Metabolizmo sutrikimų sąlygotas kepenų suriebėjimas (MASLD) – viena dažniausių lėtinių kepenų ligų visame pasaulyje. Pastaraisiais metais vis dažniau šią būklę lemia didėjantis nutukimas, 2 tipo diabetas, insulino rezistencija ir kiti medžiagų apykaitos sutrikimai. Būtent todėl šią ligą galima sutikti ne tik tarp žmonių, turinčių antsvorio, bet ir tarp sergančiųjų diabetu ar esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui kraujyje.
Kas yra metabolizmo sutrikimų sąlygotas kepenų suriebėjimas?
MASLD apibrėžia įvairias kepenų ligų formas, kurioms būdingas riebalų kaupimasis kepenyse – specialistai dažnai šią būklę vadina steatoziniu (riebaliniu) kepenų pažeidimu. Jeigu riebalų sankaupos kepenyse užsitęsia, išsivysto uždegimas (hepatitas), galintis pereiti į sunkesnes formas. Anksčiau ši liga buvo žinoma kaip nealkoholinė riebalinė kepenų liga, tačiau pavadinimas pasikeitė, siekiant tiksliau atspindėti, kad ją sukelia ne alkoholis, o sutrikusi medžiagų apykaita.
Augant antsvorio ir 2 tipo diabeto paplitimui, ši liga tampa vis dažnesnė – prognozuojama, kad ją turi daugiau nei trečdalis pasaulio gyventojų. Negydomas MASLD gali pereiti į rimtesnius kepenų pažeidimus, bet ankstyva diagnostika ir tinkama priežiūra gali padėti kontroliuoti būklę bei užkirsti kelią komplikacijoms.
MASLD simptomai
Kepenų suriebėjimas dažniausiai vystosi lėtai ir daugelis žmonių ilgą laiką nejaučia jokių negalavimų. Dažniau ligos požymiai išryškėja, kai išsivysto rimtesnė būklė – MASH (steatohepatitas dėl metabolizmo sutrikimų). Ši būsena gali sukelti kepenų cirozę ar stiprią fibrozę (randėjimą), kuomet kepenys apauga randiniu audiniu.
- Diskomfortas ar bukas skausmas dešinėje viršutinėje pilvo pusėje
- Ženklus nuovargis, silpnumas
- Apetito praradimas
- Pilvo sutinimas
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
- Odos ir akių baltymų pageltimas
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kepenų suriebėjimo pagrindas yra įvairūs metabolizmo sutrikimai. Kai organizmas nesugeba tinkamai perdirbti riebalų ar cukraus, kepenyse pradeda kauptis riebalinės sankaupos. Dažniausi veiksniai, didinantys MASLD riziką:
- Padidėję riebalų ir cholesterolio kiekiai kraujyje (dislipidemija)
- Didelis kūno masės indeksas, ypač jei riebalai kaupiasi pilvo srityje
- Insulino rezistencija – kai kūno ląstelės tampa nejautrios insulinui, todėl cukraus kiekis kraujyje išlieka per didelis
- 2 tipo cukrinis diabetas
Be minėtų priežasčių, pastaraisiais metais nustatyta, kad tam tikri genetiniai veiksniai taip pat gali padidinti polinkį sirgti šia liga.
Galimos komplikacijos
Jei liga vystosi ir nėra tinkamai gydoma, daliai žmonių MASLD progresuoja iki MASH, o šį procesą lydi rimtos komplikacijos:
- Kepenų fibrozė (randėjimas) – kai kepenys bando atkurti pažeistas ląsteles.
- Cirozė – ilgametis kepenų randėjimas, stipriai pažeidžiantis jų funkciją.
- Kepenų ląstelių vėžys (hepatoceliulinė karcinoma).
Be to, tyrimai rodo, kad MASLD didina širdies ir kraujagyslių ligų, tam tikrų vėžio formų (krūties, storosios žarnos) riziką. Net ir tie, kurie neserga diabetu, gali susidurti su padidėjusia jo išsivystymo galimybe.
Kaip nustatoma MASLD?
Gydytojai taiko išsamius kraujo ir vaizdinius tyrimus, o kai kuriais atvejais gali prireikti ir kepenų biopsijos.
Kraujo tyrimai
- A1C – nustato, koks yra vidutinis gliukozės kiekis kraujyje per paskutiniuosius 2 mėnesius.
- Pilnas kraujo tyrimas – įvertinami kraujo ląstelių kiekiai ir dydžiai.
- Išsami biocheminė kraujo analizė – matuojama 14 skirtingų medžiagų kraujyje, tarp jų baltymai, elektrolitai.
- Lipidų profilis – nustatomi riebalų (cholesterolio, trigliceridų) rodikliai.
- Kepenų fermentų tyrimai – padeda įvertinti kepenų būklę ir funkciją.
