Epilepsija – tai ilgalaikė nervų sistemos liga, kuriai būdingi pasikartojantys traukuliai. Jie kyla dėl pakitusios, netvarkingos elektrinės veiklos žmogaus galvos smegenyse. Traukulių metu gali kisti sąmonė, atsirasti raumenų spazmai ar trūkčiojimai, pasikeisti pojūčiai, emocijos ir elgsena.
Kas serga epilepsija?
Šia liga gali susirgti bet kokio amžiaus, lyties ar rasės žmogus. Epilepsija nėra išskirtinė tik vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms – ji gali išsivystyti kiekvienam.
Epilepsijos paplitimas
Pasaulyje su epilepsija gyvena apie 65 milijonus žmonių. Ši liga dažnai nustatoma tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, o naujų atvejų kasmet daugėja.
Kas vyksta smegenyse sergant epilepsija?
Normaliai nervinės ląstelės smegenyse perduoda signalus nuosekliai ir koordinuotai. Epilepsijos metu ši tvarka sutrinka – atsiranda staigūs, nenuspėjami elektriniai pliūpsniai, tarsi žaibai, dėl kurių pasireiškia traukuliai. Dėl šios sutrikusios veiklos žmogus gali laikinai prarasti sąmonę, keistai jaustis ar patirti nevalingus kūno judesius.
Epilepsijos rūšys ir jų traukulių požymiai
Epilepsijos tipai skirstomi pagal tai, kurioje smegenų zonoje prasideda traukuliai, kiek jie paveikia suvokimą, bei ar pasireiškia raumenų judesiai.
- Židininiai (fokaliniai) traukuliai – prasideda vienoje smegenų dalyje. Jie dar skirstomi į:
- Židininiai su išlaikytu suvokimu – žmogus yra sąmoningas, gali pastebėti keistus pojūčius (skonio, kvapo, garso pokyčius), nuotaikos svyravimus, trumpalaikius galūnių trūkčiojimus arba švieselių mirgėjimą, galvos svaigimą, dilgčiojimą.
- Židininiai su sutrikusiu suvokimu – išsivysto sąmonės aptemimas ar visiškas sąmonės praradimas. Dažni pasikartojantys judesiai, kaip akių mirksėjimas, burnos laižymas, kramtymas, rankų trynimas ar pirštų judesiai.
- Generalizuoti traukuliai – apima abi smegenų puses nuo pat traukulių pradžios. Jie taip pat skirstomi į kelias rūšis:
- Absansai – trumpas sąmonės praradimas (žvelgimas į vieną tašką, akių mirksėjimas, nevalingi burnos ar rankų judesiai), dažnesni vaikams, dažnai painiojami su „svajojimu“. Trunka kelias sekundes.
- Atoniniai traukuliai – raumenys suglemba, gali „atjungti“ galvą, rankas ar kojas, žmogus gali pargriūti. Vadinti „kritimo traukuliais“.
- Toniniai traukuliai – stiprus raumenų tonuso padidėjimas, žmogus surakėja, gali nugriūti.
- Kloniniai traukuliai – ritmiškai ir greitai trūkčiojantys raumenys.
- Toninių-kloninių traukulių tipas – prasideda viso kūno įsitempimu, o vėliau seka stiprūs raumenų trūkčiojimai. Žmogus praranda sąmonę, gali nugriūti, susitraukti ir trūkčioti iki 5 minučių. Nereti liežuvio susižalojimai, seilėtekis, nevalingas šlapinimasis ar tuštinimasis.
- Miokloniniai traukuliai – trumpi, staigūs vienos ar kelių raumenų trūkčiojimai, trunkantys keletą sekundžių.
Epilepsijos pobūdis gali keistis, kai gydytojai daugiau sužino apie jūsų traukulių eigą.
Traukulių provokatoriai
Yra įvairių veiksnių, galinčių paskatinti traukulių atsiradimą. Dažniausiai susiję su tam tikromis situacijomis ar gyvenimo būdo elementais:
- Nerimas ir įtampa.
- Miego trūkumas, prastas miegas ar nerimas naktimis.
- Alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas bei jų nutraukimas.
- Hormoniniai svyravimai (pvz., menstruacijos).
- Infekcijos, karščiavimas.
- Mirguliuojančios šviesos ar pasikartojantys vaizdo raštai.
- Nesubalansuota mityba, vitaminų ar mineralų trūkumas.
- Didelis fizinis krūvis.
- Kai kurie maisto produktai, ypač turintys kofeino.
- Skysčių trūkumas organizme.
- Nustatytų vaistų vartojimo praleidimas.
Daugelis žmonių pastebi tam tikras aplinkybes ar įvykius prieš kiekvieną traukulį. Veda dienoraštį, kuriame žymi laiką, situacijas ir kitus svarbius faktorius, padeda geriau suprasti savo provokatorius.
