Vaikų kaulai yra minkštesni ir lankstesni nei suaugusiųjų – todėl žaliųjų šakelių lūžiai dažniausiai pasitaiko būtent jaunesniems nei 10 metų vaikams.
Kas yra žaliųjų šakelių lūžis?
Žaliųjų šakelių lūžis – tai tam tikras kaulo lūžio tipas, dažniausiai pasireiškiantis, kai kaulas stipriai lenkiamas ir plyšta, tačiau visiškai neskyla į kelis fragmentus. Panašiai kaip bandant perlaužti žalią šakelę – ji pasilenkia ir suskeldėja, bet visiškai nesutrūksta. Tuo tarpu senos, sausos šakelės lūžta visiškai. Žaliųjų šakelių lūžis – tai būtent toks, kai lūžta tik viena kaulo pusė, tačiau kaulas lieka vientisas.
Šis lūžio tipas gydomas gipse, kad kaulas galėtų ramiai sugis. Tačiau sunkesniais atvejais, kai lūžis stipriai deformuotas ar susijęs su kitais sužeidimais, prireikia operacijos.
Kuriuos kaulus dažniausiai pažeidžia žaliųjų šakelių lūžiai?
- Žastikaulį (viršutinis žasto kaulas);
- Stipinkaulį ir alkūnkaulį (dilbio kaulai);
- Pirštakaulius (pirštų ir kojų pirštų kaulai);
- Šlaunikaulį (šlaunies kaulas);
- Blauzdikaulį (blauzdos kaulas).
Kaip dažnai pasitaiko šis lūžio tipas?
Žaliųjų šakelių lūžiai yra vieni dažniausių traumų, ypač tarp vaikų. Kasdien milijonai mažųjų patiria tokio tipo lūžį.
Žaliųjų šakelių lūžio simptomai
Pagrindiniai šio lūžio ženklai:
- Skausmas;
- Mėlynės ar odos pakitimai lūžio vietoje;
- Lietimo jautrumas;
- Pabrinkimas;
- Pakitusi, neįprastai išsilenkusi ar pasisukusi sužeista kūno dalis.
Kodėl atsiranda žaliųjų šakelių lūžiai?
Bet kuri didesnė smūgio jėga į ilguosius kaulus gali sukelti tokį lūžį. Dažniausios priežastys:
- Nusileidimas ar kritimas, dažnai bandant save apsaugoti ištiesus rankas;
- Sporto traumos;
- Autoavarijos.
Kas didina riziką patirti žaliųjų šakelių lūžį?
Nors žaliųjų šakelių lūžį gali patirti bet kokio amžiaus žmogus, ši trauma beveik visada pasitaiko vaikams iki 10 metų, nes jų kaulai dar tik formuojasi, yra minkštesni ir elastingesni nei suaugusiųjų. Be to, vaikai dažniau krenta ar aktyviai juda, tad ir rizika didesnė. Dar didesnė lūžių tikimybė – sergant vitamino D trūkumu arba netinkamai maitinantis.
Suaugusiesiems žaliųjų šakelių lūžis pasitaiko itin retai, nes jų kaulai linkę pilnai lūžti į kelias dalis.
Kaip nustatomas žaliųjų šakelių lūžis?
Norėdamas nustatyti lūžį, gydytojas apžiūri sužeistą vietą ir išklauso, kada ir kaip vaikas susižalojo – labai svarbi informacija apie traumos aplinkybes, ypač jei ji įvyko sportuojant ar žaidžiant.
Tiksliai diagnozei patikslinti atliekamos rentgeno nuotraukos. Jei prireikia, ypač prieš operaciją ar norint įvertinti sudėtingesnius lūžius, taikomi magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) ar kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimai: jie padeda matyti tiek kaulus, tiek minkštuosius audinius.
Gydymas ir priežiūra
Kaip gydomas žaliųjų šakelių lūžis?
