Lupusinė nefritas yra inkstų pažeidimas, susijęs su sistemine raudonąja vilklige (SRV). Ši liga priklauso autoimuninių ligų grupei, kai organizmo imuninė sistema pradeda pulti savo organus ir audinius. Vilkligė gali pažeisti ne tik inkstus, bet ir sąnarius, odą, širdį, smegenis ar kitus svarbius organus.
Kas yra lupusinis nefritas?
Sergant lupusiniu nefritu, imuninė sistema sukelia inkstų uždegimą bei pažeidžia jų audinius. Dėl šių procesų sutrinka pagrindinės inkstų funkcijos – gebėjimas išvalyti kraują nuo kenksmingų medžiagų, reguliuoti kraujospūdį ir organizmo skysčių pusiausvyrą, išlaikyti reikiamus druskų, rūgščių ir mineralų kiekius, bei reguliuoti hormonų kiekį. Ilgainiui uždegimas gali išprovokuoti randėjimą ir negrįžtamą inkstų pažeidimą, dėl kurio gresia inkstų funkcijos nepakankamumas.
Kam būdingas lupusinis nefritas?
Lupusinis nefritas pasireiškia tik tiems žmonėms, kurie serga vilklige. Didžiausia rizika susirgti šia inkstų liga yra 15–44 metų moterims – devyniems iš dešimties sergančiųjų vilklige yra moterys. Vis dėlto būtent vyrams šis inkstų pažeidimas būna dažnesnis nei moterims. Ligos pavojus taip pat padidėja jei esate juodaodžių, indėnų, Lotynų Amerikos, Azijos ar Ramiojo vandenyno salų kilmės. Riziką didina ir paveldimumas, kitos autoimuninės ligos, aplinkos užterštumas, kontaktas su virusais ar tam tikromis cheminėmis medžiagomis.
Maždaug pusei suaugusių vilklige sergančių žmonių išsivysto lupusinis nefritas. Vaikams ši komplikacija nustatoma dar dažniau – apie 80 % atvejų.
Lupusinio nefrito simptomai
Dažniausiai inkstų pažeidimo požymiai pasirodo po maždaug penkerių metų nuo vilkligės diagnozės, tačiau kartais lupusinis nefritas būna pirmasis ir vienintelis šios ligos požymis. Simptomai gali būti tokie:
- Apatinių galūnių, veido arba akių vokų paburkimas dėl skysčių kaupimosi organizme.
- Neaiškios kilmės karščiavimas.
- Kraujas šlapime (hematurija).
- Padidėjęs kraujospūdis.
- Dažnas šlapinimasis, ypač naktį.
- Raumenų ar sąnarių skausmai bei tinimas.
- Baltymai šlapime (proteinurija), dėl to šlapimas gali atrodyti putotas.
- Bėrimas ant veido odos.
- Staigus kūno svorio padidėjimas dėl skysčių susilaikymo.
Kaip nustatomas lupusinis nefritas?
Norint diagnozuoti šią ligą, gydytojas įvertina bendrą būklę, apžiūri, surenka anamnezę ir paskiria laboratorinius tyrimus. Dažniausiai atliekami:
- Kraujo tyrimai imuniniams antikūnams nustatyti.
- Kraujo rodikliai inkstų veiklai įvertinti.
- Šlapimo tyrimas, kuris padeda aptikti baltymus ar kitas neįprastas medžiagas.
- Šlapimo baltymų kiekio matavimas.
Gali būti atliekama ir inkstų biopsija – paimamas mažas inksto audinio gabalėlis išsamiai ištyrimui. Tai padeda įvertinti inkstų pažeidimo mastą ir pobūdį.
Gydymo būdai
Pagrindiniai gydymo tikslai – sumažinti uždegimą, sustabdyti imuninės sistemos atakas prieš inkstus, palaikyti normalią inkstų funkciją ir apsaugoti organizmą nuo komplikacijų. Dažniausiai taikomi:
- Kraujospūdį reguliuojantys vaistai – angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI) ir angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB) padeda mažinti spaudimą ir baltymų praradimą per šlapimą.
- Kortikosteroidai ir imuninę sistemą slopinantys vaistai – mažina imuniteto atsaką ir apsaugo inkstų kraujagysles nuo pažeidimų.
- Mitybos pokyčiai – neretai prireikia riboti druskos (natrio) kiekį racione bei sumažinti baltymų – tokių kaip mėsa ar pieno produktai – vartojimą. Gydytojas ar mitybos specialistas padės parinkti tinkamą mitybą pagal individualius poreikius.
- Diuretikai (šlapimą varantys vaistai) naudojami, kai reikia pašalinti perteklinių skysčių ir sumažinti patinimą, taip pat kontroliuoti kraujospūdį.
Ar galima išvengti lupusinio nefrito?
Nors aiškaus būdo išvengti šio inkstų pažeidimo nėra, sergant vilklige būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ir laikytis gydymo plano. Tam tikras vaistas – hidroksichlorokvinas – gali sumažinti riziką, tad svarbu laiku gydyti pagrindinę ligą ir stebėti būklę.
Galimos komplikacijos ir vėlesnė eiga
Sergantys lupusiniu nefritu, kurie laiku gauna tinkamą gydymą, gali tikėtis palankesnės ligos eigos. Tinkamas gydymas vaistais, dializė ar inkstų transplantacija leidžia gyventi toks pat pilnavertį gyvenimą kaip asmenims, kuriems taikomi tokie pat gydymo metodai dėl kitų inkstų ligų. Tačiau daugumai sergančiųjų tenka ilgą laiką vartoti vaistus ar atlikti dializę.
Pavojingiausia ilgalaikė komplikacija – inkstų funkcijos nepakankamumas, dėl kurio kai kuriems žmonėms prireikia dializės ar persodinimo. Taip pat gali padidėti tam tikrų vėžių tikimybė, pavyzdžiui, B ląstelių limfomos, arba atsirasti širdies ir kraujagyslių problemų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus tokius požymius kaip pilvo skausmas, šlapimo susilaikymas ar jo sumažėjimas, nuovargis, letargija, putotas arba kruvinas šlapimas, niežtinti oda, padidėjęs kraujospūdis, apetito stoka, pykinimas ar vėmimas, dusulys ar kūno patinimas – svarbu nedelsti ir kreiptis į medikus. Šie simptomai gali įspėti apie ūminį inkstų funkcijos sutrikimą ar staigiai progresuojančią ligą.
