Metastazinė vėžinė liga yra būklė, kai vėžio ląstelės išplitusios po visą organizmą – neapsiriboja vien tik pradiniu naviku, o persikelia į kitas kūno vietas kraujo arba limfine sistema.
Kas yra metastazės
Metastazės – tai procesas, kai vėžinės ląstelės palieka pagrindinį naviką ir ima daugintis toliau nuo pirminės vietos. Nors beveik visi navikai gali sukelti metastazes, ar jos atsiranda, lemia ne tik vėžio rūšis, bet ir naviko dydis, vieta.
Vėžinių ląstelių migracija vyksta keliais būdais:
- Ląstelės įauga į greta esančius audinius, plisdamos vietoje.
- Pasiekia tolimas kūno vietas per kraujotaką, pavyzdžiui, plaučius ar kaulus.
- Patenka į gretimus ar nutolusius limfmazgius keliaudamos limfine sistema.
Dažnai metastazės dar vadinamos pasklidusiu vėžiu, antriniu vėžiu arba IV stadijos vėžiu.
Kurių tipų vėžiai dažniausiai metastazuoja
Beveik kiekvienas piktybinis navikas gali išplisti į kitus organus, tačiau dažniau metastazių vystosi sergant:
- Krūties vėžiu,
- Plaučių vėžiu,
- Storosios žarnos ar tiesiosios žarnos vėžiu,
- Kiaušidžių vėžiu,
- Kasos vėžiu,
- Odos vėžiu,
- Skrandžio vėžiu,
- Prostatos vėžiu,
- Gimdos vėžiu,
- Stemplės vėžiu.
Kur pirmiausia išplitęs vėžys apsistoja
Vėžinių ląstelių išplitimo kryptį lemia tai, kur buvo pirminis navikas. Dažniausiai pirma pažeidžiami tokie organai:
- Kepenys,
- Kaimyniniai ir tolimi limfmazgiai,
- Plaučiai,
- Kaulai,
- Smegenys,
- Antinksčiai,
- Pilvaplovė (pilvo ertmės gleivinė).
Metastazinės ligos simptomai
Dažnai metastazės iš pradžių nesukelia jokių požymių – liga gali ilgai vystytis nepastebimai. Kai vėžio ląstelės išplitusios, atsiranda bendrų sveikatos pokyčių:
- Nuolatinis silpnumas ir išsekimas,
- Dažni naktiniai prakaitavimai,
- Greitas ir nepagrįstas svorio kritimas.
Kai kurie simptomai priklauso nuo to, kur vėžinės ląstelės yra patekusios:
- Padidėjęs pilvo tūris, pjautinė pilvo srities skausmas, sotumo jausmas iš karto pavalgius arba odos pageltimas (kepenų metastazės),
- Skausmas ar lūžiai (kaulų metastazės),
- Pykčio priepuoliai, galvos skausmai ar traukuliai (smegenų metastazės),
- Dusulys (plaučių metastazės).
Priežastys, kodėl vėžys išplinta
Metastazėms atsirasti pakanka kelių iš pirminio auglio atitrūkusių ląstelių, kurios per kraują ar limfą pasiekia naują vietą organizme ir ima daugintis. Procesą gali paskatinti keletas veiksnių:
- Imuninės sistemos nusilpimas,
- Deguonies stoka audiniuose (hipoksija),
- Laktato rūgšties perteklius kraujyje,
- Ląstelių autolizė (autofagija).
Metastazių nustatymas
Kartais vėžys diagnozuojamas jau išplitusioje stadijoje. Tokiais atvejais gydytojas jau pradinės apžiūros metu pastebi metastazių požymius. Kiti pacientai metastazių sulaukia po pirminio gydymo, per reguliarius stebėjimus ar patikras.
Kokie tyrimai padeda atpažinti metastazes
Nustatant vėžio išplitimą gali būti taikomas vienas arba keli šie diagnostiniai tyrimai:
- Bendri ir specifiniai kraujo tyrimai,
- Navikų žymenų nustatymas,
- Biopsijos procedūra,
- Radiologiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), pozitronų emisijos tomografija (PET), rentgenograma,
- Kaulų skenavimas,
- Ultragarso tyrimas.
Gydymo galimybės
Plintantis vėžys gydomas orientuojantis į pirminio naviko pobūdį. Net jei vėžys išplinta į kitus organus, gydymo schema dažniausiai parenkama pagal pagrindinę vėžio rūšį. Pavyzdžiui, jei krūties vėžys metastazavo į kepenis, gydymas tebėra taikomas kaip krūties vėžio atvejais.
