Invazinė kandidamikozė – tai pavojinga grybelinė infekcija, kuri išsivysto tada, kai mieliagrybis Candida peržengia natūralius kūno barjerus ir ima plisti po vidaus organus. Ši būklė dar vadinama sistemine kandidamikoze.
Kas yra invazinė kandidamikozė?
Candida – visiems pažįstamas, natūraliai ant odos ir gleivinėse gyvenantis mieliagrybis. Paprastai jo kiekis yra nedidelis, o imuninė sistema užtikrina pusiausvyrą. Tačiau kai šios pusiausvyros nebėra, grybelis gali imti nekontroliuojamai daugintis ir sukelti įvairias infekcijas. Dažniausiai pasireiškia lokalizuotais atvejais – pavyzdžiui, baltuoju pienlige burnoje arba makšties grybeliniu uždegimu.
Kur kas retesnė, bet pavojingesnė yra invazinė kandidamikozė. Tuomet Candida neapsiriboja viena kūno vieta – grybelis patenka į kraują bei vidaus organus, tokius kaip inkstai, širdis, akys ar net smegenys. Toks infekcijos protrūkis gali būti mirtinas: dėl stipraus uždegimo vystosi sunkių komplikacijų, pvz., širdiplėvės ar galvos smegenų dangalų (meningito) pažeidimas.
Negydoma ar vėlai atpažinta sisteminė kandidamikozė pavojinga tuo, kad gali prasidėti organų funkcijų nepakankamumas ir net ištikti mirtis.
Intravaskulinė kandidamikozė ir kandidemija
Invazinė kandidamikozė diagnozuojama tada, kai grybelis išplinta į įvairius organus. Kandidemija – tai viena iš šios ligos formų, kai Candida randama kraujyje. Būtent kandidemija laikoma dažniausia su gydymo įstaiga susijusia grybeline infekcija. Abu šie būklės variantai reikalauja skubaus gydymo, nes rizika gyvybei labai didelė.
Invazinės kandidamikozės simptomai
Invazinės kandidamikozės požymiai dažniausiai nėra labai specifiniai. Dalis pacientų tuo metu jau serga kitomis sunkiomis ligomis arba sveiksta po operacijų, todėl simptomus ne visuomet lengva atskirti nuo kitų infekcijų.
- Pilvo skausmas
- Šaltkrėtis
- Karščiavimas (aukšta temperatūra)
- Raumenų skausmai
- Odos bėrimai
- Silpnumas, nuovargis
Kai Candida paveikia akis, gali pasireikšti:
- Sulinkusi rega
- Padidėjęs jautrumas šviesai
- Kiti regėjimo pokyčiai
Kandidemijos metu dažniausiai jaučiamas karščiavimas ir šaltkrėtis, galimas sumišimas ar sumažėjęs kraujospūdis.
Infekcijos priežastys ir rizikos veiksniai
Invazinė kandidamikozė išsivysto, kai organizme Candida grybelis pradeda greitai daugintis ir patenka į gilesnius audinius ar gyvybiškai svarbius organus. Dažniausia infekcijos priežastis – medicininiai prietaisai, pavyzdžiui, kateteriai ar intraveninės linijos, kurie pereina per odą ir tiesiogiai jungiasi su vidaus organais. Jei šie prietaisai užteršiami Candida nuo odos ar sveikatos specialistų rankų, gleivinė tampa atvira durimi infekcijai plisti.
Nors didelė rizika susirgti kyla gydymo įstaigose, užsikrėsti galima ir namuose, jei grįžtate iš ligoninės su ilgalaikiu veniniu kateteriu, kuriuo rūpinatės patys. Infekcijai išsivystyti reikalingas tam tikras kontaktas tarp grybelio ir Jūsų organizmo – artimas sąlytis ar invazinės procedūros.
Kada rizika didesnė?
- Priešlaikinio gimimo atvejais
- Ligoniams, kuriems reikalingas maitinimas zonda
- Perkraujant kraujo komponentus, atliekant kamieninių ląstelių transplantacijas ar hemodializę
- Skiriant ilgalaikį antibiotikų gydymą per veną
- Žmonėms, kuriems atliekamos pilvo operacijos
- Ligoninėje gydomiems asmenims, ypač Intensyviosios terapijos skyriuje
- Turintiems nuolatinius veninius kateterius (PICC linijas ir kt.)
