Funkcinis judesių sutrikimas (FJS) – tai neurologinis sutrikimas, kuris paveikia, kaip mūsų smegenys valdo judesius. Esminis šio sutrikimo bruožas – sutrikęs signalų siuntimas ir priėmimas tarp smegenų sričių, atsakingų už judesių kontrolę. Nors žmogui gali pasireikšti nevalingi, sunkiai suvaldomi kūno judesiai tokie kaip drebėjimas, staigūs trūkčiojimai, susisukimai, spazmai ar judesių sulėtėjimas, dažnai nei smegenų, nei nervų sistema nėra pažeista. Netgi atlikus išsamius kraujo tyrimus ar smegenų vaizdinius tyrimus, rezultatai dažnai būna normalūs. Tačiau problema – ne įrangos „gedimas“, o tarsi „programinės įrangos sutrikimas“: signalų perdirbimo ir valdymo klaidos.
Funkcinio judesių sutrikimo pobūdis
Funkcinis judesių sutrikimas priklauso funkcinių neurologinių sutrikimų grupei. Jo metu simptomai atsiranda ne dėl organinės žalos ar ligos. Smegenys veikia, tačiau judesiai pradeda kontroliuotis netiksliai – taip kaip kompiuteris su veikiančia aparatine įranga, bet klaidingai veikiančia programa.
Funkcinio judesių sutrikimo simptomai
Šis sutrikimas gali pasireikšti labai įvairiai – judesiai tampa sunkiai kontroliuojami arba visai nevalingi. Kartais dominuoja viena iš judesių rūšių, tačiau dažnai simptomai yra mišrūs.
- Distonijos pobūdžio judesiai. Tai pasikartojantys ar pasisukantys judesiai, kuriuos lydi stiprūs raumenų susitraukimai. Dažnai jaučiamas skausmas, o tipiniai pavyzdžiai – suspausti kumščiai, įtempti kulkšnys ar nuolat pasikartojantys veido judesiai.
- Vaikščiojimo ir pusiausvyros sutrikimai. Dažnai pasireiškia neįprasta eisena: pavyzdžiui, „slidimo ant ledo“, velkamos kojos ar linkstančių kelių eisena.
- Staigūs trūkčiojimai arba mioklonijos. Tai trumpi, nevalingi galvos, kaklo, liemens ar galūnių judesiai.
- Raumenų silpnumas. Dažnai svyruoja raumenų jėga vienoje veido pusėje, rankoje ar kojoje – silpnumas dažnai atsiranda ir praeina.
- Drebėjimas. Tai dažniausiai pasitaikantis simptomas – virpėjimas gali apimti bet kurią kūno dalį: galvą, ranką, koją.
Rečiau gali pasireikšti chorei būdingi (tarsi šokio), parkinsonizmui artimi (sulėtėję), tikų tipo (mažų raumenų grupių greiti, pasikartojantys judesiai) sutrikimai.
Susiję įrašai
Šalia pagrindinių simptomų, dažni palydovai – nuovargis, galvos migrena, „smegenų rūkas“, skausmas, miego problemos. Nors šie simptomai nebūtinai tiesiogiai susiję su funkciniu sutrikimu, jie dažnai pasireiškia kartu.
Sergant FJS, simptomai dažniausiai prasideda staiga – jų stiprumas Greitai pasiekia aukščiausią tašką. Tačiau būna atvejų, kai liga progresuoja lėtai, o simptomai kinta bėgant laikui.
Funkcinio judesių sutrikimo priežastys
Dabartiniai tyrimai rodo, kad svarbiausia šio sutrikimo priežastis yra išbalansuoti smegenų tinklai, valdantys judesius. Funkcinių smegenų tyrimų metu matyti, kad kai kurios sritys gali būti per daug ar per mažai aktyvios tiek ramybės būsenoje, tiek atliekant užduotis.
Ypač išskiriamas vadinamasis „savikontrolės“ tinklas, leidžiantis žmogui jaustis, kad jis pats valdo savo kūno judesius. Manoma, jog sergant FJS šis tinklas veikia nepakankamai, todėl judesiai atrodo lyg savo valia, tačiau jų kontroliuoti nepavyksta.
Kiti galintys turėti reikšmės tinklai – tie, kurių užduotis yra reguliuoti emocijas, sąmoningą pojūčių suvokimą ar jų interpretavimą.
Funkcinio judesių sutrikimo atsiradimo veiksniai
- Nedidelės traumos ar sužeidimai, virusinės ar kitos ligos, chirurginės procedūros.
- Stiprus emocinis stresas: artimo žmogaus netektis, konfliktai, įtempta darbo ar gyvenimo situacija.
- Aplinkos pokyčiai, didesnė atsakomybė, konfliktai su artimaisiais ar kolegomis.
Papildomos aplinkybės, kurios gali lemti simptomų užsitęsimą arba stiprėjimą:
- Susiformavęs nenormalus judesių modelis, kuris išlieka net ir dingus priežasčiai.
- Judėjimo baimė, dėl kurios žmogus vengia aktyvumo ir didėja neįgalumo pojūtis.
