Granuloma inguinale, dar žinoma kaip donovanozė, yra reta, bet rimta bakterinė infekcija, dažniausiai pažeidžianti lytinius organus. Ši liga įtraukiama į lytiniu keliu plintančių infekcijų grupę, nors pavieniai atvejai registruojami ir tarp neseksualiai infekuotų asmenų. Ligos pradžioje atsiranda neskausmingas paraudęs mazgelis, kuriam laikui bėgant išsivysto opos ir žaizdos. Negydoma ši infekcija gali sukelti ilgalaikių pasekmių – randų susidarymą ar net didesnę riziką susirgti tam tikrais vėžiniais susirgimais. Laimei, laiku paskirti antibiotikai dažniausiai suteikia gerų rezultatų.
Kas dažniausiai susiduria su granuloma inguinale
Tipiškai su šia infekcija susiduria 20–40 metų amžiaus lytiniai aktyvūs suaugusieji. Tačiau yra užfiksuota atvejų, kai infekcija protrūksta ir tarp naujagimių ar mažų vaikų – įprastai tokiais atvejais liga perduodama tiesioginiu kontaktu ar gimdymo metu nuo užsikrėtusios motinos.
Paplitimas ir rizikos regionai
Granuloma inguinale šalyse, kuriose ji paplitusi, dažniausiai aptinkama atogrąžų ar paatogrąžių klimato zonose. Žinomi didesnio paplitimo regionai – kai kurios Pietų Amerikos dalys (pavyzdžiui, Argentina, Brazilija, Prancūzijos Gviana), Karibų jūros baseinas, Indija, Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja, Pietų Afrika. Anksčiau ši infekcija buvo aktualesnė Australijoje, tačiau pastaraisiais metais sergamumas ten gerokai sumažėjo.
Ligos priežastys
Pagrindinis užkrato šaltinis – bakterija Klebsiella granulomatis. Dažniausiai asmuo užsikrečia tiesioginio, vaginalinio ar analinio kontakto metu su užsikrėtusiu partneriu. Retkarčiais bakterijos plinta ir per oralinius santykius arba artimą odos kontaktą be lytinio akto.
Granuloma inguinale simptomai
Ligos požymiai paprastai pasireiškia praėjus nuo vienos iki dvylikos savaičių po užsikrėtimo. Kartais simptomai gali „pasislėpti“ ir neatsirasti net iki metų.
- Dažniausias pirmasis požymis – neskausmingas rausvas mazgelis ar žaizdelė genitalijų srityje, kuri lengvai kraujuoja.
- Palaipsniui mazgelis didėja, tampa nelygių kraštų, išopėja, atsiranda nemalonus kvapas, kartais jaučiamas skausmas.
- Vyrams opos įprastai išsidėsto kirkšnyse, ant šlaunų, varpos ar kapšelio srityje.
- Moterims žaizdelės dažniausiai aptinkamos makštyje arba išorinėse lytinėse lūpose.
- Jei infekcija perduodama analinio kontakto metu, opos gali rastis ties išeinama anga ar sėdmenyse. Retais atvejais, po kontakto su užkrėstu partneriu, žaizdos atsiranda ir aplink burną.
- Negydoma infekcija progresuoja – opos plečiasi, apima gretimus audinius, randasi vis daugiau pažeidimo vietų.
Diagnostikos eiga
Nustačius nemalonias ar įtartinas žaizdas lytinių organų srityje, gydytojas pradeda nuo pokalbio apie simptomus ir galimus rizikos veiksnius. Siekiant patikslinti diagnozę, gali būti užduodami klausimai apie galimą buvimą ar kontaktą su asmenimis iš regionų, kur donovanozė dažnesnė.
- Iš žaizdos gali būti paimtas tepinėlis laboratoriniams tyrimams – taip nustatoma bakterijos rūšis mikroskopu.
- Gali būti atliekama žaizdos biopsija – nedidelis audinio gabalėlis ištiriamas detaliai.
- Tiriama kraujo mėginys, siekiant atmesti kitų lytiniu būdu plintančių infekcijų galimybę.
Gydymas ir kontrolė
Pagrindinis gydymas – antibiotikai, skiriami mažiausiai trims savaitėms. Svarbu suvartoti visą gydytojo nurodytą kursą net jei simptomai praeina anksčiau. Jei procesas išplitęs ir pažeidimai gausūs, papildomai gali būti prireikta antibiotikų injekcijų į raumenis arba veną. Kai kuriais atvejais, jei audiniai yra smarkiai pažeisti, reikalinga chirurginė intervencija.
Galimos negydymo pasekmės
- Liga gali išplisti į kaulus, sąnarius ar kepenis.
- Užsitęsusi ar negydoma infekcija padidina riziką susirgti genitalijų vėžiu (pvz., varpos, makšties ar vulvos vėžys).
- Gali susiaurėti (atsirasti stenozė) išangės, šlaplės ar makšties srityje.
- Kai kuriais atvejais išsivysto skausmingas kaulų uždegimas (osteomielitas), daugybinių sąnarių uždegimas (poliartritas), stiprus genitalijų patinimas arba infekcija išplinta į pilvo ertmę.
- Galimas nenormalus kraujavimas iš makšties.
Prevencija ir apsauga
- Siekiant apsisaugoti nuo donovanozės nerekomenduojama turėti atsitiktinių ar daug seksualinių partnerių, taip pat būtina naudoti barjerines apsaugos priemones (prezervatyvus, burnos plėvelę) bet kokių seksualinių santykių metu.
- Laiku gydyti ir diagnozuoti kitas lytiniu keliu plintančias infekcijas sumažina užkrato perdavimo riziką.
Prognozė ir gyvenimas su liga
Pradėjus gydymą, žaizdos paprastai pradeda gyti jau pirmą savaitę, tačiau kartais gijimas yra lėtas, gali likti randų. Antibiotikai dažniausiai visiškai pašalina bakterijas ir užkerta kelią tolimesniam progresavimui. Deja, kartais žaizdos gali atsinaujinti net ir po gydymo – pasikartojimas galimas per šešis–aštuoniolika mėnesių po gydymo pabaigos.
Net jei viskas atrodo gerai, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją kontrolinių vizitų metu.
Svarbios rekomendacijos kasdienybėje
- Aptikus donovanozę, būtina informuoti savo lytinius partnerius – jei turėjote kontaktą su kuo nors per 60 dienų iki simptomų pradžios, tas asmuo taip pat turi būti patikrintas ir prireikus gydytas.
- Gydymo metu ir iki galutinio žaizdų užgijimo svarbu susilaikyti nuo bet kokios seksualinės veiklos.
- Gydytojas gali rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus, pvz., dėl ŽIV infekcijos, nes kraujuojančios žaizdos didina riziką užsikrėsti kitomis ligomis.
Kada kreiptis į specialistą
- Pastebėjus naujų odos darinių, paraudimų ar žaizdų lyties organų srityje.
- Jei simptomai (opos ar žaizdos) plinta, pasikartoja ar randasi kitose kūno vietose.
- Pastebėjus rimtus bendrus sveikatos pokyčius (neaiškios kilmės svorio kritimą, naktinį prakaitavimą, karščiavimą, stiprų silpnumą, širdies ritmo padažnėjimą, kvėpavimo sutrikimus, mažakraujystę ar painiavą).
Reguliari medicininė priežiūra, ankstyva diagnostika ir atsakingas požiūris į gydymą – svarbiausi žingsniai sėkmingai atsigaunant po granuloma inguinale bei išvengiant sunkesnių komplikacijų ateityje.
