Enchondroma – tai gerybinis kremzlės auglys, kylantis kaulų viduje esančiame kremzliname audinyje. Dažniausiai ši būklė nesukelia jokių nemalonių pojūčių ar kitų simptomų, todėl daugelis žmonių nė neįtaria, kad turi enchondromą. Dažniausiai ji aptinkama atsitiktinai, kai atliekami rentgeno tyrimai dėl kitų traumų ar ligų. Šis auglys gali išsivystyti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai nustatomas 10–40 metų žmonėms.
Kur dažniausiai susiformuoja enchondroma
Enchondromos susidaro kaulų viduryje, kremzlinėje jų dalyje. Dažnai jos aptinkamos rankų ir pėdų smulkiuosiuose ilguosiuose kauluose – tai dažniausias rankų auglys. Taip pat enchondromos gali išsivystyti ir didesniuose kauluose, tokiuose kaip:
- Šlaunikaulis (šlaunies kaulas)
- Blauzdikaulis
- Žastikaulis (viršutinės rankos kaulas)
Ar gali būti daugiau nei viena enchondroma?
Dažniausiai žmogui diagnozuojama tik viena enchondroma. Vis dėlto kai kuriais atvejais, esant retoms būklėms, pavyzdžiui, Oljė ligai ar Mafučio sindromui, gali išsivystyti kelios enchondromos, kurios linkusios paveikti daugiau kaulų.
Enchondromos simptomai
Dažniausiai enchondromos nesukelia nei skausmo, nei kitų simptomų. Žmogus dažniausiai net nežino apie šį auglį. Tačiau, kai enchondromų yra daug, ypač rankose ar pėdose, kaulų struktūra gali susilpnėti. Tuomet gali atsirasti pirštų iškrypimų, deformacijų ar padidėjimų. Sergantieji Oljė liga ar Mafučio sindromu dažnai patiria stiprias kaulų deformacijas, kurios pasekoje gali atsirasti skausmas.
Kas lemia enchondromos atsiradimą?
Kol kas nėra tiksliai aišku, kodėl susiformuoja enchondromos. Manoma, jog kai kurios organizmo ląstelės ima virsti kremzlineis, o ne kauliniais audiniais – taip pradeda formuotis šis auglys. Pastebėta, kad aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, radiacija ar cheminių medžiagų poveikis, neturi įtakos enchondromų atsiradimui.
Kaip nustatoma enchondroma?
Dažniausiai enchondromos randamos visiškai netyčia, atliekant rentgeno tyrimus dėl kitų priežasčių. Jei žmogus jaučia skausmą ar kitus simptomus, gydytojas pirmiausia apžiūrės pacientą ir gali pasiūlyti papildomų vaizdo tyrimų:
- Rentgeno nuotraukos – parodo kaulo vaizdą. Enchondroma pasireiškia kaip tamsesnė dėmelė kaulo centre, matomi balti ratilų ir lankų pavidalo plotai, ženklinantys kremzlinį auglį.
- Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – šios procedūros suteikia daugiau informacijos apie auglį: ar matyti kaulo irimo, uždegimo požymių, ar yra masių.
- Kaulų skenavimas – į kūną suleidžiama radioaktyvi medžiaga ir stebima, ar augliai švyti per tyrimą. Taip lengviau tiksliai nustatyti jų vietą.
Enchondromos gydymo galimybės
Jei enchondroma nesukelia skausmo ar kitų problemų, gydymas dažniausiai nereikalingas – pakanka stebėti būklę, periodiškai atliekant rentgeno ar kitus kontrolinius tyrimus. Taip užtikrinama, kad auglys nedidėja.
Jei auglių yra daug arba jie silpnina kaulo struktūrą taip, kad kyla lūžių rizika, gydytojas gali svarstyti chirurginį gydymą. Dažniausiai atliekama:
- Kiuretažas – chirurgas specialiu įrankiu išskabia auglį iš kaulo. Tokie augliai po pašalinimo paprastai nebeatsinaujina. Jei diagnozuotas lūžis, kiuretažas gali būti atliekamas praėjus šiek tiek laiko po lūžio sugijimo.
- Kaulo persodinimas – po kiuretažo likusi ertmė užpildoma kaulo persodinimu, kuris gali būti paimtas iš paties paciento, donoro arba naudojama sintetika. Tai padeda sustiprinti kaulą.
Kaip greitai pasveikstama po enchondromos operacijos?
Gijimo laikotarpis priklauso nuo situacijos ir komplikacijų. Jei lūžis nepasireiškia, dažniausiai pakanka trijų savaičių gijimo po operacijos. Tais atvejais, kai buvo lūžis, gijimo procesas užtrunka ilgiau – apie septynias savaites.
Jei lūžis nustatomas ir operacija atliekama iš karto, gijimas užtrunka maždaug mėnesį. Jei chirurgija vėluojama, sveikimas gali tęstis iki dviejų su puse mėnesio.
Enchondromos prognozė
Esant menkiems simptomams, enchondroma paprastai nereikalauja šalinimo. Pašalinus pavienę auglį rankoje ar pėdoje, prognozė – labai gera, atsinaujinimo rizika minimali. Tačiau, jei enchondroma aptikta šlaunikaulyje, blauzdikaulyje ar žastyje, tikimybė, jog ji atsinaujins vėl, yra šiek tiek didesnė.
Turint kelias enchondromas, didėja rizika, kad jos gali supiktybėti – virsti piktybiniais (vėžiniais) kremzliniais augliais. Tokie piktybiniai navikai privalo būti skubiai pašalinti.
Dažniausiai užduodami klausimai apie enchondromą
Ar enchondroma gali augti?
Kremzliniai augliai iš tiesų gali didėti, spausti aplinkinį kaulinį audinį, tačiau dažniausiai enchondromos lieka gerybinės. Jos retai kada plinta arba ardo kaulą, todėl pavojus gyvybei – labai mažas.
Ar enchondromos yra paveldimos?
Po šiol nėra rasta jokių įrodymų, jog enchondromoms būdinga paveldima genezė ar paveldimumas kūno ląstelių lygmeniu.
Kuo skiriasi enchondroma ir chondrosarkoma?
Enchondroma yra gerybinis navikas, tačiau kai kuriais retais atvejais ji gali supiktybėti, ir tuomet tampa chondrosarkoma – piktybiniu kremzlinės kilmės augliu. Toks supiktybėjimas itin mažai tikėtinas, jei aptikta viena enchondroma, tačiau turint kelias šio tipo auglius, rizika didesnė. Nustačius chondrosarkomą, ją būtina pašalinti kuo greičiau.
Ar chondrosarkomą galima visiškai išgydyti?
Lėtai augantys (žemos grėsmės) piktybiniai kremzliniai navikai dažnai sėkmingai išgydomi – užtenka kruopščiai pašalinti auglį (kiuretažas) ir sunaikinti paviršiuje likusias vėžines ląsteles. Tokie navikai retai linkę plisti.
Greitai augantys, aukštos grėsmės chondrosarkomos yra žymiai agresyvesnės, dažnai plinta į kitas kūno vietas. Tokie navikai turi būti šalinami labai kruopščiai, stengiantis jų nepažeisti pjūvio metu – kitu atveju vėžinės ląstelės gali išplisti ir liga atsinaujinti.
