Hipofosfatemija – tai sveikatos sutrikimas, kai kraujyje sumažėja fosfato kiekis. Fosfatas yra būtinas mineralas, užtikrinantis daugybę pagrindinių organizmo funkcijų, todėl jo trūkumas gali turėti rimtų pasekmių.
Fosfato svarba žmogaus organizmui
Fosfatas – tai fosforo turintis elektrolitas, reikalingas ne tik stipriems kaulams ir dantims, bet ir normaliam nervų veikimui, raumenų susitraukimui bei energijos gamybai ląstelėse. Net apie 85 % viso organizme esančio fosforo yra kauluose, o likusi dalis paskirstyta įvairiuose audiniuose. Šio mineralo pagrindinius kiekius žmogus gauna su maistu.
Fosfato koncentracija kraujyje glaudžiai susijusi su kalciu – šių medžiagų pusiausvyrą reguliuoja prieskydinių liaukų išskiriamas skydliaukės hormonas (PTH). Kylant kalcio lygiui, fosfato kraujyje paprastai sumažėja – ši sąveika organizme vyksta nuolat.
Hipofosfatemijos paplitimas
Nedidelis fosfato kiekio sumažėjimas yra gana dažna laboratorinių tyrimų išvada, nustatoma maždaug kas dvidešimtam žmogui. Dažniausiai tai nesukelia sveikatos problemų ar jokių ryškių simptomų ir aptinkama atsitiktinai.
Sunki, ūmi hipofosfatemija dažniau pasitaiko tam tikromis aplinkybėmis, ypač sergant lėtinėmis ligomis ar patyrus sunkias traumas. Didžiausia rizika kyla tiems, kuriems nustatyta priklausomybė nuo alkoholio, sergantiesiems cukrinio diabeto ketoacidoze, gydomiems dėl sepsio, nudegimams. Tarp šių pacientų hipofosfatemija nustatoma net 80 % atvejų.
Hipofosfatemijos simptomai
Šios būklės klinikiniai požymiai priklauso nuo fosfato trūkumo laipsnio ir trukmės.
Lengvos hipofosfatemijos simptomai
- Neretai jokių simptomų nejaučiama.
- Kartais pasireiškia lengvas raumenų silpnumas.
Sunkaus fosfato trūkumo požymiai
- Skausmas raumenyse ir kauluose
- Ryškus raumenų silpnumas
- Sutrikusi sąmonė, sumišimas, dirglumas
- Širdies ar kvėpavimo funkcijos nepakankamumas
- Galūnių tirpimas, lėtėja refleksai
- Traukuliai
- Nesigydant įmanoma koma ar net mirtis
Lėtinės hipofosfatemijos pasireiškimai
- Skausmas kauluose
- Polinkis kaulų lūžiams
- Svaresnis silpnumas, sumažėjęs apetitas
Vaikams ilgalaikis fosfato trūkumas gali sukelti rachito požymius – sumažėjusį ūgį, kreivas kojas ir riešų ar čiurnų kaulų platėjimą. Pajutus tokius simptomus, būtina pasitarti su gydytoju.
Priežastys
Hipofosfatemijos priežastys dažnai priklauso nuo to, kiek stiprus ir kiek ilgai trunka fosfato trūkumas.
