Hiperleksija – tai vaikų raidos ypatumas, pasireiškiantis išskirtinai ankstyvais skaitymo gebėjimais. Neretai tokie vaikai tampa žodžių, raidžių ar skaičių gerbėjais jau nuo mažens, lengvai suvokia, kaip iššifruoti rašytinius žodžius, tačiau dažnai turi sunkumų suprasdami jų prasmę.
Kas yra hiperleksija?
Tai mokymosi skirtumas, kai vaikas pradeda skaityti daug greičiau, nei tikėtasi pagal jo amžių. Hiperleksija – sudėtinis žodis: „hiper-“ reiškia „virš“, o „-leksija“ siejama su skaitymu ir kalba. Vaikams, turintiems šį raidos ypatumą, skaitymo įgūdžiai ryškiai lenkia jų kalbos supratimą. Jie sugeba išgirsti ir atkartoti žodžius, bet dažniausiai patiria sunkumų juos suprasdami.
Hiperleksijos rūšys
- Hiperleksija I. Šiai grupei priklauso vaikai, kurie natūraliai ir itin anksti išmoksta skaityti, be jokių kitų vystymosi sutrikimų. Kai kurie specialistai šią formą laikytų išimtimi, kuri nereikalauja jokio gydymo ar intervencijos.
- Hiperleksija II. Dažnai siejama su autizmo spektro sutrikimu. Tokie vaikai ne tik mėgsta knygas ir skaičius, bet turi ir kitų raidos iššūkių, būdingų autizmui. Hiperleksija tokiu atveju tampa naudinga priemone terapijoje ar ugdymo procese.
- Hiperleksija III. Šią formą lydi pažengę skaitymo įgūdžiai, tačiau kalbos supratimo vėlavimas. Vaikų elgesyje gali pasireikšti kai kurie autizmo bruožai, bet bendravimo ir socialiniai gebėjimai išlieka įprasti. Bėgant laikui, šios apraiškos silpsta arba visai išnyksta.
Hiperleksija ir autizmo spektro sutrikimai dažnai eina išvien – net 84 % vaikų su šia ypatybe taip pat turi autizmo požymių, tačiau tik nedidelė dalis autistiškų vaikų pasižymi hiperleksija.
Hiperleksijos simptomai
- Sparti skaitymo raida. Vaikui dažniausiai pakanka nedaug mokymo ar paaiškinimų – jis pats atsikartoja žodžius iš televizijos, knygų ar užrašų, ir perpranta skaitymą savarankiškai.
- Didelis susidomėjimas raidėmis ir skaičiais. Hiperleksiją turintys vaikai dažnai renkasi knygas bei laikraščius, netgi žaisdami mieliau skaito nei naudojasi kitais žaislais. Jie gali rašyti ore ar garsiai kartoti žodžius.
- Prastesnis prasmės supratimas. Nepaisant gebėjimo puikiai skaityti, tokie vaikai ganėtinai sunkiai supranta perskaityto teksto reikšmę ar kasdienes užduotis, pavyzdžiui, kaip žaisti pagal taisykles ar sudėlioti dėlionę.
- Raidos sutrikimų požymiai. Dažnai pasireiškia bendravimo sunkumai, elgesio iššūkiai ar kalbos raidos vėlavimas, kurie nebūdingi bendraamžiams.
Kas lemia hiperleksiją?
Tikslios šio reiškinio priežastys iki šiol nėra žinomos. Dauguma tyrėjų akcentuoja, kad tam įtakos turi genetiniai ir aplinkos veiksniai, galintys paveikti vaiko smegenų raidą.
Kaip nustatoma hiperleksija?
Universalaus ar aiškaus testo šiai būklei nėra sukurta, tad diagnozė dažnai remiasi specialistų vertinimais ir vaiko raidos stebėjimu. Kadangi hiperleksija dažnai būna kartu su kitais raidos sutrikimais, šeimos gydytojas gali rekomenduoti kreiptis į vaikų psichologą ar logopedą. Jie atliks įvairius vertinimus – nuo kalbinių užduočių iki regos bei klausos testų.
Dažnai vaikui bus pasiūlyta atlikti ir autizmui specifinius testus, kad būtų aiškiau, ar hiperleksija nesusijusi su platesniu raidos sutrikimu.
Hiperleksijos valdymas ir pagalba vaikui
Pagalba vaikui labai priklauso nuo hiperleksijos tipo ir individualių poreikių. Jei vaikas turi pirmojo tipo hiperleksiją ir jokių kitų raidos sunkumų, dažniausiai papildomos pagalbos nereikia. Tuo tarpu vaikams su II arba III tipo hiperleksija tinka įvairios terapijos rūšys:
- Kalbos terapija. Logopedas padės lavinti kalbėjimo, klausymo ir bendrąsias socialines kompetencijas, remdamasis vaiko stipriąja puse – skaitymo įgūdžiais.
- Ergoterapija. Specialistai padeda lavinti vaiko savarankiškumą kasdienėje veikloje, gerinti miego, maitinimosi, žaidimo, rašymo ar bendravimo įgūdžius.
- Psichologinė pagalba. Psichologas dirba su emocinėmis, elgesio ar mokymosi problemomis, padeda vaikui geriau adaptuotis kasdienybėje.
Labai svarbus ir mokyklos aplinkos parinkimas: vaikams su II tipo hiperleksija dažnai reikia mažesnių klasių ar individualizuoto ugdymo – taip lengviau susikoncentruoti ir mokytis. III tipo atveju dažniausiai tinka tipinės klasės, nes ten vaikai mokosi socializuotis su bendraamžiais.
Ar įmanoma išvengti hiperleksijos?
Šiuo metu mokslininkai neturi atsakymo apie tikslias hiperleksijos priežastis, todėl efektyvaus būdo jos išvengti nėra žinoma.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Jeigu pastebite, kad jūsų vaikas greitai išmoksta skaityti ir demonstruoja besąlygišką susidomėjimą raidėmis ar skaičiais, tačiau turi sunkumų suprantant kalbą ar bendraudamas, reikėtų pasitarti su gydytoju. Specialistas padės nustatyti, ar vaikui reikalinga tolimesnė diagnostika ar pagalba.
Kaip prisidėti prie vaiko ugdymo?
- Kuo konkrečiau pasidomėkite, kokio tipo hiperleksiją jūsų vaikas turi.
- Pasiteiraukite, ar būdingi simptomai gali būti susiję ir su autizmo spektro sutrikimu.
- Išsiaiškinkite, kokios terapijos ar ugdymo būdai geriausiai tinka jūsų vaikui.
- Klauskite, ar hiperleksija gali išaugti bėgant laikui.
- Ieškokite būdų, kaip padėti savo vaikui kuo geriau išnaudoti savo stipriąsias puses bei tobulinti silpnesnes.
Skirtumai tarp hiperleksijos ir disleksijos
Nors šių dviejų sutrikimų pavadinimai panašūs, jų esminiai bruožai labai skiriasi. Hiperleksiją turintys vaikai itin anksti pradeda skaityti, tačiau sunkiai supranta perskaityto teksto prasmę. Tuo tarpu disleksija sergantys asmenys dažnai patiria sunkumų su žodžių rašymu ar skaitymu, nors geba gerai suprasti tekstą ir bendrauti. Disleksija žymiai dažnesnė nei hiperleksija.