Encoprezė – tai būklė, kai vaikas netyčia pasišalina išmatas į apatinius drabužius, nors jau yra išmokęs naudotis tualetu. Toks nevalingas tuštinimasis dažniausiai ištinka 4 metų ir vyresnius vaikus. Berniukams ši problema pasitaiko kur kas dažniau nei mergaitėms. Skaičiuojama, kad apie 1–4 proc. keturmečių susiduria su encopreze, tačiau su amžiumi atvejų sumažėja.
Encoprezės simptomai
- Išmatų nelaikymas arba išmatų pasišalinimas į apatinius drabužius netyčia
- Vaikas gali bandyti slėpti savo tuštinimosi įvykius arba nešvarius drabužius
- Nereguliarūs tuštinimosi įpročiai
- Pilvo pūtimas, skausmas ar diskomfortas pilvo srityje
- Sumažėjęs apetitas
Encoprezės priežastys
Šią būklę lemia įvairūs veiksniai – nuo fizinių iki psichologinių. Dažniausiai pagrindinė priežastis yra užkietėję viduriai.
Vidurių užkietėjimas
Vidurių užkietėjimas yra pati dažniausia encoprezės priežastis. Kai vaikas ilgai nesituština, išmatos storajame žarnyne sukietėja ir sunkiau pasišalina, o pats procesas tampa skausmingas. Vaikai ima vengti tuštintis, o išmatos kaupiasi, dėl ko storasis žarnynas išsiplečia ir vaikas nebejunta, kada metas eiti į tualetą. Dėl sukietėjusių išmatų gali nutekėti skystos išmatos, todėl kartais tėvai klaidingai mano, jog tai viduriavimas.
Encoprezė, susijusi su užkietėjusiais viduriais, dažnai vadinama retentyvine encopreze.
Fizinės priežastys
- Kolonos vangumas, kai storasis žarnynas nepakankamai efektyviai stumia išmatas
- Nervų pažeidimai virškinimo trakte – kai raumenys šalia išangės netinkamai funkcionuoja
- Hirschsprungo liga, kai žarnyne trūksta nervinių galūnėlių
- Žarnos gleivinės plyšimai arba infekcijos
- Per mažas skysčių vartojimas (dehidratacija)
- Netinkama mityba, per daug riebalų ar cukraus maiste
Psichologinės priežastys
- Vaikas vengia tualeto dėl baimės ar blogos patirties
- Per didelis užimtumas – vaikai kartais „pamiršta“ nueiti į tualetą žaisdami
- Stresinės situacijos, pavyzdžiui, nauja aplinka ar pradėjimas lankyti darželį
- Viešo ar neprivataus tualeto vengimas
- Elgesio ar bendravimo sunkumai, nepaklusnumas
Encoprezės nustatymas
Diagnozuojant encoprezę, gydytojas įvertina vaiko sveikatos istoriją, elgesį, mitybos įpročius, psichologinę savijautą. Atliekamas ir fizinis ištyrimas. Gali būti apžiūrima pilvo ar išangės sritis, atliekama rektalinė apžiūra pirštu, kad būtų pastebėtos galimos kliūtys ar užkietėjimas. Dažnai gydytojai paskiria ir pilvo rentgeno nuotrauką. Jei yra emocinių ar elgesio sunkumų, gali būti rekomenduojama psichologinė konsultacija. Prireikus atliekami papildomi šlapimo tyrimai, kad būtų atskirtos kitos galimos ligos.
Gydymo galimybės
Encoprezės gydymas – ilgalaikis procesas, kuris kiekvienam vaikui gali būti individualus. Gydymas gali apimti šias priemones:
- Esamų sukietėjusių išmatų pašalinimas
- Vidurius laisvinančių preparatų, žvakučių arba mikroklizmų naudojimas, kad būtų užtikrintas reguliarus ir lengvas tuštinimasis
- Reguliarus tualeto lankymas pagal nustatytą grafiką
- Skaidulų turinčios, vaisiais, daržovėmis ir grūdiniais produktais praturtintos mitybos palaikymas
- Pakankamas skysčių vartojimas kasdien
Kaip tėvai gali padėti vaikui?
