Jacobsen sindromas yra itin retas genetinis sutrikimas, pasireiškiantis tam tikrų 11 chromosomos genų netektimi. Dėl šios chromosomų delecijos atsiranda būdingi veido bruožai, vystymosi sulėtėjimas, elgesio problemos ir didesnė įgimtų širdies ydų rizika. Dažnai sergantiesiems taip pat nustatoma kraujo krešėjimo liga – Paryžiaus–Trousseau sindromas.
Kas yra Jacobsen sindromas?
Jacobsen sindromas susiformuoja, kai ilgajame (q) 11 chromosomos gale prarandama genetinė medžiaga. Pavadinimas „11q terminalinė delecija“ taip pat apibūdina šią būklę. Delecijos dydis lemia ligos sunkumą: kuo didesnė genetinės medžiagos netektis, tuo daugiau genų paveikta ir stipresni simptomai. Dalinis Jacobsen sindromas diagnozuojamas, kai prarandama tik mažesnė chromosomos dalis, vadinama daline monosomija 11q.
Šis genetinis pokytis paveikia visą organizmą – nuo vystymosi tempų iki išvaizdos. Gana dažnai vaikai su šiuo sindromu turi įgimtų širdies ydų bei susiduria su nuolatiniu kraujavimu dėl trombocitų veiklos sutrikimų. Sindromui šiuo metu nėra gydymo, o gyvenimo trukmė priklauso nuo komplikacijų sunkumo.
Jacobsen sindromo simptomai
Sergančiųjų simptomai ir jų intensyvumas priklauso nuo to, kokio dydžio chromosomos dalis prarasta. Didžioji dalis vaikų atsilikę kalbos ir judesių raidoje, jiems dažnai pastebimi mokymosi sunkumai arba pažintinių funkcijų sutrikimai. Elgesio problemos taip pat būdingos – gali pasireikšti kompulsinis elgesys, trumpa dėmesio trukmė, o daliai diagnozuojami autizmo spektro sutrikimai ar aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD).
Jacobsen sindromu sergančių vaikų išvaizda turi ryškių požymių:
- Didelė galva (makrocefalija)
- Smailėjantis kaktos sritis, atsirandantis dėl kaukolės formos ypatumų
- Mažos, žemai esančios ausys
- Plačiai išsidėstę akys
- Nusileidusios vokų kraštinės
- Odos raukšlės vidiniame akių kampe
- Platus nosies tiltelis
- Nusvirę burnos kampai
- Plona viršutinė lūpa
- Mažas apatinis žandikaulis
Be šių bruožų, dar gali būti nustatyta:
- Įgimtos širdies ydos
- Maitinimosi sunkumai ir augimo atsilikimas
- Mažas ūgis
- Dažnos sinusų ir ausų infekcijos
- Virškinamojo trakto, inkstų ar lytinių organų anomalijos
Beveik visiems diagnozuojamas Paryžiaus–Trousseau sindromas, paveikiantis trombocitų – kraujo krešėjimui svarbių ląstelių – veiklą. Dėl to kraujavimas gali pasireikšti dažnai, o sumušimai atsiranda lengvai.
Jacobsen sindromo priežastys
Žmogui normaliai yra 22 chromosomų poros bei dvi lytinės chromosomos. Kiekviena chromosoma turi trumpąją (p) ir ilgąją (q) dalis. Jacobsen sindromą sukelia genetinės medžiagos defektas būtent 11 chromosomos ilgojoje atšakoje. Jeigu delecija didelė, simptomai būna ryškesni; kartais prarandama nuo 170 iki daugiau nei 340 skirtingų genų.
Šie genai būtini normaliai širdies, smegenų ir veido bruožų raidai. Dažniausiai ši mutacija įvyksta atsitiktinai, įvykus klaidai ląstelių dalijimosi metu vaisiui vystantis. Paveldimumas čia retai turi įtakos – tėvai dažniausiai yra sveiki, o sindromą gali turėti tik naujagimis. Visgi jei vienas iš tėvų turi vadinamą subalansuotą chromosomų translokaciją (kai dalis vienos chromosomos persikelia į kitą be genetinės informacijos praradimo), tai padidina pasikartojimo riziką kitoms kartoms. Tokiais atvejais patys tėvai simptomų nejaučia, tačiau genų pusiausvyros praradimas vaikams gali sukelti Jacobsen sindromą.
