Hemartrozė – tai būklė, kai kraujas kaupiasi viename iš sąnarių. Dažniausiai ši problema iškyla dėl įvairių sveikatos sutrikimų, traumų ar net po sąnarių operacijų. Nuskaitykime, kaip susidaro hemartrozė, kas ją sukelia, kaip atpažinti pirmuosius požymius ir kokių veiksmų reikėtų imtis pastebėjus šią būklę.
Kas yra hemartrozė?
Hemartrozė reiškia vidinį kraujavimą į sąnario ertmę. Medicinoje šią būklę dar galima sutikti kaip sąnarinį kraujavimą. Dažniausiai kraujas kaupiasi sinovijos membranoje ar pačioje sąnario ertmėje, kas sukelia patinimą, sunkina judėjimą ir gali sukelti skausmą.
Sinoviniai sąnariai – tai tie sąnariai, kurie suteikia mūsų kūnui judrumo. Jie iš vidaus padengti labai plona sinovine plėvele, saugančia nuo trinties ir padedančia palaikyti sklandų kaulų jungimąsi bei judėjimą. Kartu su kremzle, sausgyslėmis ir raiščiais, ši membrana apsaugo sąnarį nuo pažeidimų.
Kuriuos sąnarius dažniausiai paveikia hemartrozė?
Hemartrozė gali išsivystyti bet kuriame sinoviniame sąnaryje, tačiau dažniausiai nukenčia:
- Keliai
- Alkūnės
- Klubai
- Pečiai
Priklausomai nuo priežasties, hemartrozė gali būti ūminė (vienkartinis, trumpalaikis kraujavimas dėl traumos arba ligos) arba lėtinė, jei kraujavimas sąnariuose kartojasi, pavyzdžiui, dėl kraujo krešėjimo sutrikimų.
Kas dažniausiai patiria hemartrozę?
Su šia būkle gali susidurti visi žmonės, ypač po traumų, kurios pažeidžia sinovinius sąnarius. Vis tik didesnė rizika atsiranda tiems, kuriuos kamuoja tam tikros ligos, pavyzdžiui:
- Kraujavimo sutrikimai, tokie kaip hemofilija
- Vitaminų, ypač K, trūkumas
- Kai kurios artrito formos, ypač kelio sąnario
- Tam tikros onkologinės ligos
- Kepenų ligos
Nėra tiksliai žinoma, kiek žmonių susiduria su hemartroze, nes šią būklę lemia daug skirtingų priežasčių. Tyrimai rodo, kad apie pusė pacientų, sergančių hemofilija, bent kartą gyvenime patirs hemartrozę. Kelio sąnario hemartrozės atveju dažnai fiksuojama, kad pusė atvejų susiję su raiščių, pavyzdžiui, PKR, plyšimu ar kitais kelio sužalojimais.
Hemartrozės simptomai
Pagrindiniai hemartrozės požymiai paprastai yra šie:
- Patinimas ir uždegimas aplink sąnarį
- Skausmas
- Judėjimo apribojimai (sunkiau sulenkti ar ištiesinti sąnarį)
- Pamatomos kraujosruvos arba pakitusi odos spalva šalia sąnario
- Šilumos pojūtis prie pažeisto sąnario
Kas sukelia hemartrozę?
Dažniausios hemartrozės priežastys yra:
- Kraujavimo sutrikimai (pvz., hemofilija)
- Traumos – nukritimai, sporto ar autoįvykiai
- Antikoaguliantai (vaistai, skystinantys kraują)
- Autoimuninės ligos
- Infekcijos
Kraujavimas į sąnarį taip pat gali atsirasti po sąnario operacijų, tokių kaip:
- Sąnario endoprotezavimas
- Artroskopija
- Dalinė kelio sąnario keitimo operacija
- Kelio osteotomija
Kaip nustatoma hemartrozė?
Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis simptomais, apžiūra ir įvairiais tyrimais. Gydytojas gali paprašyti atlikti paveikto sąnario judesių amplitudės testą ir palyginti jį su sveiku sąnariu. Kartais paimamas kraujo mėginys, kad būtų galima atmesti infekciją.
