Tarpinės plaučių ligos – tai didelė grupė būklių, kurios pažeidžia plaučius ir bėgant laikui lemia kvėpavimo sutrikimus. Dažniausiai ligos pasireiškia dusuliu ir sausu kosuliu, tačiau priklausomai nuo priežasties gali prisidėti ir kitų požymių.
- 1.Kas yra tarpinės plaučių ligos?
- 2.Kaip keičiasi plaučiai sergant tarpine plaučių liga?
- 3.Tarpinių plaučių ligų pavyzdžiai
- 4.Pulmoninės fibrozės ir tarpinės plaučių ligos skirtumai
- 5.Kas dažniausiai rizikuoja susirgti tarpine plaučių liga?
- 6.Tarpinės plaučių ligos sunkumas
- 7.Tarpinės plaučių ligos simptomai
- 8.Kas sukelia tarpinę plaučių ligą?
- 9.Kaip diagnozuojama tarpinė plaučių liga?
- 10.Tarpinių plaučių ligų gydymas
- 11.Kaip apsisaugoti nuo tarpinės plaučių ligos?
- 12.Ką daryti susirgus tarpine plaučių liga?
- 13.Tarpinių plaučių ligų komplikacijos
- 14.Tarpinės plaučių ligos prognozė ir gyvenimo trukmė
- 15.Kaip pasirūpinti savimi, jei sergate tarpine plaučių liga?
- 16.Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
- 17.Klausimai, kuriuos svarbu aptarti su gydytoju
Kas yra tarpinės plaučių ligos?
Tarpinės plaučių ligos – tai daugiau nei 200 būklių visuma, kurioms būdingas plaučių audinio uždegimas ir randėjimas (fibrozė). Labiausiai nukenčia ploni audiniai tarp alveolių (smulkių plaučių oro pūslelių) ir kraujagyslių, todėl tampa sunkiau pernešti deguonį iš plaučių į visą organizmą.
Tarpinė plaučių liga gali būti įvardijama ir kaip difuzinė parenchiminė plaučių liga.
Kaip keičiasi plaučiai sergant tarpine plaučių liga?
Ligos metu plaučių vietos, kurios atsakingos už deguonies perdavimą į kraują, yra pažeidžiamos ir randėja. Darosi sunku kvėpuoti, o kosulys tampa nuolatinis, dažniausiai sausas. Dėl nepakankamo deguonies kiekio žmogus gali jausti nuolatinį nuovargį ir silpnumą.
Ligai progresuojant, gali kilti rimtų komplikacijų: gresia kvėpavimo nepakankamumas, infekcijos ar net mirtinas dujų apykaitos sutrikimas.
Tarpinių plaučių ligų pavyzdžiai
- Idiopatinė plaučių fibrozė – dažniausia atmaina.
- Profesine veikla susijusios ligos, tokios kaip asbestozė ar silikozė.
- Radiacijos sukeltas plaučių uždegimas (radiacinė pneumonija).
- Nespecifinė tarpinė pneumonija.
Pulmoninės fibrozės ir tarpinės plaučių ligos skirtumai
Pulmoninė fibrozė – tik viena iš tarpinių plaučių ligų rūšių. Vadinasi, ne visos tarpinės ligos yra fibrozė, tačiau kiekviena fibrozė yra tarpinė plaučių liga.
Kas dažniausiai rizikuoja susirgti tarpine plaučių liga?
- Vyresni nei 70-ies metų asmenys.
- Vyrų lytis.
- Rūkantieji arba anksčiau rūkę.
- Turintys tam tikrų ligų (hepatitas C, plaučių uždegimas, tuberkuliozė, LOPL, jungiamojo audinio ligos).
- Dirbantieji su asbestu, silicio dulkėmis, pelėsiu ar kitomis plaučius dirginančiomis medžiagomis.
- Patyrę radioterapiją krūtinės srityje.
Tarpinės plaučių ligos sunkumas
Šių ligų eiga labai įvairi – vienais atvejais simptomai būna vos pastebimi, kitais atvejais progresuoja itin sparčiai, o plaučių pažeidimai tampa negrįžtami. Sunkiausi atvejai lemia vis blogėjančią būklę, kurią gali lydėti kvėpavimo ar kitų organų funkcijų nepakankamumas.
