Didžioji poodinė vena yra stambiausia paviršinė kojų kraujagyslė, einanti palei vidinį blauzdos ir šlaunies paviršių – nuo vidinės kulkšnies iki kirkšnies srities. Ji prasideda pėdos viršuje, kur susiformuoja iš paviršinio veninio lanko, ir tęsiasi aukštyn, kol įteka į giluminę šlaunies veną – šią veną vadiname šlaunies (femoraline) vena.
Didžiosios poodinės venos eiga
Kilusi nuo pėdos, ši vena kyla aukštyn vidine kojos puse, praeina užpakaline kelio dalimi ir patenka į trikampę ertmę šlaunyje, vadinamą šlaunies trikampiu. Šį trikampį riboja du raumenys ir raištis. Kol pasiekia šlaunies veną, didžioji poodinė vena surenka kraują iš daugybės smulkesnių venų – tokių kaip paviršinės skrandžio, apvaliosioji klubinė bei paviršinė gaktos venos.
Pagrindinės funkcijos
Ši vena svarbi tuo, kad per ją kraujas iš pėdos, blauzdos ir šlaunies keliauja į didžiąją giluminę kojos veną. Per visą ilgį didžioji poodinė vena turi nuo 10 iki 20 vienakrypčių vožtuvų, kurie saugo, kad kraujas nenutekėtų atgal žemyn link pėdos.
Venų varikozė
Jei šie vožtuvai „praleidžia“ kraują arba nustoja veikti, kraujas pradeda kauptis venos atkarpose ir smulkesniuose šakose, esančiose arti odos paviršiaus – tai sukelia išsiplėtusias (varikozines) venas.
Medicininis panaudojimas
Esant varikozinių venų problemai, didžioji poodinė vena kartais chirurgiškai pašalinama. Be to, ši kraujagyslė yra dažniausias donoras persodinimams: ją naudoja kaip kraujagyslių lopą atliekant širdies kraujagyslių šuntavimo operacijas.
