Intraduktalinės papiliarinės mucininės neoplazmos (IPMN) – tai gerybinės kasos cistos, susidarančios kasos latakuose. Nors šios cistos nėra vėžys, laikoma, kad jos yra priešvėžinės – tai reiškia, jog laikui bėgant kai kurios iš jų gali transformuotis į vėžį. Tokios cistos dar vadinamos cistiniais navikais, o dėl savo pobūdžio reikalauja atidaus stebėjimo arba, kai kuriais atvejais, chirurginio gydymo.
Kas sukelia IPMN ir kuo rizikuoja pacientai
Manoma, kad IPMN atsiranda, kai genai, atsakingi už ląstelių augimą ir navikų kontrolę, ima kisti – vyksta mutacijos. Jeigu šeimoje kas nors buvo sirgęs kasos vėžiu, rizika susidurti su IPMN taip pat padidėja. Pažymėtina, kad IPMN yra priešvėžinės būklės ir susijusios su dalimi kasos vėžio atvejų – maždaug 20–30 % žmonių, kuriems išsivysto kasos vėžys, prieš tai būna turėję IPMN.
Kaip ši liga veikia organizmą
Cistos, susidarančios dėl IPMN, paprastai būna užpildytos klampia gleivėta medžiaga – mucinu. Kai cistos įgyja piktybinį pobūdį, jos pradeda išskirti daugiau mucino, kuris gali užkimšti kasos latakus. Dėl to gali išsivystyti pankreatitas – skausminga kasos uždegimo forma.
IPMN simptomai
Daugelis žmonių nejaučia jokių pastebimų simptomų, todėl ši būklė dažnai aptinkama atsitiktinai tiriant dėl kitų sveikatos problemų. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai pasireiškia šie požymiai:
- Pilvo skausmas, kuris kartais pasireiškia po valgio ir paveikia apetitą
- Neplanuotas svorio kritimas
- Pykinimas ir vėmimas
- Nugaros skausmas
- Riebios, blizgios išmatos
Kartais liga sukelia ir papildomus simptomus, panašius į kitų sveikatos sutrikimų požymius:
- Odos pageltimas (gelta), kai užsikemša tulžies latakai
- Naujai nustatytas cukrinis diabetas dėl paveiktos kasos veiklos
- Kasos uždegimas dėl užsikimšusių latakų
IPMN diagnostika
IPMN dažniausiai nustatoma pasitelkiant vaizdinius tyrimus. Vienas tokių – magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija (MRCP), leidžianti detaliai įvertinti kasos ir jos latakų būklę. Šio tyrimo metu galima aptikti latakų išsiplėtimą ar kitas pakitimo zonas, kurios gali nurodyti į pagrindines IPMN rūšis.
- Pagrindinio latako tipas (MD-IPMN): navikai blokuoja pagrindinį kasos lataką, dėl to jis išsiplečia, o tai gali rodyti vėžinį procesą, jei diametras viršija 5 mm.
- Šakos latako tipas (BD-IPMN): navikai išsidėsto mažesniuose šoniniuose latakuose ir dažniausiai nėra piktybiniai.
- Mišrus tipas (MT-IPMN): navikai aptinkami tiek pagrindiniame, tiek šoniniuose latakuose.
Be MRCP, gydytojai gali naudoti endoskopinį echoskopavimą (EUS), kuris leidžia detaliai įvertinti naviką. Atliekant šią procedūrą galima atlikti biopsiją – suploninta adata paimti audinio pavyzdį iš naviko, patikrinti ląstelių pokyčius ir įvertinti riziką, kad navikas taps piktybinis.
Kas yra displazija?
Displazija – tai būklė, kai ląstelės atrodo pakitusios, nenormalios. Jei nustatoma, kad displazija yra aukšto laipsnio, tai rodo didesnę riziką, jog navikas supiktybės. Mažo laipsnio displazija leidžia manyti, kad vėžio pavojus yra mažesnis. Remiantis šiais duomenimis, navikai skirstomi į keturis tipus:
- Skrandžio tipo IPMN: dažniausiai būna šoniniuose kasos latakuose, susiję su žemo laipsnio displazija. Daugiau kaip 90 % pacientų su šio tipo naviku gyvena ilgiau nei 10 metų nuo diagnozės momento.