Epilepsijos simptomai
Pasikartojantys traukuliai – pagrindinis šios ligos simptomas. Tačiau jų pobūdis priklauso nuo epilepsijos tipo. Galimi požymiai:
- Trumpalaikis sąmonės praradimas ar aptemimas.
- Nekontroliuojami raumenų trūkčiojimai ar raumenų tonuso sumažėjimas.
- Tuščia, į nieką nefokusuota žvilgsnis.
- Laikina sumaištis, sunkumas kalbėti ar suprasti aplinką.
- Pojūčių pakitimai – girdėjimo, regos, skonio, kvapo, tirpimas arba dilgčiojimas.
- Virškinamojo trakto simptomai, šalčio ar karščio bangos, žąsies oda.
- Nevalingi judesiai – lūpų laižymas, burnos kramtymas, rankų bei pirštų trynimas.
- Psichologiniai simptomai – baimė, nerimas, keisti jausmai, „jau buvo“ pojūtis.
- Širdies ritmo ar kvėpavimo dažnio pokyčiai.
Dažniausiai kiekvienam žmogui būdingi tie patys simptomai per kiekvieną priepuolį.
Epilepsijos priežastys
- Paveldimumas. Kai kurios epilepsijos formos dažniau pasitaiko šeimose, o tam tikri genai gali padidinti ligos tikimybę.
- Randai smegenyse. Pvz., temporalinės srities randėjimas gali sukelti židininę epilepsiją.
- Galvos traumos. Galimas vystymasis po automobilio avarijų, smūgių ar kritimų.
- Smegenų infekcijos. Įskaitant smegenų abscesus, meningitą ar encefalitą.
- Autoimuninės ligos. Kai imuninė sistema atakuoja smegenų ląsteles.
- Įgimti organizmo vystymosi sutrikimai. Įskaitant įvairias smegenų formavimosi patologijas, kurios dažniau lemia sunkiai gydomą epilepsiją.
- Metaboliniai sutrikimai. Kartais ligą sukelia paveldimi medžiagų apykaitos pokyčiai, kuriuos nustatyti padeda genetiniai tyrimai.
- Smegenų būklės ir kraujagyslių anomalijos. Pavyzdžiui, navikai, insultai, demencija ar kraujagyslių apsigimimai.
Daugeliui atvejų tikslios priežastys nerandamos.
Epilepsijos diagnostika
Epilepsijai diagnozuoti dažniausiai būtina, kad būtų įvykę bent du traukuliai, kurių negali paaiškinti kita žinoma sveikatos būklė. Gydytojas įvertina simptomus, įrašo ligos eigą, atlieka fizinį ištyrimą, dažnai paskiria kraujo tyrimus (kitoms ligoms atmesti).
Išsami apklausa leidžia nustatyti, ar priepuolių metu pasireiškė šie požymiai: raumenų trūkčiojimas, standėjimas, nevalingas šlapinimasis ar tuštinimasis, kvėpavimo ar odos spalvos pokyčiai, sąmonės praradimas, kalbos ar supratimo sutrikimai.
Kokie tyrimai atliekami?
- Elektroencefalograma (EEG) – įvertina smegenų elektrinius impulsus, galima aptikti būdingus, epilepsiją liudijančius signalus.
- Galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – padeda nustatyti auglius, uždegimus, kraujagyslių pakitimus ar kitas struktūrines smegenų problemas.
Gydymas ir valdymas
Epilepsijos valdymui dažniausiai taikomi keli gydymo būdai – vaistai, mitybos pokyčiai bei chirurginis gydymas, jei reikia.
Antiepileptiniai vaistai
60–70 % atvejų specialūs vaistai leidžia kontroliuoti traukulius. Parinkimas priklauso nuo epilepsijos tipo, individualios reakcijos į gydymą, papildomų sveikatos problemų, galimo vaistų sąveikos, amžiaus, sveikatos būklės ir kainos.
Moterims, planuojančioms nėštumą ar jau laukiančioms kūdikio, būtina informuoti gydytoją, nes kai kurie vaistai gali turėti įtakos vaisiui.
Mitybos gydymas
Sunkiai gydomai epilepsijai kartais rekomenduojamos mitybos strategijos, tokios kaip ketogeninė arba modifikuota Atkinso dieta (daug riebalų, vidutiniškai baltymų ir mažai angliavandenių). Dažniau skiriama vaikams, kuriems vaistai neveikia ir kurie nėra operacijos kandidatai. Mažo glikeminio indekso dietos taip pat gali pagerinti kai kurių pacientų būklę.
Chirurginis gydymas ir prietaisai
Jeigu medikamentinis gydymas neveiksmingas ir traukuliai sunkiai valdomi, galima svarstyti chirurginį gydymą. Metodai apima:
- Patologinių smegenų sričių pašalinimą.
