Junkcinė tachikardija – tai greitas širdies ritmas, atsirandantis ne įprastoje vietoje, iš kur paprastai prasideda širdies impulsas, bet iš kitų širdies elektrinės sistemos dalių. Šis ritmas yra reta, tačiau svarbi širdies ritmo sutrikimo forma, kurią dažniausiai galima aptikti vaikams ir kūdikiams, tačiau retais atvejais pasitaiko ir suaugusiesiems.
- 1.Kas yra junkcinė tachikardija
- 2.Junkcinės tachikardijos rūšys
- 3.Kam būdinga ši būklė
- 4.Junkcinė tachikardija – tai SVT?
- 5.Būklės simptomai
- 6.Kas gali sukelti junkcinę tachikardiją
- 7.Kaip nustatoma junkcinė tachikardija
- 8.Kaip gydoma ši būklė
- 9.Prevencija: kaip sumažinti riziką
- 10.Perspektyvos ir gyvenimas su junkcine tachikardija
- 11.Gyvenimo kokybės priežiūra
- 12.Ką svarbu aptarti su gydytoju
Kas yra junkcinė tachikardija
Įprastai širdies ritmas prasideda nuo sinusinio mazgo, o impulsai perkeliauja per širdį, lemia tvarkingą plakimą. Tačiau jei sinusinis mazgas pažeidžiamas ar praranda savo funkciją, elektrinis signalas gali kilti iš atrioventrikulinio (AV) mazgo, esančio tarp viršutinių ir apatinių širdies kamerių. Junkcinė tachikardija – tai greitas širdies ritmas, kuris kyla būtent toje „sankirtoje“.
Šis širdies ritmo sutrikimas pasireiškia, kai širdies ritmas viršija 100 dūžių per minutę, nors įprasta ramybės būsenoje norma – 60–100 dūžių per minutę.
Junkcinės tachikardijos rūšys
- Pirminė arba įgimta: Tokia forma išsivysto dar vaikui gimus ir yra ypatingai reta. Jei ši būklė pasitaiko kūdikiui, jo širdies skilveliai gali plakti net 200–250 kartų per minutę.
- Antrinė arba pooperacinė: Dažniau pasitaikantis variantas. Ji vystosi po širdies operacijų, kurios dažnai atliekamos dėl įgimtų širdies ypatybių. Pvz., po tetralogijos Fallot ar kitų širdies ydų korekcijos.
Kam būdinga ši būklė
Nors suaugusiesiems junkcinė tachikardija nustatoma retai, vaikai ir naujagimiai susiduria su ja dažniau – ypač jei yra įgimta širdies yda arba ligoniui neseniai atlikta širdies operacija.
Junkcinė tachikardija – tai SVT?
Junkcinė tachikardija priklauso supraventrikulinių tachikardijų (SVT) grupei. Tai greiti širdies plakimai, kurių pradinė vieta yra virš skilvelių, širdies viršutinėse kamerose.
Būklės simptomai
Ne visi asmenys pajunta šios širdies ritmo sutrikimo požymius. Jei simptomai vis dėlto pasireiškia, jie gali būti šie:
- Sparčiai mušanti širdis ar pojūtis, lyg širdis praleistų dūžius (palpitacijos).
- Galvos svaigimas.
- Nualpimas.
- Išsekimas, bendras silpnumas.
Kas gali sukelti junkcinę tachikardiją
Šios būklės priežastys gali būti įvairios:
- Kai kurie vaistai (ypač esant apsinuodijimui, pvz., kai kurių širdies glikozidų perdozavimas).
- Širdies raumens uždegimas (miokarditas).
- Širdies infarktas.
- Širdies vožtuvų protezavimas ar kitos intervencinės operacijos.
- Įgimtos širdies ydų korekcijos procedūros.
- Kitos širdies ritmo sutrikimų gydymo procedūros, tokios kaip kateterinė abliacija.
- Laimo liga.