- Sukurkite pastovų tualeto lankymo ritualą, ypač po pagrindinių valgymų
- Skatinkite ir girkite vaiką už pastangas ir sėkmę
- Likite kantrūs ir nesmerkite vaiko už įvykusius „atsitiktinumus“
Kada prireikia kitų specialistų?
- Kartais rekomenduojama pasikonsultuoti su psichologu, jei vaikas jaučia baimę, gėdą ar kaltę dėl šios problemos, ar patiria didelį stresą
- Jei įtariamos kitos žarnyno problemos, gali būti naudinga gastroenterologo konsultacija
Kokie maisto produktai netinka?
Vaiko valgiaraštyje reikėtų vengti daug riebalų ir cukraus turinčio maisto. Mitybą reikėtų praturtinti skaidulomis. Puikūs pasirinkimai:
- Pupos, lęšiai
- Daržovės (pvz., brokoliai, šparagai)
- Uogos, obuoliai ir kiti vaisiai
- Viso grūdo makaronai, rudieji ryžiai ir kiti grūdiniai produktai
Kaip greitai pasijus geriau?
Norint pasiekti reguliarų tuštinimąsi ir įtvirtinti teisingus įgūdžius, prireikia laiko – dažnai kelių mėnesių. Svarbiausia – kantrybė ir palaikymas. Kai kuriems vaikams reikia iš naujo pajusti natūralius kūno signalus, kad norisi tuštintis, jei dėl užkietėjimo žarnynas buvo išsitempęs. Reguliari pagarbi motyvacija, pavyzdžiui, žymėjimas lipdukais už sėkmingus apsilankymus tualete ir simbolinės dovanos, dažnai pagerina situaciją.
Encoprezės prevencija
- Planuokite vaiko meniu taip, kad jame netrūktų skaidulų
- Užtikrinkite pakankamą skysčių vartojimą
- Skatinkite reguliariai judėti ir būti fiziškai aktyviems
- Sukurkite teigiamą požiūrį į tualeto lankymą, sukurkite saugią ir malonią aplinką
- Rinkitės žaismingą ir palaikantį požiūrį į vaiko tualeto mokymą
Gyvenimas su encopreze
Nors pradėjus gydymą pokyčių galima tikėtis anksčiau, dažniausiai vaikas turi išgyventi ilgesnį procesą, kol encoprezė visiškai išnyksta. Tikėtina, kad per šį laiką nutiks ir nesėkmių – svarbu reaguoti ramiai ir toliau motivuoti vaiką. Didžioji dauguma vaikų, kurie gauna tinkamą pagalbą, ilgainiui išmoksta kontroliuoti tuštinimąsi.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus pirmuosius encoprezės ženklus, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Ankstyvas gydymas palengvina situaciją ir sumažina komplikacijų riziką. Nedelskite apsilankyti pas specialistą, jei vaikas visai nesituština, skundžiasi skausmais ar dėl diskomforto atsisako valgyti.
Ką svarbu aptarti su gydytoju?
- Ar verta keisti vaiko mitybą ir pridėti daugiau ląstelienos?
- Ar reikalingi vaistai ar laisvinamieji?
- Ar ši būklė gali paveikti vaiko mokymąsi ar socialinį gyvenimą?
Kaip išmokyti vaiką atpažinti norą tuštintis?
Tualeto mokymo metu netyčiniai „įvykiai“ yra dažni. Kartais vaikai nespėja į tualetą, nes tinkamai neatpažįsta savo kūno signalų. Svarbu padėti vaikui suprasti, kada reikia eiti į tualetą: planuokite apsilankymus kelis kartus per dieną (ypač po valgio), aiškinkite apie natūralius pojūčius kūne, užtikrinkite, kad vaikas žinotų, kur yra tualetas jam neįprastoje vietoje, ir skatinkite nedelsti, kai kyla noras tuštintis.
Jei dėl užkietėjimo žarnynas buvo išsiplėtęs, vaikas gali laikinai nejausti noro tuštintis. Pradėjus gydymą ir atsistačius natūraliems pojūčiams, vaikui gali prireikti kelių mėnesių išmokti įprastų refleksų. Būkite kantrūs ir padėkite vaikui susigrąžinti natūralią savijautą.