Vaizdiniai tyrimai
- FibroScan® – matuoja riebalų kiekį kepenyse ir įvertina randėjimo laipsnį.
- MRE-PDFF (magnetinio rezonanso elastografija) – tiksliai nustato riebalų ir randinių pokyčių procentą kepenyse.
Kai kuriais atvejais, ypač jei neaiški diagnozė arba būtina papildoma išsamesnė analizė, gydytojas gali pasiūlyti ir kepenų biopsiją.
Ligą sukeliantys veiksniai ir gydymo būdai
Pirmiausia rekomenduojama keisti gyvenimo būdą, o pagrindinis tikslas – svorio mažinimas bei kartu esančių būklių (diabeto, padidėjusio cholesterolio, kraujospūdžio) koregavimas. Net minimali svorio korekcija (3–5 %) gali pagerinti kepenų būklę, tačiau, norint stipresnio efekto, rekomenduojama atsikratyti bent 10 % kūno svorio.
Sekmę lemia ir fizinis aktyvumas – bent pusvalandis vidutinio intensyvumo veiklos tris kartus per savaitę teigiamai veikia savijautą bei padeda sumažinti riebalų kiekį kepenyse. Mityboje rekomenduojamos Viduržemio jūros ar DASH dietos.
Vaistų vartojimas
Kai kuriais atvejais, ypač sergant diabetu ar esant nutukimui, gydytojai gali skirti medikamentų, padedančių mažinti svorį ir gliukozės kiekį kraujyje, pavyzdžiui, GLP-1 agonistus (semaglutidą, liraglutidą, tirzepatidą).
Bariatrinės operacijos
Sunkiu atveju gali būti svarstoma bariatrinė chirurgija – kūno svorio mažinimo operacija, kuri gali padėti sustabdyti arba net atstatyti kepenų pažeidimo procesus, jei liga diagnozuojama anksti.
Ar įmanoma atstatyti kepenų suriebėjimą?
Daugeliu atvejų, jeigu liga laiku pastebima, jaučiamas reikšmingas pagerėjimas po svorio korekcijos, fizinio aktyvumo ar taikant kitus gydymo būdus. Tačiau jeigu išsivystė ryškus kepenų randėjimas ar cirozė, procesas tampa negrįžtamas.
Kaip išvengti MASLD?
Didžiausią riziką patiria žmonės, jau sergantys nutukimu arba 2 tipo diabetu, tačiau tinkamai rūpinantis savo sveikata dalies atvejų galima išvengti. Ankstyvas ligos nustatymas ir sveikos gyvensenos pokyčiai – pagrindinis kelias užkirsti kelią ligos vystymuisi arba sulėtinti jos progresavimą. Žmonėms, kuriems būdinga padidėjusi rizika, gydytojai rekomenduoja reguliariai atlikti kraujo ir kepenų vaizdinius tyrimus.
Prognozė ir gyvenimo trukmė
Nustatyta, kad MASLD sutrumpina gyvenimo trukmę vidutiniškai apie 2,8 metų, lyginant su žmonėmis, neturinčiais šios ligos. Tačiau kiekvieno žmogaus prognozė priklauso nuo individualių veiksnių – bendros sveikatos, kitų ligų, įsitraukimo į gydymą. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo daugiau galimybių išvengti rimtesnių pasekmių.
Kasdienė savirūpa
Norint apsisaugoti nuo ligos progresavimo, svarbu aktyviai bendradarbiauti su sveikatos specialistais, reguliariai stebėti pagrindinius sveikatos rodiklius: kontroluoti svorį, rūpintis gera cukraus ir cholesterolio kontrole. Reguliari fizinė veikla ir subalansuota mityba ne tik stabdo kepenų pažeidimą, bet ir mažina kitų lėtinių ligų riziką.
- Rūpinkitės bendra sveikata – stebėkite ar nėra nuovargio, silpnumo, netikėto svorio kritimo.
- Venkite žalingų įpročių – rūkymas ir alkoholio vartojimas papildomai apkrauna kepenis.
- Pasidomėkite skiepais nuo hepatito A ir B.
- Niekada nenutraukite gydymo savarankiškai, net jei jaučiatės geriau.
Kada kreiptis į medikus?
Pastebėjus naujus ar besitęsiančius kūno pokyčius (stiprų nuovargį, skausmą dešinėje viršutinėje pilvo dalyje), būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Tokie simptomai gali žymėti sudėtingesnę ligos eigą ar komplikacijas (pvz., MASH su ciroze arba vėžiu).
Ar alkoholio vartojimas lemia MASLD?
Metabolizmo sutrikimų sąlygotas kepenų suriebėjimas nėra nulemtas alkoholio vartojimo – būtent todėl liga ir buvo vadinama „nealkoholine“. Tačiau, jei sergate šia liga ir toliau vartojate alkoholį, kepenų pažeidimas gali progresuoti gerokai greičiau, todėl rekomenduojama visiškai jo atsisakyti.