- Žarnyno tipo IPMN: dažnai būna pagrindiniame ir šoniniuose latakuose, dažniau pasižymi aukšto laipsnio displazija ir dažnai perauga į vėžį. Apie 70 % žmonių išgyvena 5 metus po diagnozės, 10 metų – apie pusė.
- Kaso-tulžies tipo IPMN: dažniau pasitaiko pagrindiniame ir šoniniuose kasos latakuose, pasižymi aukšto laipsnio displazija, ir iki 80 % pacientų šį tipą perauga į invazinį kasos vėžį.
- Onkocitinis IPMN: tai retas atvejis, dažniausiai aptinkamas pagrindiniame latake su aukšto laipsnio displazija. Apie pusė pacientų, kuriems nustatytas šis tipas, patiria invazyvaus kasos vėžio išsivystymą.
Gydymas ir priežiūra
Sergant IPMN, gydymo planas priklauso nuo naviko rūšies, jo dydžio ir rizikos. Gerybiniams, mažos rizikos navikams dažniausiai pasirenkama nuolatinė stebėsena – periodiškai atliekami vaizdiniai tyrimai, siekiant užtikrinti, kad cista netampa piktybine. Jei aptinkamas didesnės rizikos navikas ar pagrindinio latako pažeidimas, rekomenduojamas operacinis gydymas. Galimi tokie operacijų variantai:
- Distalinė pankreatektomija: šalinama kasos uodega ar kūnas su navikais, esančiais šiose srityse.
- Visos kasos pašalinimas: gali būti šalinama visa kasa, tulžies pūslė, bendrasis tulžies latakas, dalis skrandžio, plonosios žarnos ir dažnai blužnis.
- Whipple operacija (pankreatoduodenektomija): taikoma, kai navikas yra kasos galvos dalyje. Šios operacijos metu pašalinama kasos galva, dvylikapirštė žarna, tulžies pūslė, dalis tulžies latako bei artimiausi limfmazgiai.
Kaip po tokių operacijų gali būti įvairių komplikacijų, tačiau kiekvieno žmogaus gijimas yra individualus. Ligoninėje paprastai reikia praleisti kelias dienas.
Gali būti, kad po chirurginės operacijos gydytojas pasiūlys chemoterapiją ar radioterapiją. Tyrimai rodo, jog tokie gydymo būdai tam tikrais atvejais gali būti naudingi, tačiau svarbu įvertinti ir galimas nepageidaujamas reakcijas.
Kai gydytojas rekomenduoja stebėseną, tai reiškia, kad navikas yra gerybinis, mažai tikėtina jo transformacija į vėžį, tačiau periodiškai atliekami tyrimai leidžia pastebėti pokyčius ankstyvoje stadijoje.
Kaip sumažinti IPMN riziką
Tiesioginių būdų išvengti šios cistos nėra, nes jos atsiradimą lemia genų pokyčiai. Visgi galima imtis žingsnių, mažinančių bendrą riziką:
- Išsiaiškinkite šeimos ligos istoriją, nes kasos vėžys dažniau pasireiškia turint genetinį polinkį.
- Venkite tabako gaminių – rūkymas siejamas su didesne kasos vėžio tikimybe.
- Alkoholinius gėrimus vartokite saikingai arba visai jų atsisakykite.
- Stenkitės išlaikyti sveiką kūno svorį.
- Stenkitės išvengti II tipo diabeto, laikydamiesi tinkamos mitybos ir reguliariai judėdami. Turint diabeto diagnozę, svarbu nuolat sekti cukraus kiekį kraujyje ir bendradarbiauti su gydytoju.
Ligos prognozė
Ankstyvas IPMN nustatymas ir gydymas ženkliai pagerina išgyvenamumo rodiklius. Penkerių metų išgyvenamumo po ankstyvos diagnozės ir tinkamo gydymo rodikliai siekia apie 95 %. Pasaulinė kasos vėžio statistika nedžiugina, todėl labai svarbu reguliariai tikrintis, ypač jei priklausote rizikos grupei.
Kasdienis gyvenimas su IPMN
Žinia, kad turite gerybinį naviką, gali kelti nerimą. Didžioji dauguma tokių navikų į vėžį nepereina, tačiau svarbu nuolatinis stebėjimas ir bendradarbiavimas su gydytoju. Jei jaučiate nerimą ar baiminatės dėl galimo vėžio, pasikalbėkite su specialistu – jis paaiškins jūsų individualią riziką ir pasiūlys, kaip sumažinti bendrą pavojų.