Galimi gydymo būdai:
- Chimioterapija,
- Hormonų terapija,
- Imunoterapija,
- Spindulinė terapija,
- Taikinių terapija.
Simptominis gydymas taip pat svarbus, ypač kai metastazės sukelia skausmą ar kitus nemalonius pojūčius. Tokiais atvejais gali būti atliekamos chirurginės intervencijos ar taikoma spindulinė terapija konkrečiose vietose, pavyzdžiui, kauluose, siekiant pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
Ar galima užkirsti kelią vėžio išplitimui?
Ne visuomet įmanoma visiškai sustabdyti vėžio plitimą. Vis dėlto, jei anksti nustatomas navikas, gydytojai dažnai taiko kombinuotą gydymą – chirurgiją kartu su papildomomis terapijomis (pvz., chemoterapija ar imunoterapija). Toks gydymas sumažina riziką, kad liga išplis.
Mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip efektyviau užkirsti kelią vėžio ląstelių plitimui, tačiau neretai metastazės atsiranda net ir turint kuo geriausias priežiūros galimybes. Šiuo metu nėra mitybos modelių, kurie įrodyta padidintų ar sumažintų metastazių riziką.
Jeigu jums diagnozuotas išplitęs vėžys, svarbu žinoti, kad dėl to nesate kaltas ir tai nėra jūsų klaidos rezultatas.
Metastazavusio vėžio prognozė
Kiekvieno paciento kelias per gydymą bus individualus – reikės dažnai lankytis pas gydytojus, spręsti dėl gydymo pasirinkimų ir stebėti bendrą savijautą. Svarbu atrasti palaikymą tarp artimųjų ar medicinos personalo.
Gyvenimo trukmė sergant metastazavusiu vėžiu
Dažniausiai, kai vėžys yra išplitęs, visiškai išgydyti jo nebeįmanoma. Tačiau taikant šiuolaikinius gydymo metodus, navikų augimas gali būti sulėtintas ir palengvintos ligos sukeliamas negalavimai. Kai kurių rūšių vėžys (pavyzdžiui, melanoma ar storosios žarnos vėžys) kartais gali būti išgydomas net ir pažengusioje stadijoje.
Penkerių metų išgyvenamumo rodikliai
Metastazavusio vėžio išgyvenamumas priklauso nuo ligos atsiradimo vietos ir tipo. Pavyzdžiui, sergant pasklidusiu plaučių vėžiu, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis siekia apie 9%. Metastazavusios krūties vėžio atveju – maždaug 30% moterų ir 19% vyrų išgyvena penkerius metus nuo diagnozės.
Šie skaičiai yra tik orientaciniai – kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja savitai. Apie konkrečią prognozę ir galimybes visada aptarkite su savo gydytoju.
Kasdienis gyvenimas su metastazavusiu vėžiu
Diagnozė sukelia daug emocinių ir praktinių iššūkių – galite jaustis liūdni, pikti, išsekę ar nerimauti, kad gydymas gali būti nepakankamai efektyvus. Dažnai vargina nuolatinės gydytojų konsultacijos, sprendimai dėl gydymo ar pagalbos poreikio kasdienybėje. Išlaidos gydymui taip pat gali kelti frustraciją.
Bendrauti su psichologu ar socialiniu darbuotoju gali būti naudinga, padedant dorotis su sudėtingais jausmais. Streso valdymo būdai – meditacija, sąmoningumas ar kita mėgstama veikla – svarbūs emocinei savijautai palaikyti.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Jei pastebėjote naujų simptomų ar pokyčių sveikatoje, nedelskite ir pasikalbėkite su savo gydytoju. Jūsų gydymo komanda esant reikalui koreguos gydymą pagal esamą būklę.
Kokius klausimus verta užduoti gydytojui
- Kokie yra būdai pagerinti mano prognozę?
- Kokios yra gydymo alternatyvos?
- Ar galiu dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?
- Ar paliatyvioji pagalba bus teikiama, jei nustojau gydytis nuo vėžio?
- Kaip dažnai reiks lankytis kontrolėse?
- Ar verta svarstyti hospiso paslaugas?
- Kas gali padėti priimti medicininius sprendimus, jei pats nebegalėčiau to padaryti?
- Kokius teisinius dokumentus svarbu turėti pasiruošus?
- Ar galite rekomenduoti pagalbos šaltinius, kurie padėtų tvarkytis su diagnoze?
