Marburgo viruso liga – reta ir pavojinga infekcija, kurią sukelia Marburg virusas bei artimas jam Ravn virusas. Šie virusai priklauso tai pačiai šeimai kaip ir Ebolos virusas ir gali sukelti sunkią kraujavimą išprovokuojančią karštligę. Daugiausiai protrūkių iki šiol užfiksuota kai kuriose Afrikos šalyse, kur infekcija plinta nuo gyvūnų (ypač šikšnosparnių ar beždžionių) žmogui, o tada – nuo žmogaus žmogui. Nors ši liga pasitaiko itin retai, jos protrūkiai dažnai būna staigūs ir sukelia grėsmę bendruomenėms.
Kaip plinta Marburgo virusas
Infekcijos šaltiniu dažniausiai tampa Egipto rūsetės – vaisėdžiai šikšnosparniai, kuriuose virusas gyvuoja natūraliai. Neretai žmonės užsikrečia tiesiogiai kontaktuodami su užsikrėtusių gyvūnų (šikšnosparnių ar beždžionių) kūno skysčiais ar audiniais.
Marburgo virusas sklinda ir tarp žmonių. Pagrindiniai infekcijos perdavimo keliai – tiesioginis kontaktas su užsikrėtusio žmogaus krauju ar kitais kūno skysčiais (šlapimu, išmatomis, seilėmis, motinos pienu, sperma, makšties išskyromis). Įmanomas užkrato plitimas ir per užterštus paviršius, medicininius instrumentus ar kitus daiktus.
- Dirbant su laukiniais gyvūnais ar užkrėsta mėsa, kyla rizika užsikrėsti.
- Mines, urvai ar kitos vietos, kuriose gyvena šikšnosparniai – dar vienas grėsmės šaltinis.
- Didžiausią riziką užsikrėsti turi tie, kas rūpinasi sergančiaisiais ar artimai kontaktuoja su jais, ypač šeimos nariai ir slaugytojai.
Simptomai ir eiga
Pirmieji Marburgo viruso ligos požymiai dažniausiai primena gripo simptomus ir pasireiškia praėjus maždaug savaitės laikotarpiui po užsikrėtimo. Liga vystosi dviem etapais.
Pirmoji stadija
- Staigi aukšta temperatūra
- Drebulys
- Smarkus galvos skausmas
- Sausas kosulys
- Raumenų ar sąnarių skausmai
- Gerklės perštėjimas
- Odos bėrimas (dažniausiai plokščias ar šiek tiek iškilęs)
Pajutus trumpą pagerėjimą, vėlesnė ligos fazė pasižymi ryškesniais ir pavojingesniais simptomais:
- Pilvo ar krūtinės skausmas
- Pykinimas ir vėmimas
- Viduriavimas
- Svaigulys
- Staigus svorio kritimas
- Kraujavimas iš virškinimo trakto (kruvinos išmatos ar vėmimas)
- Kraujavimas iš nosies, burnos, akių ar lytinių takų
- Pasimetimas, orientacijos sutrikimas
Protrūkiai ir paplitimas
Marburgo viruso ligos protrūkiai dažniausiai kyla Afrikos regionuose, tačiau atskirų atvejų per pastarąjį šimtmetį registruota ir kituose žemynuose. 2023 metais pasireiškė du naujausi protrūkiai – Pusiaujo Gvinėjoje ir Tanzanijoje. Anksčiau didžiuliai protrūkiai užfiksuoti Angoloje, Ugandoje ir Respublikoje Kongo Demokratinėje. Dauguma šių atvejų buvo susiję su darbuotojais kasyklose, šeimos nariais ar asmenimis, kurie artimai kontaktavo su ligos nešiotojais.
- Angoloje 2004–2005 m. užsikrėtė 252 žmonės, mirė 227
- Kongo Demokratinėje Respublikoje 1998–2000 m. – 154 užsikrėtusieji, 128 mirtys
- Ugandoje 2012 m. – 15 užsikrėtusių, 4 mirtys
- Europoje 1967 m., kuomet protrūkiai kilo tarp laboratorijų darbuotojų Vokietijoje ir Jugoslavijoje – 31 atvejis, 7 mirtys
Rizikos veiksniai
Padidėjusi rizika kyla žmonėms, dirbantiems su laukiniais gyvūnais, atliekančiais tyrimus ar lankantiems urvus, kur gyvena vaisėdžiai šikšnosparniai. Taip pat, užsikrėtimo rizika ženkliai auga slaugant sergančius artimuosius ar gydymo įstaigose.