Kaip nustatoma junkcinė tachikardija
Norint tiksliai diagnozuoti šią būklę, dažniausiai atliekama elektrokardiograma (EKG). Jai būdingas požymis – nėra vadinamosios „P bangos“, kuri atspindėtų normalaus širdies impulso pradžią sinusiniame mazge. Be EKG, gydytojas gali išanalizuoti ligos istoriją, paskirti kraujo tyrimus ar širdies echoskopiją.
Kaip gydoma ši būklė
Gydymo metodas priklauso nuo priežasties ir paciento savijautos. Jeigu širdies ritmas išsiderino po širdies operacijos, gydytojai gali:
- Normalizuoti elektrolitų pusiausvyrą organizme
- Įsitikinti, kad nėra karščiavimo
- Skirti širdies ritmą lėtinančius vaistus
Jei reikia, taikomi kiti gydymo būdai:
- Vaistai, atkuriantys normalų ritmą arba sulėtinantys širdies plakimą (pavyzdžiui, amiodaronas)
- Kateterinė ar šalčio (krio) abliacija
- Viršutinės širdies dalies stimuliacija išoriniu širdies stimuliatoriumi (overdrive pacing)
Galimos gydymo komplikacijos
Atliekant kateterinę abliaciją yra nedidelė tikimybė, kad ritmo sutrikimas vėl pasikartos. Suaugusiesiems po šios procedūros gali išsivystyti atrioventrikulinė blokada. Kai kuriais atvejais gydytojai renkasi šalčio abliaciją, nes jos metu blokados rizika yra mažesnė. Jei abliacija nepadeda per kelis bandymus, gali prireikti implantuoti širdies stimuliatorių.
Atsigavimas po gydymo
Didžioji dalis pacientų po kateterinės abliacijos namo vyksta tą pačią ar kitą dieną ir jau kitądien gali grįžti prie įprastų veiklų. Tačiau prieš pradedant aktyvią veiklą svarbu sulaukti kelių dienų ir laikytis gydytojų nurodymų.
Prevencija: kaip sumažinti riziką
Tam tikrais atvejais gydytojas, prieš atliekant širdies operacijas arba jų metu, gali paskirti vaistų, kurie mažina junkcinės tachikardijos riziką. Dažniausiai skiriami:
- Magnis
- Propranololis
- Deksmedetomidinas (ypač vaikų širdies operacijų metu)
Perspektyvos ir gyvenimas su junkcine tachikardija
Daugumai pacientų, kai tik pašalinama pagrindinė ritmo sutrikimo priežastis, nemalonūs pojūčiai pamažu praeina. Tačiau būnant ligoninėje gydytojai stebi būklę iki kol širdies ritmas stabilizuojasi.
- Įgimta (pirminė) junkcinė tachikardija gydoma sunkiau. Ji gali komplikuotis širdies nepakankamumu, visišku blokavimu ar skilveline virpėjimo forma. Be gydymo iki 9 % atvejų baigiasi mirtimi. Jei sutrikimas išsivysto po 6 mėn. amžiaus, prognozė paprastai geresnė.
- Pooperacinė (antrinė) junkcinė tachikardija dažniausiai pradeda ryškėti antrą–trečią dieną po operacijos ir ima mažėti per savaitę. Dažnos trumpalaikės komplikacijos – sumažėjęs kraujospūdis, galvos svaigimas, nualpimai.
Gyvenimo kokybės priežiūra
Po gydymo išrašius iš ligoninės, įprastai po dviejų savaičių reikia apsilankyti pas gydytoją pakartotinei apžiūrai. Be to, būtina stebėti ir toliau išgydytos pirminės ligos būklę.
Kada būtina susisiekti su gydytoju
Staigiai padidėjęs patinimas ar nesiliaujantis kraujavimas toje vietoje, kur buvo įvestas kateteris, po abliacijos procedūros – ženklas, kad reikia nedelsti ir kreiptis pagalbos.
Ką svarbu aptarti su gydytoju
- Kokia tiksliai junkcinės tachikardijos rūšis jus ar jūsų vaiką vargina?
- Koks gydymas jums tinkamiausias?
- Ar ši būklė gali pasikartoti kitiems šeimos nariams (ypač vaikams)?
