Leukocitozė – tai būklė, kai kraujyje randama daugiau baltųjų kraujo kūnelių nei įprasta. Baltieji kraujo kūneliai yra svarbi imuninės sistemos dalis, sauganti mus nuo įvairių infekcijų bei ligų. Dažniausiai leukocitozė parodo, jog organizmas kovoja su uždegimu ar infekcija, tačiau kartais itin didelis baltųjų kraujo kūnelių kiekis gali būti ir rimtesnių ligų, tokių kaip kraujo vėžys, požymis.
Leukocitozės rūšys
Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) skirstomi į penkias rūšis, todėl ir leukocitozė klasifikuojama pagal tai, kurių ląstelių padidėjo:
- Neutrofilija – daugėja neutrofilų, kurie dažniausiai saugo nuo infekcijų ir padeda gyti žaizdoms.
- Limfocitozė – kyla limfocitų kiekis, palaikančių limfinę sistemą ir padedančių kovoti su virusais.
- Monocitozė – organizme daugėja monocitų, stiprinančių imuninį atsaką.
- Eozinofilija – eozinofilų, padedančių kovoti su uždegimais, parazitinėmis infekcijomis ir alergijomis, kiekis padidėja. Dažniausiai ši forma siejama su alergijomis ar autoimuninėmis ligomis.
- Bazofilija – rečiausia, kai daugėja bazofilų, saugančių nuo parazitų, dalyvaujančių kraujo krešėjimo ir alerginių reakcijų procese.
Ką rodo padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis?
Baltojo kraujo kūneliai gaminami kaulų čiulpuose ir nuolat stebi mūsų organizmą, saugodami nuo infekcijų. Įprastai didesnis baltųjų kraujo kūnelių kiekis – tai ženklas apie uždegimą ar infekciją, tačiau retais atvejais jis gali reikšti ir tam tikras kraujo ligas ar kaulų čiulpų sutrikimus.
Kada laikoma, kad leukocitų per daug?
Jei viename kraujo mikrolitre aptinkama daugiau nei 11 000 baltųjų kraujo kūnelių, tai jau laikoma leukocitoze.
Nėštumo metu
Nėštumas pats savaime yra organizmui didelis stresas, tad padidėjęs kraujo kūnelių kiekis šiuo laikotarpiu dažnai laikomas normaliu. Visgi gydytojai stebi kraujo rodiklius, kad pastebėtų galimus nukrypimus nuo normos.
Ar leukocitozė yra vėžinė liga?
Pati leukocitozė vėžiu nelaikoma. Tai tik padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis, kuris dažniausiai susijęs su infekcijomis ar uždegimais. Tačiau labai retais atvejais tai gali būti tam tikrų kraujo vėžio rūšių, tokių kaip ūminė mieloidinė ar lėtinė mieloproliferacinė leukemija, simptomas.
Leukocitozės simptomai
- Karščiavimas
- Jaučiamas nuovargis
- Skausmai
- Sunkus kvėpavimas
- Švokštimas ar dusulys
- Naktinis prakaitavimas
- Netikėtas kūno masės sumažėjimas
- Bėrimas
- Lengvai atsirandančios mėlynės
Lenygvos mėlynės ar gausus kraujavimas gali reikšti sumažėjusį trombocitų kiekį ar itin sunkią leukemiją. Labai išaugęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis gali tirštinti kraują, ko pasekoje sulėtėja kraujotaka ir kyla pavojus pavojingoms komplikacijoms – insultui, vidiniam kraujavimui ar regėjimo sutrikimams.
