė pagalba. Gydymas pradedamas švirkščiant skysčius į veną (pvz., fiziologiniu tirpalu), vėliau skiriami vaistai, kurie šalina pagrindinę priežastį. Dažnai tenka maistines medžiagas suleisti per zondą.
Esant sunkiai būklei, pacientas stebimas intensyviosios terapijos skyriuje. Medikai nuolat seka gyvybinius rodiklius bei organizmo reakciją į taikomą gydymą. Jei kvėpuoti tampa sunku savarankiškai, gali prireikti dirbtinės plaučių ventiliacijos.
Kokie vaistai dažniausiai naudojami?
- Kraujospūdį didinantys vaistai (vazopresoriai – adrenalinas, vasopresinas, norepinefrinas ar fenilefrinas)
- Antibiotikai – skiriami, jei fiksuojama infekcija
- Antihistamininiai vaistai – kai priežastis yra alergija
- Steroidai – esant sunkiai alerginei reakcijai ar sunkiam sepsiui
- Astmos priepuolio atveju – bronchus plečiantys vaistai (pvz., albuterolis)
Kaip sumažinti distributyvinio šoko riziką?
- Tiems, kurie yra alergiški riešutams ar kitam maistui, svarbu turėti adrenaliną greitam naudojimui ir žinoti, kaip juo naudotis.
- Jei dažnai pasireiškia astmos priepuoliai – būtina sistemingai vartoti paskirtus vaistus ir jų nepritrūkti.
- Nerekomenduojama ilgai laikyti tamponų, nes tai gali sukelti toksinio šoko sindromą.
- Vengti nardymo sekliuose ar mažai pažįstamuose vandens telkiniuose – siekiant išvengti nugaros traumų.
- Jeigu skiriami vaistai kraujagyslėms praplėsti, svarbu juos tiksliai dozuoti ir nevartoti per daug.
Prognozė ir pasveikimo eiga
Atsigavimas po distributyvinio šoko priklauso nuo daugybės veiksnių: pagrindinės priežasties, amžiaus, organizmo atsako į gydymą. Liga gali būti pavojinga gyvybei – gydymo sėkmė labai priklauso nuo to, kaip greitai pradedama pagalba. Ilgalaikės pasekmės dažnesnės, jei šoko priežastis buvo sepsis – po ligos gali išlikti silpnumas, bloga nuotaika, sutrikęs apetitas ar blogi sapnai.
Ligoninėje gali tekti praleisti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo būklės sunkumo. Distributyvinio šoko mirties rizika priklauso nuo priežasties bei organų pažeidimų – statistiškai ji gali svyruoti nuo 20 iki 80 procentų. Ypač didelė rizika kyla vyresnio amžiaus ar daugiau nei vieną organą pažeidusiems pacientams bei alkoholį vartojantiems žmonėms. Sparčiai suteikta pagalba žymiai pagerina išgyvenimo galimybes – jei kūnas greitai sureaguoja į gydymą, prognozė dažnai gera.
Kasdienė savirūpa po ligos
Išėjus iš ligoninės, labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų. Kai kuriems pacientams reikia dar keletą savaičių ilsėtis namuose, kad pilnai atsigautų. Nevenkite numatytų vizitų pas specialistus ir nenutraukite paskirto gydymo be priežasties.
Kada vėl kreiptis į gydytoją?
Pajutus, kad būklė blogėja ar simptomai vėl atsiranda, būtina nedelsti ir pasitarti su savo gydytoju.
Kilus įtarimui dėl distributyvinio šoko, reikia kuo greičiau vykti į ligoninę. Kol laukiama pagalbos, nukentėjusįjį geriausia paguldyti, užkloti šilta antklode ir pakelti kojas – taip pagerės kraujotaka.
Pagrindiniai klausimai gydytojui
- Ar kyla grėsmė distributyvinio šoko pasikartojimui?
- Kaip ilgai turėčiau lankytis pas gydytoją po šios ligos?
- Ar distributyvinis šokas turės ilgalaikių pasekmių mano sveikatai?
