Aukštikalnių plaučių edema (HAPE) – tai gyvybei pavojinga būklė, kai kylant į dideles aukštumas žmogaus plaučiuose kaupiasi skystis. Tokia būsena priskiriama prie sunkiausių kalnų ligos formų. Dėl susikaupusio skysčio plaučiuose pasunkėja kvėpavimas, sutrinka deguonies tiekimas audiniams ir vidaus organams, o sunkesniais atvejais gali pasireikšti ir plaučių kraujavimas. Dėl šių priežasčių labai svarbu laiku atpažinti šios būklės požymius ir greitai suteikti pagalbą.
HAPE atsiradimo priežastys
Viena pagrindinių šios būklės priežasčių – staigus kilimas į didelį aukštį, kol organizmas dar nespėjo prisitaikyti prie mažesnio deguonies kiekio ore. Tai dažniausiai nutinka antrą–ketvirtą parą po pakilimo į didesnį nei 2500 metrų aukštį. HAPE gali išsivystyti tiek apsilankius kalnuose, tiek gyvenant ar ilsintis aukštai įsikūrusiose vietovėse ar net dideliuose miestuose, esančiuose aukščiau jūros lygio.
Kai viena ar kelios plaučių sritys pradeda gauti mažiau deguonies, kraujagyslės tose vietose susiaurėja – taip organizmas stengiasi perkelti kraują į geriau aprūpinamas plaučių dalis. Dėl to kraujospūdis plaučių kraujagyslėse stipriai padidėja, jos tampa pralaidžios skysčiui, kuris ima kauptis plaučių audinyje ir trukdo kvėpuoti. Kartais į plaučius gali patekti ir kraujo.
Rizikos veiksniai
Nors dažnai manoma, kad gera fizinė forma apsaugo nuo kalnų ligos, HAPE rizika nepriklauso nuo fizinio pasirengimo. Esminis veiksnys – per greitas kilimas į aukštį be tinkamos aklimatizacijos. Pastebima, kad ši būklė dažniau pasitaiko vyrams.
- Ankstesnė HAPE istorija
- Padidėjęs kraujospūdis plaučiuose (plautinė hipertenzija)
- Įgimti ar įgyti širdies struktūros pokyčiai, pavyzdžiui, šuntai ar kraujagyslių anomalijos
- Žema oro temperatūra
- Respiracinės infekcijos
HAPE tipai
- Klasikinė forma: Paprastai pasireiškia tiems, kurie gyvena žemumose ir pakyla į aukštį virš 2500 metrų per trumpą laiką.
- Pakartotinė (re-entry) forma: Būdinga žmonėms, kurie nuolat gyvena dideliame aukštyje, tačiau laikinai išvyksta į žemesnes vietoves. Grįžę aukštyn, vėl gali patirti tuos pačius simptomus, jei neskiria laiko aklimatizacijai.
Kaip dažnai pasitaiko aukštikalnių plaučių edema?
Tyrimai rodo, kad apie 6 % asmenų, per 1–2 dienas pakilusių į 4500 metrų aukštį, susiduria su HAPE simptomais. Jei žmogui jau anksčiau yra pasireiškusi ši būklė, vėl pakilus tokiu pat tempu jos pasikartojimo tikimybė gali siekti net 60 %.
HAPE simptomai
- Daugėjantis dusulys – iš pradžių tik fizinio krūvio metu, vėliau ir ramybėje
- Sausas kosulys, kuris ilgainiui pereina į šlapią, atsikosėjimas rausvomis, putotomis gleivėmis
- Pagreitėjęs širdies plakimas
- Dažnesnis kvėpavimas
- Nedidelis karščiavimas
- Mėlynuojanti oda, lūpos ar nagai (cianozė)
Paprastai kartu gali atsirasti ir kitų aukštikalnių ligos požymių.
Diagnostika
Įtariant HAPE, vertinami paciento nusiskundimai bei atliekamas išsamus fizinis ištyrimas – patikrinamas kvėpavimo dažnis, širdies ritmas, kraujospūdis ir deguonies kiekis kraujyje. Medicinos įstaigoje gali būti atlikta krūtinės ląstos rentgenograma, leidžianti pamatyti skysčio kaupimąsi plaučiuose. Esant reikalui, naudojami ir kiti diagnostikos metodai, kad būtų atmestos kitos ligos.
Gydymas ir pagalba
Pagrindinės priemonės – kuo greitesnis nusileidimas į mažesnį aukštį, bent 300–1000 metrų žemyn, ir papildomas deguonis. Kuo anksčiau žmogui padedama, tuo didesnė tikimybė išvengti komplikacijų. Jei nėra galimybės nusileisti iš karto, rekomenduojama būti šiltoje aplinkoje ir gerti daug skysčių.
Laikinas sprendimas gali būti ir hiperbarios aplinkos (slėgio kameros) taikymas, jei tokia įranga yra prieinama. Kartais, jei reikia, gydytojai skiria specialių vaistų – pvz., nifedipiną arba fosfodiesterazės inhibitorių grupės preparatus, tačiau dažniausiai pakanka deguonies ir nusileidimo iš aukštumos.
Prevencija
Geriausia HAPE prevencijos priemonė – lėtas, suplanuotas kilimas į aukštį. Prieš kylaudami laikykitės rekomendacijų, kiek aukščio galima priaugti per 24 valandas, planuokite poilsio dienas prisitaikymui (aklimatizacijai) – rekomenduojama 1–2 poilsio paros kas trečią dieną.
- Jei pajutote pirmuosius aukštikalnių ligos simptomus, sustokite, nesikelkite aukščiau, kol nesijaučiate geriau, arba nutraukite kelionę žemyn.
- Nepamirškite, kad skrydžiai oru taip pat gali greitai atsidurti žymiai didesniame aukštyje, todėl prisitaikymo laikas vis tiek reikalingas.
- Pasitarkite su gydytoju dėl esamų sveikatos problemų, kurios gali pablogėti dideliame aukštyje.
- Kai kuriems asmenims patariama iš anksto vartoti vaistus profilaktiškai – tokius pat, kokie skiriami gydymui.
Kokios prognozės sergant aukštikalnių plaučių edema?
HAPE progresuoja labai greitai, todėl jeigu laiku nesuteikiama pagalba, pasekmės gali būti mirtinos – iki 50 % visų atvejų be gydymo baigiasi mirtimi. Svarbu kuo greičiau kreiptis į medikus, pranešti apie simptomus aplinkiniams, kad kilus komplikacijoms būtų galima greitai sulaukti pagalbos. Paprastai rekomenduojama po pasveikimo kurį laiką vengti aukštikalnių, nes atkryčio rizika yra itin didelė.
Atsigavimas dažnai užtrunka iki dviejų savaičių. Tik gydytojai gali tiksliai įvertinti, kada jau galima saugiai tęsti kelionę ar grįžti į didesnius aukščius.