Dažniausiai lūžęs kaulas yra imobilizuojamas – uždedamas gipsas, kuris neleidžia jam judėti ir leidžia ramiai suaugti. Gipso paprastai prireikia maždaug 6 savaitėms. Per gydymą kartojamos rentgeno nuotraukos stebint ar kaulas taisyklingai gyja.
Kada gali prireikti operacijos?
Jei lūžis stipriai iškrypęs ar pastebimos rimtos deformacijos, taikoma operacija. Chirurgas atstato kaulą į anatomiškai teisingą padėtį ir pritvirtina, kad jis būtų stabilus. Dažniausiai naudojamos metalinės virbalai ar kiti vidiniai fiksatoriai, kuriuos vėliau, sugijus kaului, gali prireikti pašalinti.
Galimos komplikacijos po operacijos
- Netaisyklingas kaulo sugijimas (malunionas) – kai kaulas nesugyja tiesiai;
- Nesugijimas (nonunion) – kai lūžęs kaulas nesuauga;
- Ūmus skyrių sindromas – raumenyse kaupiasi spaudimas, dėl kurio gali nukentėti kraujotaka ir atsirasti nervų, raumenų pažeidimų.
Kaip sumažinti žaliųjų šakelių lūžių riziką?
Nors visiškai išvengti tokių lūžių sunku, ypač aktyvių vaikų tarpe, yra keletas prevencijos patarimų:
- Visada segėkite saugos diržą automobilyje;
- Naudokite tinkamas apsaugos priemones visų sporto šakų ar kitų aktyvių veiklų metu;
- Užtikrinkite, kad namuose nebūtų kliūčių, kurias lengva užkliūti;
- Kilimas ar kėdės neturėtų būti naudojamos pasiekti aukštesniems daiktams – vaikus reikėtų prižiūrėti, kad neliptų ant baldų ar stalų.
Prognozė ir gijimo eiga
Dauguma vaikų po žaliųjų šakelių lūžio visiškai pasveiksta ir gali sugrįžti prie įprastos veiklos, kai kaulas pilnai sugyja. Prieš grįžtant prie sportinės ar fizinės veiklos, svarbu pasitarti su gydytoju dėl vaiko saugumo.
Vaikui susilaužius stiprikaulį ar alkūnkaulį, galimas didesnis rizikos faktorius, kad ta pati vieta gali lūžti ir ateityje – ypač jei lūžis nebuvo laiku pastebėtas ar tinkamai gydytas. Pastebėjus skausmą arba tinimą ties kaulu po traumos, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Kiek laiko užtrunka gijimas?
Dažniausiai lūžęs kaulas sugyja per maždaug 6 savaites, bet trukmė priklauso nuo pažeisto kaulo, traumos sunkumo ir kitų aplinkybių. Gydytojas nurodys, kada galima saugiai atnaujinti veiklą ir ko tikėtis gyjant.
Kasdienis gyvenimas ir kada kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus vaiko kaulo skausmą ar patinimą – ypač po stipraus smūgio ar kritimo – svarbu apsilankyti pas gydytoją.
Nedelsiant kreiptis pagalbos reikia, jei traumos metu ar po jos:
- Juntamas labai stiprus skausmas;
- Nepavyksta pajudinti sužeistos vietos;
- Kūno dalis atrodo nenatūraliai perkreipta ar pasislinkusi iš vietos;
- Matomas lūžusio kaulo fragmentas išorėje;
- Yra žymus patinimas ar naujai atsiradusios mėlynės kartu su kitais simptomais.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Ar nustatytas žaliųjų šakelių lūžis, o gal tai kita trauma?
- Kiek ilgai reikės nešioti gipsą?
- Ar reikės operacijos?
- Per kiek laiko vaikas pilnai pasveiks?
- Kaip prižiūrėti gipsuotą vietą?
- Kokios veiklos yra saugios atsigavimo metu?
- Kokia tikimybė, kad kaulas vėl lūš ateityje?
