Tamsesni odos lopai, geriau žinomi kaip pigmentinės dėmės, dažniausiai išryškėja tose kūno vietose, kurios dažnai gauna saulės šviesos – ant veido, rankų, dilbių. Šios dėmės gali būti įvairaus dydžio – nuo kelių milimetrų iki centimetro pločio, ir išvaizda primena natūralią odos pigmentaciją – būna rausvai rudos ar tamsiai rudos spalvos.
Kas yra pigmentinės dėmės?
Nors šias dėmes kartais vadina „kepenų dėmėmis“, iš tikrųjų jos su kepenų sveikata nesusijusios – jų pavadinimas atsirado dėl spalvos panašumo. Dar pastebimi pavadinimai – senatvinės dėmės, saulės dėmės ar mediciniškai – saulės lentigines.
Kas dažniau susiduria su pigmentinėmis dėmėmis?
Dažniausiai šios odos dėmės pastebimos vyresniems nei 50 metų žmonėms. Tačiau jų gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Padidėjusi rizika nustatoma:
- Šviesios, blyškios odos savininkams.
- Žmonėms, kurie bent kartą yra smarkiai nudegę saulėje.
- Tiems, kurie daug laiko praleidžia saulėje ar lankosi soliariumuose.
Pigmentinių dėmių simptomai
Daugiausia ši problema pasireiškia vizualiais pokyčiais – jokio fizinio diskomforto, pavyzdžiui, niežulio ar skausmo, nėra. Dėmės dažniausiai formuojasi ten, kur oda gauna daugiausia UV spindulių: ant veido, rankų nugarėlių, kaklo ar dilbių. Jos:
- Yra plokščios, apvalios arba ovalios formos.
- Gali susitelkti keliose vietose, sudarydamos didesnius plotelius, primenančius strazdanas.
- Svyravo nuo mažos strazdanos dydžio iki maždaug pusės centimetro ar daugiau.
- Gali būti tiek rusvos, tiek tamsiai rudos spalvos.
Kodėl atsiranda pigmentinės dėmės?
Pagrindinė priežastis – odos pigmento melanino sankaupos. Kai mūsų oda gauna daug ultravioletinių (UV) spindulių, organizmas pradeda gaminti daugiau melanino, kad apsaugotų ląsteles. Ilgainiui ši natūrali organizmo apsauga iššaukia dėmių susidarymą. Kartais jų gali atsirasti ir po tam tikrų gydymo procedūrų, pavyzdžiui, taikant radioterapiją.
Diagnozės nustatymas
Pigmentines dėmes dažniausiai galima nustatyti apžiūrėjus odą. Jeigu kyla įtarimų dėl odos vėžio ar kitų rimtesnių pokyčių, gydytojas gali atlikti biopsiją – nuimti nedidelį odos mėginį ir ištirti jį laboratorijoje, kad būtų atmesta rimtų susirgimų tikimybė.
Pigmentinių dėmių gydymas ir kontrolė
Nors dažniausiai gydyti šių dėmių neprireikia, daugelis žmonių siekia sumažinti jų matomumą dėl estetikos. Yra įvairių būdų švelninti dėmių išvaizdą:
- Tepamosios priemonės: specialūs kremai ar geliai (ypač su hidrochinonu, kortikosteroidais ar retinoidais), kuriuos galima įsigyti tiek vaistinėse, tiek pagal receptą.
- Cheminiai pilingai: cheminiu būdu pašalinamas išorinis odos sluoksnis. Dažnai kartu naudojamos mikrodermabrazijos ar šalčio terapijos (krioterapijos) procedūros, kad poveikis būtų stipresnis.
- Krioterapija: pigmentinės ląstelės sunaikinamos šaldant. Tai greitas būdas, nors procedūra gali būti šiek tiek nemaloni.
- Dempabrasija: mechaninis paviršinių odos sluoksnių nušveitimas specialiu aparatu ar šveitikliu. Norint matyti poveikį, reikia šiek tiek laiko, tačiau rezultatai pastebimi: tyrimų duomenimis, reikiamu dažnumu atliekant procedūrą, dėmės išnyksta daugeliui pacientų.
- Lazerių terapija: lazeriu sunaikinamos pigmentą gaminančios ląstelės arba pašalinamas viršutinis odos sluoksnis. Dažniausiai užtenka vienos arba dviejų procedūrų.
Ko vengti norint saugiai balinti odą?
Nerekomenduojamos priemonės su gyvsidabriu ar jo junginiais, nes tokie ingredientai gali pakenkti inkstams ar nervų sistemai. Pirkdami kosmetiką, atkreipkite dėmesį į sudėtį: ingredientai, tokie kaip calomel, cinnabaris, hydrargyri oxydum rubrum, quicksilver ar nurodantys žodžius „mercury“ arba „mercuric“ rodo, kad produkte gali būti pavojingo gyvsidabrio.
Prieš naudodami naują balinamąją kosmetiką, pasitarkite su gydytoju dermatologu.
Ar pigmentinės dėmės – pavojingos?
Pati dėmė sveikatai pavojaus nekelia, tačiau išvaizda gali priminti kai kurių formų odos vėžį. Todėl bet kokius įtartinus apgamus ar dėmes turėtų įvertinti gydytojas, ypač jei jos tamsėja, keičiasi ar didėja.
Pigmentinių dėmių prevencija
Kad apsaugotume odą nuo naujų dėmių susidarymo, būtina vengti saulės žalos. Rekomenduojama:
- Kaskart tepti plataus spektro apsauginį kremą nuo saulės (ne mažesnio kaip SPF 30) ir atnaujinti jį kas dvi valandas.
- Nesisaugoti saulės aktyviausiu paros metu – tarp 10 ir 14 valandos.
- Vengti soliariumų bet kokiomis aplinkybėmis.
- Dėvėti apsauginius drabužius: plačiakraštį skrybėlę, ilgas rankoves, kelnes.
Ką tikėtis po gydymo?
Po gydymo pigmentinės dėmės gali atsinaujinti, ypač jei oda vėl nėra tinkamai apsaugoma nuo UV spindulių. Nuolatinė priežiūra ir saulės vengimas yra svarbiausi žingsniai, norint išsaugoti tolygų odos atspalvį bei apsaugoti jos sveikatą.
Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?
Pasitarkite su specialistu, jei pigmentinė dėmė ar apgamas:
- Pradeda kraujuoti.
- Keičia spalvą, tampa tamsesnė, juoda ar pastebimi kiti išvaizdos pokyčiai.
- Susidaro nelygūs ar neryškūs dėmės kraštai.
- Pastebimai didėja ar kinta jos dydis.
Reguliari odos stebėsena ir laiku priimti sprendimai užtikrina ne tik grožį, bet ir sveikatą.