Kai kurie dažniausi suaugusiųjų hipofosfatemijos atvejai:
- Sveikimo periodas po cukrinio diabeto ketoacidozės
- Piktnaudžiavimas alkoholiu arba abstinencijos laikotarpis
- Sunkių nudegimų padariniai
- Pereinamoji būsena (refeeding sindromas) – organizmui vėl pradedant gauti maistinių medžiagų po ilgo badavimo
- Sunkūs kvėpavimo sutrikimai ir susijusi alkalozė
Lėtinių atvejų priežastys
- Padidėjęs prieskydinių liaukų hormonų kiekis (hiperparatiroidizmas)
- Kiti hormonų pusiausvyros sutrikimai – pvz., esant Kušingo sindromui
- Vitamino D stygius
- Mitybos nepakankamumas ar absorbcijos (įsisavinimo) sutrikimai žarnyne
- Kitų elektrolitų disbalansas: magnio arba kalio trūkumas
- Gydantis geležies preparatais į veną (ypač vartojant ferri karboksimaltozę), ypač ilgesnį laiką
- Ilgalaikis diuretikų vartojimas
- Dažnas ar gausus be recepto naudojamų rūgštingumą mažinančių preparatų (ypač turinčių aliuminio, kalcio ar magnio) vartojimas
- Vartojant teofiliną per didelėmis dozėmis
- Pacientams, sergantiems sunkia inkstų liga ir nuolat naudojantiems fosfatus surišančius vaistus, kurie riboja šio mineralo pasisavinimą iš maisto
Diagnozė ir tyrimai
Nustatyti hipofosfatemiją pakanka paprasčiausio kraujo tyrimo – tikrinama fosfato koncentracija. Ligos diagnozė nustatoma, kai šis rodiklis yra mažesnis nei 2,5 mg/dL.
Normos suaugusiesiems dažniausiai svyruoja nuo 2,5 iki 4,5 mg/dL, vaikams dažnesni aukštesni rodikliai – 4,5–6,5 mg/dL, tačiau tikslūs intervalai gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos.
Dažnai hipofosfatemiją sukeliančios priežastys būna akivaizdžios iš sveikatos būklės ar simptomų, tačiau gydytojas paprastai paskiria papildomus tyrimus, kad išaiškintų visas aplinkybes ir įvertintų bendrą sveikatos būklę:
- Išsamūs kraujo tyrimai – tiriama inkstų funkcija, kalcio ir vitamino D kiekis
- Šlapimo tyrimai
- Vaizdiniai tyrimai, jei reikia
Gydymas
Svarbiausias hipofosfatemijos gydymo tikslas – pašalinti ją sukėlusią priežastį ir atstatyti normalų fosfato lygį kraujyje.
Nesunkiam ir vidutiniam trūkumui dažniausiai pakanka vartoti fosfatų preparatus per burną bei padidinti fosforo gausių produktų kiekį maiste.
Esant sunkiam ar greitai progresuojančiam trūkumui, fosfato papildai gali būti paskiriami į veną.
Prevencija
Ne visų atvejų galima išvengti, ypač jei priežastys yra ūmios ir sunkios. Tačiau laikantis subalansuotos, fosforo gausios mitybos galima sumažinti hipofosfatemijos riziką.
Fosforo daugiausia yra:
- Mėsoje, paukštienoje, žuvyje, kiaušiniuose ir kepenėlėse
- Pieno produktuose – piene, sūriuose, varškėje, jogurte
- Riešutuose ir sėklose – migdoluose, anakardžiuose, braziliškuose riešutuose, moliūgų ar sezamo sėklose
Žmonėms, kuriems labiau tikėtina išsivystyti hipofosfatemijai (pvz., sergantiems hormonų ar virškinimo sutrikimais, vitamino D trūkumu), svarbu periodiškai tikrintis pas gydytoją ir laikytis paskirto gydymo plano.
Ligos eiga ir prognozė
Kaip sėkmingai pasveikstama nuo hipofosfatemijos, priklauso nuo jos sunkumo ir trukmės. Lengvesni atvejai paprastai gerai reaguoja į gydymą, tačiau sunkus, ūmus trūkumas be pagalbos gali sukelti rimtų komplikacijų.
Galimos pasekmės
Negydoma lėtinė hipofosfatemija gali iššaukti kaulų suminkštėjimą (osteomaliaciją) – tokiu atveju kaulai tampa trapūs ir linkę lūžti. Pajutus stiprų raumenų skausmą ar pakitus sąmonei, būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.