Norint tiksliau įvertinti pažeidimus, gali būti atlikti tokie vaizdo tyrimai:
- Rentgenas
- MRT (magnetinio rezonanso tomografija)
- KT (kompiuterinė tomografija)
- Ultragarsas
Taip pat dažnai atliekama sąnario punkcija (artrocentezė) – šiuo būdu ištraukiamas susikaupęs skystis ir siunčiamas ištirti laboratorijoje. Kadangi daugybė ligų gali sukelti sąnario patinimą, gydytojas atliks diferencinę diagnostiką ir tik tuomet nustatys tikslią šios būklės priežastį.
Hemartrozės gydymas
Gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties ir atsiradusių simptomų. Svarbiausia – kuo greičiau sustabdyti kraujavimą sąnaryje, kad neatsirastų papildomų komplikacijų. Kartais gali prireikti ir kraujo perpylimo, priklausomai nuo būklės sunkumo. Gydytojas ar operavęs specialistas nurodys, kokio gydymo reikės jūsų atveju.
Kaip palengvinti hemartrozės simptomus?
Kol sąnarys gyja, simptomus dažnai galima lengvinti namuose. Rekomenduojama taikyti RICE principą (poilsis, šaltis, kompresija, pakėlimas):
- Poilsis: kuo mažiau judinkite ir nevarkite pažeisto sąnario.
- Šaltis: šaldykite sąnarį 10–20 minučių keletą kartų per dieną, bet niekada nedėkite ledo tiesiai ant odos – apvyniokite audiniu.
- Kompresija: elastinis tvarstis gali padėti sumažinti patinimą, tačiau būkite atsargūs, kad nespaustumėte per stipriai.
- Pakėlimas: laikykite pažeistą sąnarį aukščiau už širdies lygį.
Prieš vartodami bet kokius nereceptinius vaistus nuo skausmo, būtinai pasitarkite su gydytoju, nes kai kurie jų gali skatinti kraujavimą ir pabloginti situaciją.
Ar įmanoma išvengti hemartrozės?
Nėra patikimų būdų visiškai išvengti šios būklės, nes ne visada įmanoma išvengti traumų ar užkirsti kelią kraujavimo sutrikimams.
Kiek trunka sveikimas nuo hemartrozės?
Sveikimo laikas priklauso nuo hemartrozės priežasties ir kaip greitai pavyksta sustabdyti kraujavimą. Kai kuriems žmonėms pakanka kelių dienų, o kitiems prireikia kelių savaičių visiškam atsistatymui. Jei hemartrozę sukėlė rimta trauma, pavyzdžiui, lūžis, gydymas gali užtrukti ilgiau. Pasikonsultuokite su gydytoju, kad sužinotumėte, kada galima vėl judinti sąnarį ar grįžti prie aktyvios fizinės veiklos.
Kuo hemartrozė skiriasi nuo sąnario išsiliejimo?
Tiek hemartrozė, tiek sąnario išsiliejimas sukelia sąnario patinimą, tačiau skiriasi juos sukėlęs skystis. Sąnario išsiliejimas – tai bendras terminas, apibūdinantis skysčių kaupimąsi sąnaryje, ir jis nebūtinai būna susijęs tik su krauju. Skysčio padaugėja dėl traumų, per didelio fizinio krūvio ar infekcijų. Kraujas į sąnarį dažniau kaupiasi būtent hemartrozės atvejais, o tai ir lemia specifinius simptomus.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus naują, netikėtą sąnario patinimą, ypač jei jis skausmingas ar apsunkina judėjimą, svarbu nedelsti ir pasitarti su gydytoju. Kraujo krešėjimo sutrikimus turintiems asmenims reikia stebėti būklę atidžiai ir apie visus pokyčius informuoti specialistus. Patyrus traumą ar staiga praradus galimybę judinti sąnarį – būtina kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.