- Silpnesnės imuninės sistemos žmonėms
- Asmenims, naudojantiems bendrus švirkštus
Ar invazinė kandidamikozė užkrečiama?
Pati invazinė kandidamikozė nuo žmogaus žmogui neperduodama. Visgi Candida grybelis gali patekti ir ant paviršių, ir iš vieno asmens kitam, tačiau norint, kad išsivystytų infekcija, reikalinga, jog grybelis ar jo spora būtų perkelta į kraują ar vidaus organus.
Kaip diagnozuojama invazinė kandidamikozė?
Diagnozuojant šią infekciją, gydytojas ims kraujo mėginį ir atliks pasėlį. Laboratorijoje mėginys stebimas ieškant ar auga Candida grybelis, ir jei taip – nustatoma jo rūšis. Tai svarbu parenkant tinkamiausią gydymą. Kadangi rezultatai nesigauna akimirksniu, mokslininkai kuria naujus, spartesnius tyrimų metodus, kurie leistų anksčiau pradėti tikslingą gydymą.
Gydymas ir valdymas
Kaip gydoma invazinė kandidamikozė?
Norint sėkmingai gydyti invazinę kandidamikozę, būtina kuo greičiau panaikinti galimą infekcijos šaltinį – pavyzdžiui, pašalinti užkrėstą kateterį. Netrukus skiriamas gydymas priešgrybeliniais vaistais į veną.
Vaisto pasirinkimą lemia keli veiksniai: grybelio rūšis, infekcijos vieta ir sunkumas, Jūsų imuninės sistemos būklė. Dažniausiai pradedama gydyti echinokandinų grupės vaistais (anidulafunginu, kaspofunginu ar mikafunginu). Kai būklė ima gerėti, gydytojas gali paskirti kitų priešgrybelinių, pavyzdžiui, flukonazolo ar vorikonazolo. Jei jie netinka, taikomas amfotericinas B.
Kiek laiko trunka gydymas?
Gydymas paprastai trunka ne mažiau kaip dvi savaites nuo tada, kai išnyksta ligos simptomai ir kraujo pasėliuose nebematoma grybelio. Sunkiais atvejais gali prireikti ilgesnio gydymo ir nuolatinių tyrimų kas 1–2 dienas, kad būtų įsitikinta, jog grybelis visiškai pašalintas.
Kaip sumažinti invazinės kandidamikozės riziką?
Pagrindinė prevencinė priemonė rizikos grupėms – gydytojų paskirtas profilaktinis priešgrybelinis gydymas. Jis skiriamas tik tada, kai įprasta infekcijos rizika jau didelė, nes gali sukelti ir tam tikrą pašalinę žalą. Visgi kai kuriais atvejais toks sprendimas padeda sumažinti sunkių uždegimų tikimybę.
Kiti būdai apsisaugoti:
- Palaikyti rankų ir odos švarą
- Stebėti, ar nėra infekcijos požymių aplink kateterio ar IV prietaiso vietą: paraudimas, patinimas, skausmas
- Gydytojai ir kiti specialistai, kurie Jus prižiūri ar liečia, visada turi tinkamai nusiplauti rankas
- Kateterius ir kitas priemones reikia reguliariai tikrinti, ar nėra infekcijos požymių
Perspektyvos ir prognozė
Sergant invazine kandidamikoze svarbu suprasti, kad ši liga išlieka labai pavojinga net ir taikant šiuolaikinius gydymo būdus. Apie 30 % pacientų gali neišgyventi dėl sunkių organų pažeidimų ir komplikacijų. Medikų pagalba ir ankstyvas gydymo pradėjimas itin svarbūs – tai iš esmės padidina tikimybę įveikti ligą.
Net pasveikę žmonės gali susidurti su ilgalaikėmis pasekmėmis, kurios pablogina gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, jei pažeistos akys, gali būti prarasta rega. Infekcija gali kelti problemų ir ateityje, todėl visas gydymo ir tolesnės priežiūros planas turėtų būti suderintas su gydytoju, kuris padės stebėti sveikatą ir valdyti galimus padarinius.