Tarpinės plaučių ligos simptomai
- Didėjantis dusulys (ypač judant ar fizinio krūvio metu).
- Sausas, nenuolatinis ar nuolatinis kosulys.
- Bendras silpnumas, nuovargis.
- Spaudimas arba diskomfortas krūtinėje.
Iš pradžių simptomai dažniausiai būna lengvi, o vėliau – laikui bėgant – stiprėja. Kiti požymiai priklauso nuo individualių ligos sukėlėjų.
Kas sukelia tarpinę plaučių ligą?
Sukelėjus galime suskirstyti į žinomus ir nežinomus. Esant žinomai priežasčiai, liga atsiranda dėl jau turimos diagnozuotos ligos arba tam tikros medžiagos poveikio (pavyzdžiui, vaistų, spinduliuotės arba inhaliuotų kenksmingų dalelių).
Nežinomos kilmės (idiopatinė) tarpinė plaučių liga diagnozuojama tada, kai nėra aiškaus paaiškinimo – žmogus neserga kitomis ligomis, nepatyrė specifinių poveikių.
Žinomos tarpinės plaučių ligos priežastys
- Jungiamojo audinio ligos (reumatoidinis artritas, vilkligė, sklerodermija).
- Granulomatozinės ligos (pavyzdžiui, sarkoidozė).
- Įkvėptos kenksmingos medžiagos (asbestas, silicio dulkės, tabakas, berilis ir kt.).
- Alerginės reakcijos į įkvepiamą medžiagą (hipersensityvinė pneumonija): pelėsiai, grybeliai, bakterijos ar net paukščių plunksnos ir išmatos.
- Tam tikri medikamentai arba taikyta spindulinė terapija (pvz., amiodaronas, metotreksatas, nitrofurantoinas).
Nežinomos kilmės tarpinės plaučių ligos
Kai ligos priežasties nustatyti nepavyksta, ji įvardijama kaip idiopatinė tarpinė pneumonija. Dažniausias tokio tipo pavyzdys yra idiopatinė plaučių fibrozė, tačiau egzistuoja ir daugiau nežinomos kilmės plaučių uždegimų.
Kaip diagnozuojama tarpinė plaučių liga?
Diagnozės nustatymui gydytojas įvertina ligos istoriją, apžiūri ligonį ir atlieka papildomus tyrimus. Patikros metu klausiama apie:
- Ankstesnius ar esamus susirgimus.
- Naudotus ar šiuo metu vartojamus vaistus.
- Šeimos ligų istoriją, ypač autoimunines ligas, jungiamojo audinio sutrikimus.
- Darbo aplinką ir pomėgius, galinčius turėti įtaką plaučių sveikatai.
Tyrimai, atliekami diagnozuojant tarpinę plaučių ligą
- Plaučių funkcijos tyrimai – matuojamas kvėpavimo efektyvumas, dažnai pridedami ir fizinio pajėgumo testai.
- Vaizdo tyrimai – rentgenografija, aukštos raiškos kompiuterinė tomografija.
- Kraujo tyrimai – ieškoma būdingų pokyčių ar ligas sukeliančių veiksnių.
- Bronchoskopija – į plaučius plona apsaugota vamzdelio pagalba įvedamas aparatas, leidžiantis įvertinti kvėpavimo takų būklę.
- Plaučių biopsija – paimamas nedidelis audinio mėginys ir tiriamas mikroskopu dėl galimos diagnozės.
Tarpinių plaučių ligų gydymas
Kol kas nėra gydymo, galinčio visiškai išgydyti tarpinę plaučių ligą, todėl gydymas dažniausiai nukreiptas į simptomų mažinimą ir ligos progresavimo stabdymą. Gydytojas parenka gydymo planą atsižvelgdamas į konkrečią priežastį.
Gydymo priemonių gali būti kelios:
- Vaistai uždegimui (kortikosteroidai, pvz., prednizolonas).
- Antifibroziniai ir citotoksiniai vaistai, kurie lėtina plaučių randėjimą (azatioprinas, ciklofosfamidas, pirfenidonas, nintedanibas).