- Emocinės paramos trūkumas, mažas artimųjų palaikymas ar gydytojų supratimas.
- Netikrumas dėl diagnozės, dažni papildomi tyrimai ar nuolatinis kitų ligų ieškojimas vietoje gydymo pradžios.
- Ilgalaikiai teisiniai ginčai ar socialinės bylos, susijusios su liga, kurios sukelia papildomą stresą ir dar labiau įtvirtina susitelkimą ties problema.
Simptomai kyla iš kelių susijusių veiksnių – šis supratimas lemia gydymo strategijas, kurios jungia edukaciją, reabilitaciją, psichologinę pagalbą ir gyvensenos keitimą.
Rizikos veiksniai
Funkcinis judesių sutrikimas dažniausiai prasideda apie 40-uosius gyvenimo metus, tačiau jis gali paveikti ir vaikus, ir senjorus.
- Migrenos, lėtinio skausmo ar aktyvios nervų sistemos istorija.
- Patirtas nerimas, depresija ar ankstesnė trauma.
- Stresas vaikystėje, trūkęs emocinis palaikymas ar sunkūs ankstyvi išgyvenimai.
Funkcinio judesių sutrikimo diagnostika
Pirmiausia gydytojas išsamiai išklausys žmogaus nusiskundimų, aptars ligos istoriją. Po to atliekamas fizinis ir neurologinis ištyrimas, kurio metu vertinami refleksai, koordinacija, raumenų jėga, jų tonusas, asmens eisena bei judrumas.
Diagnozė dažniausiai grindžiama tipinėmis FJS požymiais, pastebimais būtent šios būklės metu ir nebūdingais kitoms neurologinėms ligoms. Būtent šie unikalūs požymiai leidžia gydytojui tiksliai nustatyti sutrikimą be išsamių papildomų tyrimų.
Funkcinio judesių sutrikimo gydymo būdai
Kadangi sutrikimas nėra susijęs su negrįžtama smegenų žala, egzistuoja galimybė „išmokti iš naujo“ tinkamų judesių. Svarbiausias gydymo tikslas – pagerinti funkciją, palengvinti simptomus bei sugrąžinti žmogų į aktyvų gyvenimą.
- Kineziterapija. Padeda vėl išmokti kontroliuoti judesius, stiprinti pusiausvyrą ir mažinti nenormalius judesius.
- Ergoterapija. Skirta palengvinti kasdienius darbus – rengtis, gaminti valgį ar rašyti.
- Logopedo pagalba. Jei FJS paveikia kalbą, rijimą ar mąstymą, logopedas padės šias funkcijas pagerinti.
- Streso valdymas ir emocinė parama. Nors pati liga nėra psichologinė, psichologo konsultacijos gali padėti valdyti jausmus ir reakcijas, formuoti sveikesnius susidorojimo būdus, o stresas ir nerimas gali stiprinti fizinius simptomus.
- Kasdienio gyvenimo įpročiai. Reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba, kokybiškas miegas pagerina smegenų veiklą.
- Socialinis aktyvumas. Aktyvus dalyvavimas mėgstamoje veikloje bei artimųjų palaikymas stiprina savijautą.
- Vaistai. Vaistai tiesiogiai nepanaikina FJS simptomų, tačiau, jei kartu sergama depresija, nerimu ar lėtiniu skausmu – pagalbinės priemonės gali padėti geriau valdyti FJS gydymo eigą.
Ne visi specialistai išmano funkcinį judesių sutrikimą, todėl svarbu kreiptis pas tuos, kurie turi patirties gydant šią būklę.
Gydymo trukmė yra labai individuali: nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net metų. Tai priklauso nuo simptomų pobūdžio bei asmeninių veiksnių. Svarbiausia – nuosekliai laikytis gydytojų rekomendacijų ir nenuleisti rankų.
Ligos prognozė ir kas lemia gydymo sėkmę
Sergant FJS, gali būti geresnių ir blogesnių dienų, o simptomai kartais sustiprėja, kartais susilpnėja.
Pasveikimo eiga labai įvairi. Kai kuriems žmonėms liga visiškai atsitraukia. Kitiems pastebimas didelis pagerėjimas, tačiau simptomai periodiškai atsinaujina. Kai kuriems asmenims simptomai išlieka ilgą laiką, nors dedama daug pastangų gydymui.
Veiksniai, galintys apsunkinti pasveikimą:
- Abipusė nesupratimas tarp žmogaus ir gydytojo dėl diagnozės
- Vėluojanti ligos atpažinimo pradžia
- Artimųjų pagalbos stoka
- Sunkus patekimas pas tinkamus specialistus
- Diagnozę suprantančių gydytojų trūkumas
Geresnių rezultatų galima tikėtis, jei asmuo yra geros fizinės sveikatos, turi stiprų socialinį tinklą, gydymą vertina kaip veiksmingą bei užsiima pozityviomis emocijų valdymo praktikomis.
Vis daugiau dėmesio skiriant šios būklės atpažinimui, mažėjant stigmoms ir lengviau prieinamoms gydymo paslaugoms, ateityje tikimasi dar geresnių rezultatų bei žmonių gyvenimo kokybės pagerėjimo.