Leukocitozės priežastys
- Įvairios infekcijos ar uždegimas
- Stiprus fizinis ar emocinis stresas (pvz. po karščiavimo, traumos ar operacijos)
- Nudegimai
- Imuninės sistemos ligos (vilkligė, reumatoidinis artritas)
- Skydliaukės sutrikimai
- Dantų ėduonis
- Tam tikri vaistai – pvz., kortikosteroidai ar beta-agonistai
- Alergijos
- Blužnies pašalinimas
- Rūkymas
- Nutukimas
- Retesnės priežastys – kraujo vėžys, limfoma, kai kurios kaulų čiulpų ligos (pvz. policitemija vera, mielofibrozė)
Leukocitozės nustatymas
Diagnozei patvirtinti gydytojas apžiūri pacientą, išklauso simptomus ir medicininę ligos istoriją. Taip pat paprastai skiriamas bendras kraujo tyrimas, kuris atskleidžia, kiek kraujyje yra įvairių ląstelių rūšių. Kartais, siekiant tiksliai įvertinti ligą, atliekamas ir kaulų čiulpų tyrimas.
Gydymas ir valdymas
Leukocitozės gydymas priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Jei didelis baltųjų kraujo kūnelių kiekis atsirado dėl bakterinės infekcijos, skiriami antibiotikai. Jeigu ji susijusi su alergija – skiriami vaistai nuo alergijos. Gali būti taikomos ir šios gydymo priemonės:
- Vaistai stresui ar nerimui mažinti
- Priešuždegiminiai vaistai
- Įkvepiamieji inhaliatoriai, jei diagnozuotas astmos paūmėjimas
- Lašinamos infuzijos, gerinančios kraujo tėkmę
- Leukaferezė – procedūra, kurios metu mechaniškai sumažinamas baltųjų kraujo kūnelių kiekis kraujyje
- Onkologinis gydymas (chemoterapija, spindulinė terapija, kamieninių ląstelių persodinimas), jei leukocitozės priežastis yra piktybinė liga
Kai kuriais atvejais baltųjų kraujo kūnelių kiekis normalizuojasi savaime, be papildomo gydymo.
Atsigavimo trukmė
Kiek laiko reikės sveikti – priklauso nuo nustatytos leukocitozės priežasties bei taikomo gydymo. Dauguma pacientų sveiksta per 2–4 savaites, tačiau sergant onkologinėmis ligomis sveikimas gali užtrukti ilgiau.
Kaip galima sumažinti leukocitozės riziką?
Paprastai leukocitozė yra natūrali imuninės sistemos reakcija, todėl ne visada jos galima išvengti. Visgi, siekiant išlaikyti baltųjų kraujo kūnelių kiekį normos ribose, verta laikytis pagrindinių sveikatingumo principų:
- Dažnai plauti rankas, kad būtų mažesnė infekcijų rizika
- Vengti alergenų
- Nepradėti rūkyti arba nutraukti rūkymą
- Rūpintis burnos higiena, valytis dantis
- Kas pusę metų apsilankyti pas odontologą
- Vaistus vartoti tik taip, kaip paskyrė gydytojas
- Ieškoti būdų, kaip mažinti streso lygį – pavyzdžiui, užsiimti meditacija arba praktikuoti dėmesingumą
- Jei reikia – laiku kreiptis pagalbos dėl nerimo ar depresijos
Ko tikėtis, jei diagnozuota leukocitozė?
Nustačius leukocitozę, gydytojas padės išsiaiškinti galimą priežastį ir rekomenduos tinkamiausią gydymą. Dažniausiai po tinkamos terapijos baltųjų kraujo kūnelių kiekis vėl tampa normalus.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jei ima kamuoti šie simptomai:
- Pasireiškia karščiavimas
- Lengvai atsiranda mėlynių
- Stiprus kraujavimas
- Pykinimas ar vėmimas
- Nuolatinis nuovargis
- Nepaaiškinamas kūno svorio kritimas
- Prastėja apetitas
- Reguliariai pasireiškiantis gausus naktinis prakaitavimas
Pavojingos būklės požymiai
Kai kurie simptomai reikalauja nedelsti ir kuo skubiau vykti į ligoninę. Tai – insulto požymiai (sutrikusi orientacija, svaigulys, veido paralyžius), krūtinės skausmas, sunkus kvėpavimas, dilgčiojimas rankose, kojose ar pilve, staigus nugaros skausmas ar nesustojantis kraujavimas.
