Maisto netoleravimas – tai būklė, kai virškinimo sistema sunkiai susidoroja su tam tikrais produktais. Ši organizmo reakcija dar vadinama maisto jautrumu. Tokiais atvejais po valgio dažnai jaučiamas diskomfortas, pasireiškiantis pilvo pūtimu, dujomis, viduriavimu ar skausmu.
Maisto netoleravimas ir alergija – kuo skiriasi?
Maisto netoleravimas glaudžiai susijęs su virškinimo procesu. Tuomet organizmui pritraukia ar visiškai trūksta tam tikro fermento, būtino maisto skaidymui. Dėl to suvalgytas produktas būna sunkiai virškinamas. Paprastai požymiai atsiranda per kelias valandas, mat kai kurie simptomai priklauso nuo suvartoto maisto kiekio – dažnai nedidelės porcijos diskomforto nesukelia.
Maisto alergijos atveju reaguoja imuninė sistema: ji tam tikrą maisto sudedamąją dalį klaidingai suvokia kaip grėsmę. Dėl to organizmas ima gaminti specifinius antikūnus (imunoglobuliną E). Tokia reakcija pasireiškia daug greičiau – dažnai vos po kelių minučių suvalgius alergeną, ir net maža dozė gali išprovokuoti stiprią reakciją (bėrimus, patinimus, kvėpavimo sutrikimus). Sunkiausiais atvejais kyla grėsmė gyvybei – pasireiškia anafilaksija.
Dažniausios maisto netoleravimo rūšys
- Laktozės netoleravimas. Tai dažniausiai pasitaikanti forma. Laktozėje yra cukrus, randamas piene ir pieno produktuose. Žmonių organizme fermento laktazės gaminama per mažai, todėl laktozė tinkamai nesuvirškinama.
- Histamino netoleravimas. Kai kuriuose produktuose (pvz., fermentiniuose sūriuose, ananasuose, bananuose, avokaduose, šokolade, raudonajame ir kai kuriuose baltuose vynuose) natūraliai yra histamino. Organizmui stinga fermento diamino oksidazės, todėl šio junginio negali skaidyti.
- Glitimo jautrumas. Glitimas – kviečių, rugių, miežių baltymas. Skirtingai nei celiakija (autoimuninė liga), netoleruojant glitimo žarnynas nepažeidžiamas, tačiau patiriama virškinimo sutrikimų. Žmonės, kuriems nustatytas ne celiakinis glitimo jautrumas, jaučia sunkumų skaidant šį baltymą.
Kas lemia maisto netoleravimą?
Pagrindinė priežastis dažniausiai yra fermento, būtino tam tikriems produktams virškinti, trūkumas organizme. Kodėl kai kurie žmonės tampa jautrūs, tiksliai nežinoma, tačiau neretai tam įtakos turi kitos virškinamojo trakto ligos. Tai gali būti:
- celiakija,
- uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas.
Maisto netoleravimo simptomai
- Pilvo skausmas
- Viduriavimas
- Dujos ir pilvo pūtimas
- Galvos skausmai arba migrena
- Rėmuo
- Pykinimas
- Virškinimo sutrikimas
Kaip nustatomas maisto netoleravimas?
Laktozės netoleravimą galima išaiškinti vandenilio kvėpavimo testu. Atliekant šią procedūrą, reikia išgerti specialų skystį su laktoze, o vėliau kas pusvalandį įpūsti į talpą. Jei laktozė nesuvirškinama, vandenilio kiekis iškvepiamame ore padidėja.
Glitimo bei histamino netoleravimui tiesioginių testų nėra. Maisto alergijos testai gali parodyti alergiją, tačiau jie nebūtinai parodys netoleravimą. Gydytojas gali pasiūlyti vesti mitybos ir simptomų dienoraštį. Be to, neretai rekomenduojama eliminavimo dieta: kelioms savaitėms iš raciono pašalinami įtariami produktai, o vėliau jie bandomi sugrąžinti bei stebimi pasikeitimai.
Kaip valdomas ir gydomas maisto netoleravimas?
Dažniausiai pakanka keisti mitybą – sumažinti ar iš viso atsisakyti netoleruojamų produktų. Kai kurie žmonės gali vartoti nedidelius kiekius be ryškaus diskomforto. Jei simptomai vis tik pasireiškia, galima naudoti nereceptinius vaistinius preparatus nuo rėmens ar viduriavimo.
Laktozės netoleruojantys asmenys gali vartoti produktus be laktozės, rinktis papildomus fermentus (laktazės tabletes ar lašus), kurie padeda skaidyti pieno cukrų.
Galimos maisto netoleravimo pasekmės
Visiškai atsisakius pieno produktų, kyla rizika, kad organizmas negaus pakankamai kalcio ir vitamino D. Tokiu atveju verta rinktis papildus ar vartoti fermento laktazės produktus, kad būtų galima įtraukti pieno produktus į racioną be nepageidaujamų reakcijų.
Ribojant glitimo turinčius produktus, svarbu užtikrinti, kad mityboje netrūktų skaidulų, B grupės vitaminų bei kitų svarbių medžiagų. Tinkamas pasirinkimas – daugiau vaisių, daržovių ir natūralių, glitimo neturinčių grūdų.
Prognozė ir gyvenimas su maisto netoleravimu
Maisto netoleravimas paprastai išlieka visą gyvenimą. Dauguma žmonių išmoksta kontroliuoti simptomus, jeigu sumažina arba išbraukia trigerinius produktus iš mitybos. Nors toks jautrumas ir gali sukelti nepatogumų, jis nėra pavojingas gyvybei, kaip maisto alergija.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei išgyvenate labai stiprų pilvo skausmą ar intensyvų viduriavimą
- Jeigu reakcija į maistą yra ypač ūmi
- Kai pastebite nepaaiškinamą svorio kritimą
Klausimai gydytojui apie maisto netoleravimą
- Kokia tiksli netoleravimo rūšis nustatyta man?
- Kokius produktus ar ingredientus turėčiau vengti?
- Ar dėl šio netoleravimo gali kilti kitos sveikatos bėdos?
- Į kokius simptomus turėčiau atkreipti dėmesį?