Diagnozė
Marburgo viruso liga diagnozuojama remiantis kraujo tyrimais. Dėl panašių simptomų ją sunku atskirti nuo kitų ligų, tokių kaip maliarija, geltonoji karštligė ar vidurių šiltinė. Labai svarbu gydytojui pranešti apie neseniai vykusias keliones ar galimą kontaktą su ligos nešiotojais.
Gydymas
Specifinio gydymo nuo Marburgo viruso šiuo metu nėra. Pagrindinis tikslas – palaikyti gyvybines funkcijas, numalšinti simptomus ir valdyti komplikacijas. Ligoninėje pacientui gali būti:
- Duodamas deguonis
- Skiriami intraveniniai skysčiai
- Vartojami skausmą malšinantys ar kiti pagal simptomus parinkti medikamentai
Prevencija
Siekiant sustabdyti Marburgo viruso protrūkius, viešosios sveikatos tarnybos reguliariai stebi ligos plitimą ir užtikrina, kad sveikatos priežiūros specialistai laikytųsi saugumo priemonių. Patys galite imtis tokių apsaugos žingsnių:
- Rūpinantis sergančiu asmeniu vilkėti apsaugines priemones – kaukę, pirštines, akinius, prijuostę.
- Nenaudoti bendrų rankšluosčių, neneliesti sergančiojo kūno skysčių ar daiktų, kurie galėjo būti užteršti.
- Lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus ar apskritai jų vengti, kol tyrimai nepatvirtina, kad viruso nėra spermoje – net ir po sveikimo virusas gali išlikti ilgai.
- Vengti kontaktų su sergančiųjų palaikais ar laikytis griežtų apsaugos taisyklių laidotuvių metu.
- Neeikvoti laukinių gyvūnų mėsos (bushmeat), neliesti vaisėdžių šikšnosparnių ar beždžionių bei jų buvimo vietų.
- Grįžus iš kelionių į vietoves, kuriose vyko protrūkiai, 21 dieną stebėti savo sveikatą. Atsiradus simptomams nedelsiant kreiptis į gydytoją ir izoliuotis nuo kitų.
Ką daryti susirgus?
Pajutus Marburgo virusui būdingų simptomų, svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos ir iškart izoliuotis nuo kitų asmenų. Sveikatos specialistai, prižiūrintys sergantįjį, privalo naudoti specialią apsauginę aprangą ir laikytis griežtų higienos gairių, kad būtų išvengta infekcijos plitimo.
Išgyvenamumas ir ilgalaikės pasekmės
Marburgo viruso liga pasižymi didele mirtimi. Išgyvenamumas labai priklauso nuo protrūkio sąlygų – mirtingumas svyruoja nuo 23 % iki net 90 %, tačiau vidutiniškai siekia apie 80 %. Visgi, kai kas pasveiksta, tačiau ir po pasveikimo galimos ilgalaikės problemos:
- Atminties bei dėmesio sutrikimai
- Nuovargis
- Plaukų slinkimas
- Raumenų skausmai
- Odos šerpetojimas ar lupimasis
Virusas gali ilgai išlikti kai kuriuose kūno skysčiuose, todėl net ir pasibaigus pagrindiniams ligos simptomams svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų dėl lytinių santykių ir apsaugos priemonių naudojimo.
Kaip elgtis, jei kyla įtarimų?
Jeigu neseniai lankėtės vietovėje, kur buvo Marburgo viruso protrūkis, ar turėjote artimą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu ar laukiniu gyvūnu, atidžiai stebėkite savo sveikatą tris savaites ir pajutus ligai būdingų simptomų – nedelsiant pasitarkite su medikais. Būtina gydytojui pranešti apie galimą užsikrėtimo būdą ir vietą.
- Į gydymo įstaigą kreipkitės nedelsiant kilus bet kuriam iš šių simptomų: stiprus karščiavimas (daugiau nei 40 °C), neįprastas kraujavimas, ūmus galvos skausmas, pilvo ar krūtinės skausmas, pasireiškęs sumišimas ar sąmonės sutrikimai.
Konsultacijos su gydytoju metu verta pasiteirauti apie galimus gydymo būdus, kiek laiko galite būti užkrečiamas ir kaip apsaugoti aplinkinius nuo infekcijos plitimo.
