Hemopneumotoraksas – tai būklė, kai krūtinės ertmėje vienu metu susikaupia ir oras, ir kraujas. Šis sandėlis, vadinamas pleuros ertme, yra tarp plaučių ir vidinės krūtinės ląstos sienelės dalies. Susikaupęs oras ir kraujas neleidžia plaučiams visiškai išsiplėsti, todėl kvėpuoti pasidaro labai sunku arba net neįmanoma.
Požymiai ir simptomai
Hemopneumotoraksas pasireiškia įvairiais simptomais. Dažniausi iš jų yra:
- Stiprus krūtinės skausmas
- Sunkumas kvėpuoti, ypač bandant giliai įkvėpti
- Dažnas, seklus kvėpavimas
- Dusulys
- Greitas širdies plakimas
- Nerimas
- Bendras nuovargis
Hemopneumotorakso tipai
Ši būklė gali būti dvejopa:
- Trauminis hemopneumotoraksas – dažniausiai atsirandantis po smarkios krūtinės traumos, pavyzdžiui, eismo įvykio, kritimo iš aukščio ar sužeidimo aštriu daiktu.
- Spontaninis hemopneumotoraksas – retesnis, vystosi be aiškios priežasties ir be ankstesnių sužalojimų.
Pagrindinės priežastys
Dažniausiai hemopneumotoraksas kyla po staigių ir stiprių krūtinės sumušimų ar sužalojimų. Priežastys gali būti:
- Kūno kontaktinis sportas (futbolas, ledo ritulys, dziudo ir kt.)
- Automobilių avarijos
- Kritimas iš aukščio
- Punkcinės žaizdos – durtinės ar šautinės žaizdos, taip pat invazinės medicininės procedūros (pvz., biopsija)
- Krūtinės ląstos ar širdies operacija
- Kraujavimo sutrikimai
- Plaučių vėžys ar reumatoidinis artritas
- Pleuros mezotelioma
Kai kuriais atvejais, hemopneumotoraksas gali išsivystyti ir be išorės traumos – tokia situacija vadinama spontaniniu hemopneumotoraksu.
Kiek dažnas šis sutrikimas?
Hemopneumotoraksas yra laikomas reta būkle. Kasmet diagnozuojama keli šimtai tūkstančių panašių atvejų visame pasaulyje, bet dažniausiai aptinkami tik pavieniai hemopneumotorakso atvejai. Apie 5 % žmonių, kurie patiria plaučių žlugimą (pneumotoraksą), taip pat turi ir hemotoraksą (kraują krūtinės ertmėje).
Pasekmės ir galimos komplikacijos
Ši būklė – labai pavojinga. Nesulaukus laiku pagalbos, plaučiai dėl didėjančio oro ir kraujo spaudimo nebegali tinkamai funkcionuoti. Hemopneumotoraksas gali lemti:
- Dusulį arba kvėpavimo nepakankamumą
- Širdies veiklos sustojimą
- Krūtinės infekciją (empemą ar plaučių uždegimą)
- Randėjimą pleuros ir plaučių audinyje
- Ligos pasikartojimą ateityje
Diagnozė ir tyrimai
Nustačius įtartinus simptomus, atliekamas išsamus fizinis ištyrimas, gydytojas pasiklauso plaučių steteoskopu. Privaloma naudoti vaizdinius tyrimus, kad būtų galima tiksliai nustatyti problemą:
- Krūtinės ląstos rentgenograma – padeda įvertinti ar yra oro ir (ar) kraujo tarp plaučių ir krūtinės sienos
- Kompiuterinė tomografija (KT) – detaliau parodo, kiek ir kur susikaupė kraujas su oru
- Ultragarsinis tyrimas – suteikia papildomos informacijos apie kraujo ir oro kiekį bei lokalizaciją
Gydymo etapai
Pagrindinis gydymo tikslas – pašalinti susikaupusį orą ir kraują iš pleuros ertmės, kad plautis galėtų vėl tinkamai išsiskleisti. Klinikoje pirmiausia gali būti suteikiama deguonies terapija, o sunkiais atvejais taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Priklausomai nuo problemos masto, gydytojas gali panaudoti:
- Ploną adatą (aspiracija), kuri įvedama tarp šonkaulių, norint pašalinti orą ir kraują
- Krūtinės drenavimo vamzdelį (torakostomiją) – didesnė priemonė, kuri ilgesniam laikui padeda išvesti susikaupusį turinį
Kai kuriais atvejais, jei kraujas ir oras toliau kaupiasi arba yra pažeistas audinys, atliekama chirurginė operacija (torakotomija). Jei paciento būklė labai sunki ir neteko daug kraujo, gali prireikti ir kraujo perpylimo.
Po pagrindinio gydymo neretai skiriami antibiotikai, kurie padeda apsisaugoti nuo infekcijų, ir vaistai nuo skausmo, kad gijimas būtų lengvesnis.
Galimos šalutinės gydymo reakcijos
- Skausmas krūtinėje ar įterpimo vietoje
- Kraujavimas
- Infekcijos vystymasis plaučiuose
- Skysčių kaupimasis plaučių audinyje
Atsistatymas ir kasdienis gyvenimas
Kiek laiko reikės gydytis, priklauso nuo konkrečios hemopneumotorakso priežasties ir taikyto gydymo. Dažniausiai po krūtinės vamzdelio įvedimo ar operacijos reikia kelias dienas ar ilgiau gulėti ligoninėje. Atstatyti jėgas po traumų ar durtinių žaizdų dažnai prireikia ir kelių savaičių ar net kelių mėnesių. Gydytojas tiksliau įvertins, kada jau galima atnaujinti įprastas veiklas.
Nors prognozė dažniausiai palanki, liga gali pasikartoti, todėl svarbu nuolat tikrintis pas gydytoją ir stebėti plaučių būklę.
Prevencija ir atsargumo priemonės
Ne visoms hemopneumotorakso atsiradimo priežastims galime užkirsti kelią, tačiau yra būdų sumažinti riziką:
- Sportuojant naudokite apsauginę aprangą ir paminkštinimus
- Kelionėse automobiliu visada segėkite saugos diržą
- Išlaikykite namus tvarkingus, kad sumažėtų griuvimo tikimybė
- Pasitelkite pagalbines priemones (lazdeles, vaikštynes), jei sunku išlaikyti pusiausvyrą
- Siekdami aukštesnių daiktų, naudokite specialius įrankius ar patikimas kopėčias, bet nestovėkite ant nestabilių paviršių
- Meskite rūkyti
- Stenkitės riboti veiklą, susijusią su staigiais oro slėgio pokyčiais (pvz., nardymas ar skrydžiai lėktuvu)
Gyvenimo būdo pokyčiai ir savarankiška priežiūra
Norint padėti sau gyti ir išvengti komplikacijų, svarbu vengti:
- Rūkymo – žaloja plaučius ir apsunkina atsigavimą
- Intensyvių fizinių krūvių, ypač su svoriais
- Kontaktinių sporto šakų
- Nardymo ar kelionių lėktuvu
Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją ir tolesni tyrimai padeda laiku pastebėti galimas problemas ar atkryčius.
Palyginimas su pneumotoraksu
Pneumotoraksas yra būklė, kai į pleuros ertmę patenka tik oras, dėl ko plautis subliūkšta. Tuo tarpu hemopneumotoraksas reiškia, kad krūtinės ertmėje tuo pačiu metu kaupiasi ir oras, ir kraujas. Abu sutrikimai pavojingi, tačiau hemopneumotoraksas dažniausiai būna sunkesnis ir reikalauja skubios medicininės intervencijos.