- Nervinių jungčių perkirpimą.
- Specialių prietaisų implantavimą, kurie siunčia elektros impulsus, mažinančius traukulius.
- Stereotaksinę radiochirurgiją, skirtą tikslingai pažeisti traukulius sukeliančią sritį.
Chirurginės galimybės vertinamos išsamioje epilepsijos klinikoje.
Ar galima išvengti epilepsijos?
Nors daugeliu atvejų epilepsijos galima išvengti, tačiau sumažinti kai kurių riziką įmanoma. Svarbu vengti galvos traumų: segėti saugos diržą, dėvėti šalmą važiuojant dviračiu, vengti kliūčių namuose, nepiktnaudžiauti kopėčiomis. Taip pat svarbu sveikai maitintis, palaikyti fizinį aktyvumą, gydyti priklausomybę nuo alkoholio ar kitų medžiagų.
Prognozė
Epilepsija yra lėtinė liga, tačiau ją galima valdyti. Apie 70 % ligonių, skirdami tinkamą gydymą, tampa neturintys priepuolių. Likusiai daliai tiria ir siūlo alternatyvius gydymo būdus, tarp jų operacinį gydymą. Kai kurie pacientai po ilgo priepuolių nebuvimo gali nutraukti gydymą, kitiems vaistus reikia vartoti visą gyvenimą.
Kasdienybė ir gyvenimas su epilepsija
Jei pirmą kartą patyrėte traukulį, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Jis, jei reikės, nukreips pas neurologą papildomam ištyrimui. Reguliariai lankykitės pas gydytoją, laikykitės paskirto gydymo ir atidžiai stebėkite savo sveikatą.
Sezoriai gali būti tvarkomi keliais būdais:
- Vartokite vaistus pagal gydytojo nurodymus.
- Būkite gerai pailsėję – dažniausiai rekomenduojama miegoti 7–9 val. per parą.
- Valdykite stresą – padeda joga, meditacija, kvėpavimo pratimai.
- Reguliariai sportuokite – bent 30 min. penkis kartus per savaitę.
- Venkite perteklinio alkoholio.
- Informuokite visus savo gydytojus apie diagnozuotą epilepsiją ir saugokite vaistų suderinamumą.
- Stebėkite ir stenkitės vengti savo traukulius sukeliančių veiksnių.
- Valgykite sveiką, subalansuotą maistą.
Vairavimas sergant epilepsija
Kiekvienoje šalyje yra skirtingos epilepsija sergančių pacientų vairavimo taisyklės. Paprastai, kol traukuliai nėra sukontroliuoti, vairuoti draudžiama. Prieš grįžtant prie vairo būtina pasitarti su gydytoju.
Pavojingiausios komplikacijos
- Klastingos traumos – traukulių metu žmogus gali būti sužeistas dėl kritimo ar nekontroliuojamų judesių.
- Status epilepticus – pavojinga būklė, kai traukulių priepuolis trunka nuo 5 iki 30 minučių arba jie seka vienas po kito be atsigavimo. Reikalinga skubi medicinos pagalba, įskaitant vaistus, deguonį, infuzijas ir kartais dirbtinį komos sukėlimą. Taip pat būtina atlikti EEG monitoringą ir ieškoti priepuolio priežasties.
- Staigi netikėta mirtis sergant epilepsija (SUDEP) – reta, pasireiškia dažniausiai naktį ar miego metu, kai žmogus miršta be aiškios priežasties. Manoma, jog riziką gali didinti širdies ritmo sutrikimai, kvėpavimo sutrikimai (pvz., apnėja), kvėpavimo takų užsikimšimas, užspringimas vėmalais ar traukulio metu sutrikusi kvėpavimo bei širdies veiklos reguliacija.
Norint sumažinti SUDEP riziką, svarbu išvengti traukulių, vartoti paskirtus vaistus, nustatyti ir vengti asmeninių išprovokuojančių veiksnių, laikytis sveiko gyvenimo būdo.
Pagrindiniai skirtumai: traukuliai, konvulsijos ir epilepsija
Konvulsija – tai staigus, nekontroliuojamas raumenų susitraukimas kartu su sąmonės sutrikimu. Tačiau dažnai šis terminas vartojamas kaip sinonimas traukuliams. Daugelis žmonių kaip „konvulsiją“ dažniausiai įvardija toninius-kloninius traukulius.
Traukuliai – tai įvairūs neurologinės prigimties simptomai, kylantys dėl smegenų ląstelių elektrinės veiklos sutrikimo. Ne visi traukuliai reiškia, kad žmogus serga epilepsija.
Epilepsija – tai lėtinė liga, kuriai būdingi daugkartiniai traukuliai. Dažnai reikia visą gyvenimą stebėti būklę ir taikyti gydymą, tačiau daliai žmonių liga gali visiškai suvaldyti.