Jacobsen sindromo rizikos veiksniai
Sindromo išsivystymui nėra vienareikšmių rizikos veiksnių – jis gali pasireikšti bet kuriam vaikui, tačiau kai kurie tyrimai rodo, jog dažniau nustatomas mergaitėms.
Diagnozė ir tyrimai
Kaip nustatomas Jacobsen sindromas?
Šį genetinį sutrikimą galima įtarti dar nėštumo metu, kai per ultragarso tyrimą pastebimi tam tikri nukrypimai. Tokiais atvejais rekomenduojama atlikti papildomus genetinius tyrimus:
- Nėščiųjų neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), nustatantis vaisiaus DNR pokyčius motinos kraujyje
- Choriono gaurelių biopsija (CVS), kai imamas ląstelių mėginys iš placentos
- Amniocentezė – amniono skysčio tyrimas
Po gimimo Jacobsen sindromui nustatyti atliekama genetinė analizė iš vaiko kraujo. Tiriant chromosomas mikroskopu, matomi genų praradimai ar jų struktūros pakitimai. Paprastai galima matyti pažeistą 11 chromosomą, tačiau norint tiksliai nustatyti pokyčio vietą, dažniausiai reikalingi išsamesni tyrimai.
Papildomai dažnai naudojamas mikrogardelės komparatyvinės genominės hibridizacijos (array CGH) tyrimas. Jis padeda aptikti itin smulkius genetinių segmentų praradimus ar dubliavimus, kurių nematyti per mikroskopą.
Gydymas ir pagalba
Kaip gydomas Jacobsen sindromas?
Specifinio Jacobsen sindromo gydymo nėra. Gydymas orientuotas į simptomų kontrolę ir kuo didesnės vaiko raidos pažangos užtikrinimą bei komplikacijų prevenciją.
Kūdikiams, kuriems sunku maitintis, gali būti rekomenduojamas gastrostominis vamzdelis (G-vamzdelis), kuris leidžia maistą tiekti tiesiai į skrandį. Vienam iš dažnų problemų sprendimų yra fundoplikacijos operacija – ji padeda uždaryti stemplės ir skrandžio vožtuvą. Prireikus taikomos ir kitos operacijos: jos gali būti reikalingos veido ir kaukolės deformacijoms (kaip trigonocefalija) koreguoti, regos ar akių pakitimams gydyti, širdies, griaučių ar kitų organų defektams taisyti.
Širdies ydų gydymui gali būti skiriami tam tikri vaistai, pavyzdžiui, antiaritmikai širdies ritmo sutrikimams ar diuretikai, padedantys pašalinti perteklinį skystį iš organizmo. Esant regos pažeidimams rekomenduojami akiniai, kontaktiniai lęšiai ar chirurginis gydymas.
Kai nustatomas Paryžiaus–Trousseau sindromas, gali būti skiriamos kraujo ar trombocitų transfuzijos, taip pat vaistai, skatinantys kraujo krešėjimą, kaip desmopresinas.
Vaikams itin svarbu anksti pradėti specialias ugdymo programas, kineziterapiją ir logopedo pagalbą – tai padeda pasiekti didžiausią galimą potencialą. Kiekvienu atveju sudaroma individuali gydymo ir pagalbos taktika.
Prevencija
Jacobsen sindromas yra genetinė liga, kurios išvengti negalima. Planuojantiems nėštumą poroms galima rekomenduoti apsilankyti pas genetinės konsultacijos specialistą – tai padės įvertinti individualią riziką, sužinoti daugiau apie galimus paveldimus pokyčius ar pasiruošti galimai rizikai.
Ligos eiga ir prognozė
Gyvenimo trukmė esant Jacobsen sindromui priklauso nuo simptomų sunkumo bei komplikacijų – ypač širdies ligų ir kraujo krešėjimo sutrikimų. Apie penktadalį vaikų dėl rimtų komplikacijų miršta nesulaukę dvejų metų. Tačiau nemažai vaikų pasiekia pilnametystę, o su tinkama pagalba suauga ir gyvena prasmingą, savarankišką gyvenimą – nors nepriklausomumo lygis kiekvienam gali būti labai skirtingas.
