SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Hollenhorsto plokštelės: priežastys, simptomai ir gydymas

Lukas Grinčius Paskelbė Lukas Grinčius
2025 26 spalio
Kategorija Ligos
0
Hollenhorsto plokštelės: priežastys, simptomai ir gydymas
Share on FacebookShare on Twitter

Hollenhorst plokštelės – tai kraujagyslių užsikimšimai akies tinklainėje, galintys sukelti nuolatinius pažeidimus, tarp jų ir aklumą. Šios plokštelės dažniausiai atsiranda nepastebimai, nes iš pradžių nesukelia jokių simptomų, todėl dažnas žmogus net neįtaria apie jų buvimą tol, kol nepablogėja regėjimas.

Kas yra Hollenhorst plokštelės?

Tinklainė – tai plona audinių sluoksnis akies dugne, atsakingas už šviesos pavertimą nerviniais signalais, kuriuos smegenys transformuoja į vaizdus. Hollenhorst plokštelės susiformuoja tuomet, kai riebalų, cholesterolio, kalcio ir kitų medžiagų mišinys – vadinamas apnaša – atitrūksta ir užkemša kraujagyslę tinklainėje. Tokie užsikimšimai yra laikomi viena iš tinklainės arterijos užsikimšimo (dar vadinamo „akių insultu“) formų. Plokštelė įprastai paveikia tik vieną akį.

Plokštelių susidarymas dažniausiai vyksta ilgą laiką, nepasireiškiantis jokiomis aiškiomis požymiais. Dėl to įmanoma suvokti apie jų egzistavimą tik tada, kai pastebimi regėjimo sutrikimai ar jau yra padaryta žala akiai. Riziką atsirasti šiai būklei didina aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolio kiekis.

Kaip dažnai pasitaiko Hollenhorst plokštelės?

Nors daugiau nei 80% tinklainės užsikimšimų sudaro būtent Hollenhorst plokštelės, pats reiškinys vis dar išlieka retas. Tik mažiau nei 2% vyresnių nei 49 metų žmonių kada nors patiria užsikimšimą tinklainėje.

Susiję įrašai

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

2025 6 lapkričio
CMV serologinis tyrimas

CMV serologinis tyrimas

2025 6 lapkričio

Kepenų kvapas

2025 6 lapkričio

Trąšų ir augalų tręšimo priemonių apsinuodijimas

2025 6 lapkričio

Hollenhorst plokštelės simptomai

Kokie požymiai išduoda apie šią būklę?

Didžioji dalis Hollenhorst plokštelių nepasireiškia jokiais simptomais. Vis dėlto, jei simptomai atsiranda, jie dažniausiai būna staigūs – netikėtai mintimis galima pastebėti, kad viena akis aptemsta ar net visiškai apanka. Šį reiškinį sukelia staigus kraujo pritekėjimo į tinklainę sutrikimas.

Paprastai Hollenhorst plokštelės nesukelia akių skausmo.

Kas lemia Hollenhorst plokštelės atsiradimą?

Plokštelės atsiranda tuomet, kai apnašos gabalėlis iš kitos kūno dalies, dažniausiai miego arterijos, keliauja kraujotakos sistema ir užstringa tinklainės kraujagyslėje. Dažniausia priežastis – aterosklerozė, kai kraujagyslės palaipsniui užsikemša dėl ilgainiui besikaupiančių apnašų.

Miego arterijos susiaurėjimas (stenozė) padidina riziką, nes ši svarbi kaklo sritis gali tapti pagrindine plokštelių kilmės vieta. Kai normalus kraujo tekėjimas per ją sutrinka, kyla didesnė insulto rizika. Šio proceso metu arterijos sukietėja ir siaurėja, dėl ko prasideda apnašų kaupimasis.

Rizikos veiksniai

  • Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
  • Aukštas kraujospūdis.
  • Kraujagyslių „kalkingėjimas“ (aterosklerozė).
  • Cukrinis diabetas.

Vyrai turi didesnę tikimybę susidurti su šia problema, tačiau Hollenhorst plokštelės gali išsivystyti bet kuriam žmogui.

Diagnozės ir tyrimai

Akies gydytojas nustato Hollenhorst plokštelių buvimą apžiūros metu ir atlikdamas specialius tyrimus. Dažniausiai prireikia išsamios apžiūros, regėjimo aštrumo patikrinimo, taip pat papildomų vaizdinimo tyrimų:

  • Ultragarsinis miego arterijų tyrimas (arba Doplerio ultragarsas).
  • Angiografija (kraujagyslių vaizdinimas su kontrastu).
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).

Gydymas

Dažniausia gydymo Hollenhorst plokštelěms nereikia. Tačiau neretai jos diagnozuojamos tik tada, kai jau padaroma negrįžtama žala tinklainei ar regėjimui. Šio tipo pažeidimai daugeliu atvejų išlieka visam gyvenimui.

Prevencija

Kaip sumažinti Hollenhorst plokštelių riziką?

  • Rinkitės sveiką mitybą, mažinkite sočiųjų ir transriebalų, cholesterolio, druskos ir cukraus kiekį racione.
  • Reguliariai mankštinkitės.
  • Stenkitės išlaikyti normalų kūno svorį.
  • Kontroliuokite lėtines ligas – ypač cukrinį diabetą, padidėjusį kraujospūdį, aukštą cholesterolį.
  • Meskite rūkyti.
  • Nuolat lankykitės pas gydytojus ir akių priežiūros specialistus.