- Biologiniai preparatai, skirti autoimuninėms ligoms ar kitoms ILD priežastims koreguoti.
- Rėmuo (GERL) mažinantys vaistai, kai ši būklė blogina plaučių ligą.
- Kvėpavimo raumenų treniruotė, kineziterapija padeda pagerinti plaučių darbą.
- Deguonies terapija – jei organizmui trūksta deguonies, skiriama papildoma deguonies tiekimo sistema.
- Sunkiomis atvejais – plaučių persodinimas (transplantacija).
Kaip apsisaugoti nuo tarpinės plaučių ligos?
Nors daugelio tarpinių plaučių ligų visiškai išvengti neįmanoma, riziką galima sumažinti. Svarbiausia vengti žinomų kenksmingų medžiagų ir valdyti pagrindinius susirgimus.
- Dirbant su stipriai plaučius dirginančiomis medžiagomis, dėvėkite respiratorius ar kitas apsaugos priemones.
- Ribokite kontaktą su šienu, grūdais, paukščių plunksnomis ar išmatomis bei vėdinimo sistemomis, jei esate linkę į alergines reakcijas.
- Jei sergate jungiamojo audinio ligomis, pasitarkite su gydytoju dėl tinkamo ligos kontrolės plano.
- Meskite rūkyti arba visiškai jo venkite.
Ką daryti susirgus tarpine plaučių liga?
Kaip organizmas reaguos ir kaip jausitės, priklauso nuo ligos priežasties bei jos sunkumo. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jei liga susijusi su profesine veikla ar tam tikromis alergijomis, būtina vengti žalingų veiksnių ar naudoti apsaugos priemones.
Gydymo vaistais pagalba dažnai galima sumažinti uždegimą ir pristabdyti ligos eigą, bet atsiradusios plaučių randėjimo žalos panaikinti nepavyksta. Nuolatinė gydytojų priežiūra gali padėti išvengti tolesnio pablogėjimo.
Tarpinių plaučių ligų komplikacijos
- Sunkios arterinės hipertenzijos plaučiuose (pulmoninė hipertenzija).
- Plaučio sužlugimas (pneumotoraksas).
- Infekcijos plaučiuose.
- Respiracinis nepakankamumas (didelis deguonies trūkumas ar perteklinis anglies dvideginis kraujyje).
- Plaučių vėžys.
Tarpinės plaučių ligos prognozė ir gyvenimo trukmė
Ligos eiga priklauso nuo jos priežasties ir sunkumo. Lengva forma sergantieji gali gyventi visavertį gyvenimą, o būklė nesunkiai valdoma ar visai sustabdoma. Jeigu liga stabtelėjo (yra stabili), prognozė palankesnė.
Greitai progresuojant ar ypač sunkiais atvejais gyvenimo trukmė po diagnozės dažniausiai siekia 3–5 metus.
Kaip pasirūpinti savimi, jei sergate tarpine plaučių liga?
Kai diagnozuota tarpinė plaučių liga, svarbu sudaryti individualų gydymo ir stebėjimo planą su savo gydytoju. Aktyvus simptominis gydymas bei pagrindinių ligų valdymas padeda išvengti komplikacijų.
Būtina gydyti visus papildomus susirgimus (pvz., rėmenį), o rizikos atveju – imtis specifinių apsaugos veiksmų darbo vietoje, namuose ar laisvalaikiu. Taip pat stenkitės vengti kvėpavimą dirginančių veiksnių.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Pasitarkite su gydytoju, jei jaučiate stiprėjantį dusulį, ypač fizinio krūvio metu, ar vargina užsitęsęs sausas kosulys. Kuo anksčiau pradėtas gydymas, tuo geresni rezultatai.
Klausimai, kuriuos svarbu aptarti su gydytoju
- Kas lemia mano ligą?
- Kokie gydymo būdai mano situacijoje tinkamiausi?
- Kokia tikimybė, kad liga blogės?
- Ar galima sulėtinti plaučių pažeidimą?
- Kokių gyvenimo įpročių pokyčių turėčiau imtis?
