Širdies ūžesys – tai neįprastas garsas, kurį gydytojas gali išgirsti stetoskopu klausydamasis jūsų širdies. Įprastai širdis plaka ritmingai, kai vožtuvai atsidaro ir užsidaro, girdimi du būdingi garsai – „lub“ ir „dub“. Jei vietoje to girdimas šniokščiantis ar švilpiantis garsas, tai rodo, kad kraujas per širdies vožtuvus teka nestandartiškai.
Kas yra širdies ūžesys
Tokius garsus sukelia suintensyvėjęs ar netolygus kraujo tekėjimas širdyje. Širdies ūžesiai nebūtinai reiškia ligą – kai kuriems žmonėms jie aptinkami visiškai atsitiktinai ir nesukelia jokių problemų („nekalti ūžesiai“). Tačiau kartais jie gali būti susiję su širdies ar kitais sveikatos sutrikimais. Dėl šios priežasties svarbu pasitikrinti, jei gydytojas užfiksuoja ūžesį.
Širdies ūžesio paplitimas
Širdies ūžesiai gana dažni – net dauguma mūsų vaikystėje kuriam laikui buvo turėję nekaltą ūžesį. Dažnai jis pastebimas intensyvaus augimo laikotarpiais ar fizinio krūvio metu.
Ūžesių rūšys
- Sistolinis – girdimas susitraukiant širdies raumeniui.
- Diastolinis – pasireiškia širdžiai atsipalaiduojant.
- Nuolatinis – pastebimas tiek susitraukimo, tiek atsipalaidavimo fazėje.
Dažniausiai didesnį nerimą kelia diastoliniai ir nuolatiniai ūžesiai, nes jie gali rodyti struktūrinius širdies pakitimus. Nepaisant to, bet kuris širdies ūžesys turi būti įvertintas specialisto.
Širdies ūžesio garsumas
Ūžesys nėra girdimas plika ausimi – jam aptikti reikalingas stetoskopas. Gydytojai ūžesius vertina pagal jų stiprumą nuo 1 iki 6 balų – nuo vos girdimo net ir su stetoskopu, iki labai ryškaus, girdimo net silpnai prispaudus prietaisą.
Širdies ūžesio simptomai
- Mėlynuojanti oda ar lūpos
- Užsitęsęs kosulys
- Širdies plakimo pojūtis (palpitacijos)
- Skausmas ar spaudimas krūtinėje
- Dusulys
- Nualpimai ar silpnumas
Dalis širdies ūžesių nesukelia jokių nemalonių pojūčių ir nustatomi visiškai atsitiktinai profilaktinės apžiūros metu.
Širdies ūžesio priežastys
Suirutė arba netipiška kraujo tėkmė širdyje gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Kai kurie ūžesiai – ypač vadinami „nekaltais“ – siejami su fiziologiniais procesais:
- Vaikystė ir paauglystė
- Fizinis aktyvumas, sportas
- Spartūs augimo periodai
- Nėštumas
- Pirmosios kelios gyvenimo dienos po gimimo
Nekalti ūžesiai dažnai išnyksta ir vėl atsiranda, stiprėja, kai širdis plaka greičiau, tačiau paprastai nekelia grėsmės sveikatai. Tam tikrais atvejais širdies ūžesys gali išlikti visą gyvenimą ir taip pat dažniausiai nekelia pavojaus.
Kiti ūžesiai susiję su tam tikromis ligomis ar būklėmis:
- Mažakraujystė (anemija): sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis skystina kraują, dėl ko gali kilti ūžesys. Dažnai juntamas nuovargis, silpnumas.
- Karcinoidinis sindromas ar karcinoidinė širdies liga: retas hormoninių navikų sukeltas sutrikimas, galintis kelti svorio mažėjimą, pilvo skausmus, spaudimo ar viduriavimo simptomus.
- Įgimti širdies ydai: pvz., pertvaros defektas (širdies „skylė“) ar Fallot tetralogija.
- Endokarditas: infekcija, dažnai sukelianti temperatūrą, šaltkrėtį, bėrimus ar gerklės skausmą.
- Širdies vožtuvų ligos: kai vienas ar keli vožtuvai blogai veikia – neužsidaro, nesidaro visiškai arba leidžia kraujui tekėti atgal. Gali atsirasti tinimas, ritmo sutrikimai, dusulys, spaudimas krūtinėje.
- Skydliaukės hiperfunkcija: kai skydliaukė gamina per daug hormonų – būdingas nervingumas, didesnis alkis, greitas širdies ritmas, svorio kritimas.
- Hipertrofinė kardiomiopatija: tai širdies raumens pastorėjimas ar sustandėjimas, galintis būti paveldimas ar išsivystyti dėl aukšto spaudimo ar senėjimo. Simptomai – kartais nualpimai, skausmas krūtinėje, nuovargis, aritmijos, dusulys.
Širdies ūžesio diagnostika
Gydytojas nustato ūžesį klausydamasis širdies įvairiose krūtinės ir nugaros vietose. Vertinama garso spalva, stiprumas, ritmas ir laikas (kada ūžesys girdimas širdies ciklo metu). Jei girdimas neįprastas švilpesys, papildomai pacientas gali būti paprašytas pakeisti kūno padėtį – pvz., suspausti rankas, atsisėsti, pritūpti, staiga atsistoti ar atsigulti, kad būtų galima geriau įvertinti ūžesio pobūdį.
Tyrimai, aiškinantis ūžesio priežastį
- Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka: padeda nustatyti širdies ar kraujagyslių pokyčius.
- Echokardiograma: širdies echoskopijos tyrimas ultragarso bangomis, leidžiantis matyti vožtuvų bei kamerų vaizdą ir įvertinti širdies darbą. Kartais atliekamas įprastai per krūtinės ląstą, kartais – specialiais zondais per burną ir stemplę, kad gauti detalesnį vaizdą.
- Elektrokardiograma (EKG): registruoja širdies elektrinį aktyvumą ir gali atskleisti ritmo sutrikimus ar kitus pokyčius.
Širdies ūžesio gydymas
Daugeliui žmonių jokio gydymo nereikia – ypač jei ūžesys yra nekaltas ir nėra kitų simptomų ar širdies problemų. Jei nustatoma, kad ūžesio priežastis yra liga ar funkcijos sutrikimas, taikomas atitinkamas gydymas:
- Vaistai (pvz., geležies preparatai anemijai gydyti, vaistai skydliaukės veiklai slopinti)
- Chirurgija (vožtuvo korekcija ar keitimas)
Prevencija
Patiems širdies ūžesių išvengti nepavyks, tačiau svarbu reguliariai tikrintis širdį ir pastebėjus bet kokius naujus simptomus laiku pasikonsultuoti su gydytoju. Tai padės užkirsti kelią didesniems širdies sveikatos sutrikimams.
Prognozė
Širdies ūžesio pasekmės priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Vaikystėje ūžesiai dažnai išnyksta savaime, o nėštumo metu pastebimi – iškart po gimdymo. Jeigu ūžesį sukelia širdies liga, reikalingas atitinkamas gydymas ir stebėsena.
Kada kreiptis į gydytoją
Būtina pasikonsultuoti su sveikatos specialistu, jei pastebite bet kurį iš žemiau nurodytų požymių:
- Mėlynuojanti oda ar lūpos
- Spaudimas arba skausmas krūtinėje
- Nereguliarus ar dažnas širdies plakimas
- Dažnas dusulys
- Svaigulys, netikėti nualpimai ar bendras silpnumas
Kuo anksčiau bus ištirtos šios būklės, tuo lengviau užtikrinti širdies sveikatą.