Kaip dažnai vertėtų tikrinti akis?

Reguliarūs akių patikrinimai – viena geriausių profilaktikos priemonių. Tikrinimo dažnumas priklauso nuo amžiaus:

  • Jaunesniems nei 40 metų – kas 5–10 metų.
  • 40–54 metų suaugusiesiems – kas 2–4 metus.
  • Nuo 55-erių – kas 1–3 metus.

Jei nešiojate akinius, kontaktinius lęšius ar turite specifinių regos problemų, tikrintis gali reikėti dažniau. Sergant diabetu taip pat rekomenduojama akis tirti dažniau nei įprasta.

Kiek dažnai reikia lankytis pas specialistą – patartina pasikonsultuoti individualiai.

Prognozė ir gyvenimas su Hollenhorst plokštelėmis

Ši būklė gali turėti ilgalaikės įtakos regėjimui – kai kurie žmonės visam laikui netenka regėjimo pažeistoje akyje, kiti patiria regėjimo silpnėjimą. Todėl itin svarbus reguliarus akių būklės stebėjimas ir nuolatiniai vizitai pas gydytoją.

Hollenhorst plokštelės taip pat susijusios su didesne insulto rizika, todėl būtina aptarti profilaktines priemones su gydytoju ir žinoti įspėjamuosius ženklus.

Kaip konkrečiai plokštelės paveiks jūsų regėjimą bei akies būklę, priklauso nuo jų atsiradimo priežasties ir kitų jūsų sveikatos niuansų. Išsamias prognozes ir rekomendacijas suteiks gydytojas ar akių ligų specialistas.

Kada svarbu kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į medikus, kai tik pastebite naujus regėjimo ar akių pokyčius. Skubi medicinos pagalba reikalinga, jei patiriate:

  • Staigų regėjimo praradimą.
  • Stiprų akių skausmą.
  • Naujų šviesos blyksnių ar judančių „debesėlių“ (drumzlių) atsiradimą akyse.

Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui

  • Ar išliks nuolatinis regėjimo praradimas pažeistoje akyje?
  • Kaip dažnai reikės atlikti pakartotinius akių patikrinimus?
  • Ar man diagnozuotas miego arterijos susiaurėjimas?
  • Kokios priemonės gali padėti sumažinti insulto riziką?
Lukas Grinčius

Lukas Grinčius

Gydytojas ir medicinos edukatorius, specializuojantis ligų diagnostikoje ir simptomų analizėje. Su daugiau nei 10 metų patirtimi klinikinėje praktikoje, jis siekia padėti žmonėms atpažinti galimus sveikatos sutrikimus ankstyvoje stadijoje ir skatinti savalaikę medicinos pagalbą. Dr. Grinčius baigė medicinos studijas Vilniaus universitete, vėliau tobulinosi vidaus ligų diagnostikos srityje Europos sveikatos mokslų universitete. Dirbdamas šeimos gydytoju, jis pastebėjo, kaip dažnai pacientai ignoruoja simptomus arba interpretuoja juos neteisingai. Ši patirtis paskatino jį rašyti edukacinius straipsnius, kad žmonės geriau suprastų savo kūno siunčiamus signalus. Luko straipsniuose pateikiama išsami, bet lengvai suprantama informacija apie įvairių ligų simptomus – nuo bendrų (pvz., nuovargis, galvos skausmas) iki retų ir sudėtingų (pvz., autoimuniniai simptomai ar neurologiniai sutrikimai). Jis taip pat dalijasi patarimais, kada svarbu kreiptis į gydytoją ir kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti. Kai Lukas nerašo straipsnių ar nesigilina į naujausius medicinos tyrimus, jis mėgaujasi pasivaikščiojimais gamtoje, yra aktyvus sporto entuziastas ir dalyvauja sveikatos švietimo iniciatyvose. Jo misija – skatinti žmonių sąmoningumą apie sveikatą ir padėti jiems rūpintis savimi, pradedant nuo simptomų supratimo.

Susiję Pranešimai

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?
Maistas

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

Paskelbė Agnė Vaitkutė
2025 6 lapkričio
CMV serologinis tyrimas
Tyrimai

CMV serologinis tyrimas

Paskelbė Lukas Grinčius
2025 6 lapkričio
Kepenų kvapas
Ligų simptomai

Kepenų kvapas

Paskelbė Lukas Grinčius
2025 6 lapkričio
Kitas įrašas
Holt-Oromo sindromas: simptomai, priežastys, diagnostika, gydymas ir prognozė

Holt-Oromo sindromas: simptomai, priežastys, diagnostika, gydymas ir prognozė

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Cholesterolio norma pagal amžių

Cholesterolio norma pagal amžių

2025 26 spalio
Oxandrolone

Anavaras [Oxandrolone]: Privalumai, naudojimas, šalutinis poveikis

2025 26 spalio
Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?

2025 6 lapkričio
CMV serologinis tyrimas

CMV serologinis tyrimas

2025 6 lapkričio
Kepenų kvapas

Kepenų kvapas

2025 6 lapkričio
Trąšų ir augalų tręšimo priemonių apsinuodijimas

Trąšų ir augalų tręšimo priemonių apsinuodijimas

2025 6 lapkričio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Diabetas ir kukurūzų vartojimas: ar galima valgyti?
  • CMV serologinis tyrimas
  • Kepenų kvapas

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.