Geografinė atrofija – tai regėjimą veikianti akių liga, kuri neretai išsivysto kaip vėlyvoji amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) forma. Šios būklės metu pažeidžiama tinklainės sritis, vadinama geltonąja dėme – ji atsakinga už centrinį matymą, kuris svarbus skaitymui, vairavimui ir kasdieniams darbams. Nors rega išlieka šonuose (periferinis matymas), pažeidžiamas gebėjimas matyti tai, kas yra tiesiai prieš akis.
- 1.Geografinės atrofijos paplitimas
- 2.Geografinės atrofijos simptomai
- 3.Priežastys, kodėl vystosi geografinė atrofija
- 4.Kas labiausiai rizikuoja susirgti geografine atrofija?
- 5.Galimos komplikacijos
- 6.Kaip nustatoma geografinė atrofija?
- 7.Geografinės atrofijos gydymo galimybės
- 8.Kaip galima sumažinti riziką?
- 9.Prognozė ir gyvenimo kokybė
- 10.Kada verta kreiptis į gydytoją?
Geografinės atrofijos paplitimas
Pasaulyje daugiau nei 8 milijonai asmenų gyvena su geografine atrofija. Manoma, kad ši komplikacija pasireiškia maždaug penktadaliui visų, sergančių amžine geltonosios dėmės degeneracija. Nors liga paveikia skirtingus žmones ne vienodai, dažniausiai pažeidžiamos abi akys ir rega blogėja palaipsniui.
Geografinės atrofijos simptomai
- Regėjimo aštrumo suprastėjimas – vaizdai tampa neryškūs, sunkiai įžiūrimi.
- Sudėtinga skaityti, vairuoti, užsiimti rankdarbiais ar kita veikla, kur svarbus centrinis matymas.
- Tamsus taškas ar akloji zona, atsirandanti centre matymo lauke.
- Prastesnis matymas esant prastam apšvietimui.
- Spalvos atrodo blankios arba praranda sodrumą.
Dažnai ligos pradžioje simptomai būna nežymūs, ypač jei pažeidžiama tik viena akis. Pastebimi jie tampa tik išplitus pažeidimams abejose akyse ar ligai progresavus.
Priežastys, kodėl vystosi geografinė atrofija
Ši būklė – ilgainiui progresuojanti AGDD forma. Nors tiksli ligos kilmė nėra aiški, manoma, kad tai lemia imuninės sistemos pokyčiai (vadinamoji komplemento sistema), genetikos ir aplinkos veiksnių sąveika. Geografinė atrofija nėra užkrečiama – ja neužsikrečiama nuo kitų žmonių.
Kas labiausiai rizikuoja susirgti geografine atrofija?
Yra daug veiksnių, kurie gali padidinti riziką:
- Amžius – dažniausiai serga vyresni nei 60 metų asmenys.
- Šviesi oda ir šviesios akys.
- Paveldimumas – jei artimieji sirgo geltonosios dėmės degeneracija ar kitomis genetinėmis akių ligomis.
- Rūkymas – tiek aktyvus, tiek buvęs.
- Nevisavertė mityba, ypač trūkstant tamsiai žalių daržovių.
- Dažnas buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose be apsaugos.
- Jau bloga rega – jei matymas prastesnis nei 20/200.
- Kitos sveikatos bėdos: prasta mityba, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, diabetas, širdies ligos.
Galimos komplikacijos
Centrinio regėjimo praradimas, kurį sukelia geografinė atrofija, yra negrįžtamas. Tai apsunkina tokias kasdienes veiklas kaip skaitymas, sudėtingesnis tampa vairavimas, sunkiau atpažinti veidus, dalį pomėgių gali tekti apleisti ar visiškai atsisakyti.
Kaip nustatoma geografinė atrofija?
Diagnozei svarbus išsamus akių tyrimas. Akių ligų specialistas apklaus apie simptomus, domėsis jūsų ir šeimos ligų istorija. Taip pat gali būti atliekami specialūs tyrimai, padedantys nustatyti pažeidimus tinklainėje ar įvertinti regą išsamiau.
Kokie tyrimai gali būti taikomi?
- Retinos autofluorescencija – speciali nuotrauka leidžia įvertinti tinklainės medžiagų sukauptą švytėjimą be papildomų dažų.
- Optinė koherentinė tomografija – be invazijos, pasitelkiama šviesa, šiuo metodu gaunami išsamūs tinklainės vaizdai.
- Mikroperimetrija – regos lauko tyrimas, apjungiantis ir tinklainės vaizdavimą.
- Daugiataškė elektroretinografija – matuojama tinklainės ląstelių elektrinė reakcija į šviesos stimulą.
Geografinės atrofijos gydymo galimybės
Pasirodė nauji vaistai, kurie padeda lėtinti geografinės atrofijos progresavimą – tai specialios į akį leidžiamos injekcijos su veikliosiomis medžiagomis. Gydymo schemą ir dažnumą parenka gydytojas pagal individualų atvejį – vaistai paprastai leidžiami kas mėnesį arba kas antrą mėnesį.
Kita pagalba gali būti:
- Regos reabilitacija – pritaikyti akiniai ar padidinimo priemonės kasdienei veiklai palengvinti.
- AREDS2 maisto papildai – šie antioksidantų ir tam tikrų mineralų papildai rekomenduojami kai kuriems pacientams. Jų sudėtyje yra liuteino, zeaksantino, vitamino E, cinko ir vario junginių.
- Implantuojamas miniatiūrinis teleskopas (IMT) – tai į priekį pažengusiose stadijose taikomas būdas, kai natūralus akių lęšiukas keičiamas į specialų prietaisą, kuris optiškai padidina centrinę regą ir perduoda vaizdą į dar funkcionuojančią tinklainės dalį.
Galimi gydymo šalutiniai reiškiniai
- Skausmas akyje po injekcijos.
- Kraujosruvos junginėje (matomos kaip paraudimas akyje).
- „Plaukiojantys“ taškeliai regos lauke.
- Akies kraujagyslių pokyčiai.
Kaip galima sumažinti riziką?
Šiandien efektyvų būdų visiškai išvengti geografinės atrofijos nėra, nes negalima suvaldyti pačios geltonosios dėmės degeneracijos. Tačiau galima sumažinti rizikos veiksnius:
- Mesti rūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo.
- Kontroliuoti lėtines ligas: diabetą, arterinę hipertenziją, padidėjusį cholesterolį, antsvorį.
- Saugoti akis nuo saulės, dėvėti akinius su geltonais filtrais.
- Dirbant ar sportuojant visada naudoti tinkamą apsauginę optiką.
- Rinktis pilnavertę mitybą, kurioje gausu daržovių ir tinkamas fizinis aktyvumas.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Ligos eiga kiekvienam žmogui yra savita – kai kuriems regėjimas silpsta sparčiai, kitiems – lėčiau. Pastaraisiais metais atsiradę vaistai žada pagerinti regėjimo išsaugojimo galimybes, tačiau visiškas centrinio matymo atkūrimas šiuo metu nėra pasiekiamas mediciniškai. Visgi, ši diagnozė gyvenimo trukmės nepaveikia ir nėra mirtina.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Vizitų pas akių priežiūros specialistus dažnumą rekomenduos gydantis gydytojas pagal jūsų būseną. Pastebėjus bet kokius regos pokyčius, ypač smarkų pablogėjimą ar skausmą, svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis pagalbos. Gydytojas padės ne tik įvertinti situaciją, bet ir pasiūlys jums priemones ar paslaugas, kurios palengvins kasdienį gyvenimą.
