Ne Hodžkino limfoma – tai įvairių rūšių kraujo vėžys, kuris atsiranda limfinėje sistemoje. Ši liga yra viena iš dviejų pagrindinių limfomų kategorijų. Limfomos prasideda limfocituose – baltuosiuose kraujo kūneliuose, kurie svarbūs organizmo imunitetui ir padeda apsaugoti nuo infekcijų.
Ne Hodžkino limfomos ypatumai
Limfomos skirstomos į Hodžkino ir ne Hodžkino limfomas. Jos skiriasi pagal dažnumą, ligos eigą, amžiaus grupes, kurias paveikia, bei galimus gydymo būdus. Ne Hodžkino limfomai būdinga tai, kad ji gali prasidėti tiek B, tiek T limfocituose, kai šių ląstelių genetinė medžiaga pakinta ir jos pradeda nekontroliuojamai daugintis. Dažniausiai navikai formuojasi limfmazgiuose, tačiau gali plisti ir į kitas limfinės sistemos dalis – užkrūčio liauką, blužnį ar kitus limfos audinius. Laiku negydoma ne Hodžkino limfoma gali išplisti po visą organizmą.
Ne Hodžkino limfomos tipai
- B ląstelių limfoma – susiformuoja iš B limfocitų, atsakingų už antikūnų gamybą. Didžioji dauguma ne Hodžkino limfomų yra būtent šio tipo.
- T ląstelių limfoma – vystosi iš T limfocitų, kurie tiesiogiai naikina svetimkūnius ar padeda B ląstelėms atlikti savo funkciją.
Abi šios rūšys dar skirstomos į agresyvias ir lėtai progresuojančias (indolentines) limfomas. Agresyvios ligos formos plinta greičiau ir reikalauja intensyvesnio gydymo.
Ne Hodžkino limfomos paplitimas
Ši liga yra viena dažniausių kraujo vėžio formų. Dažnumu ji užima aštuntą vietą tarp visų vėžio formų ir vienuoliktą – pasauliniu lygiu. Ne Hodžkino limfoma diagnozuojama žymiai dažniau nei Hodžkino limfoma.
Ne Hodžkino limfomos simptomai
Pagrindinis simptomas – neskausmingas limfmazgių didėjimas kakle, pažastyse arba kirkšnyse. Tačiau ligos požymiai gali skirtis, priklausomai nuo to, kur liga prasidėjo ir kaip toli ji pažengusi. Galimi simptomai:
- Nuolatinis nuovargis
- Krūtinės skausmas
- Kosulys
- Dusulys
- Pilvo skausmas arba tinimas
- Lengvai pasiekiamas pilnatvės jausmas valgant nedaug
- Užsitęsusi ar nepaaiškinama karščiavimas (ypač kai trunka ilgiau nei dvi dienas ar nesumažėja po gydymo namuose)
- Smarkus naktinis prakaitavimas (kai prakaiteškai sušlapinama patalynė)
- Neaiškus svorio netekimas (prarandama bent 10% svorio per pusmetį)
Daugelis šių požymių gali būti ir kitų, gana dažnų ligų simptomas, bet jei jie užsitęsia ar vargina, būtina pasikonsultuoti su medikais.
B simptomai
Diagnozuojant limfomas, gydytojai atsižvelgia į vadinamuosius B simptomus: karščiavimą, stiprų naktinį prakaitavimą ir svorio netekimą. Šie požymiai padeda nustatyti ligos tipą ir pasirinkti efektyviausią gydymą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Ne Hodžkino limfoma išsivysto, kai organizmas pradeda gaminti pernelyg daug nenormalių limfocitų (B arba T ląstelių, rečiau – natūraliųjų žudikų). Lemiamą vaidmenį turi genetinės mutacijos, kurios atsiranda jau gyvenimo eigoje – jos nėra paveldimos. Dėl pakitusių limfocitų susiformuoja navikai, dažniausiai limfmazgiuose, tačiau liga gali apimti ir kitus organus, nes limfinė sistema siekia beveik kiekvieną kūno dalį.
Kas didina riziką susirgti?
- Vyresnis amžius (dažniau serga vyresni nei 60 metų žmonės)
- Vyrų lytis
- Baltosios odos spalva
- Imuninės sistemos susilpnėjimas – pavyzdžiui, sergant ŽIV arba po organų transplantacijos vartojant imunitetą slopinančius vaistus
- Autoimuninės ligos: reumatoidinis artritas, uždegiminė žarnyno liga, psoriazė ir kitos
- Infekcijos: Helicobacter pylori, 1 tipo žmogaus T limfotropinis virusas, hepatitas C, Epšteino-Barro virusas
- Kontaktas su pesticidais – kai kurie tyrimai nurodo, kad dažnas kontaktas su herbicidais ir insekticidais gali padidinti ne Hodžkino limfomos riziką
- Šeiminė istorija – jeigu artimi giminaičiai sirgo limfoma ar kitais kraujo vėžiais, rizika didėja
Ne Hodžkino limfomos diagnozė
Nustatyti šią ligą gali tekti per kelis žingsnius. Pirmiausia gydytojai atlieka tyrimus, kad atskirtų dažnesnes sveikatos problemas, nes, pavyzdžiui, limfmazgių padidėjimą dažnai sukelia infekcijos. Kai įtariama ar patvirtinama ne Hodžkino limfoma, skiriama papildomų tyrimų ligos tipui ir stadijai nustatyti.
- Apžiūra ir pokalbis – įvertinami simptomai ir apžiūrimi limfmazgiai
- Kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas padeda įvertinti bendrą organizmo būklę ir ieškoti požymių, rodančių ligą ar jos komplikacijas
- Vaizdo tyrimai – atlikus kompiuterinę tomografiją (KT), magnetinio rezonanso tyrimą (MRT), echoskopiją ar pozitronų emisijos tomografiją (PET), galima įvertinti ligos išplitimą
- Biopsija – ligos patvirtinimui būtina paimti ir mikroskopiškai ištirti dalelę padidėjusio limfmazgio ar kito audinio
- Imunofenotipizavimas – šis specializuotas tyrimas leidžia identifikuoti tikslų limfomos tipą pagal ląstelių paviršiaus žymenis
Ne Hodžkino limfomos stadijos
Pagal tyrimų rezultatus gydytojai nustato, kiek išplitusi liga ir iš kur ji kilo. Skiriamos keturios pagrindinės stadijos:
- 1 stadija: navikas randamas vienoje limfmazgių grupėje arba viename limfoidine audinio organe, arba viename organe už limfinės sistemos ribų
- 2 stadija: navikai aptinkami dviejose ar daugiau limfmazgių grupių toje pačioje kūno pusėje (virš ar žemiau diafragmos)
- 3 stadija: vėžinės ląstelės aptinkamos abiejose diafragmos pusėse arba limfmazgiuose ir blužnyje
- 4 stadija: liga išplitusi už limfinės sistemos ribų, pavyzdžiui, į kepenis ar plaučius
Gydymo galimybės
Ne Hodžkino limfomos gydymo būdas pasirinkiamas atsižvelgiant į ligos tipą, stadiją ir žmogaus sveikatos būklę. Galimi šie gydymo metodai:
- Stebėjimas (aktyvi stebėsena): jei limfoma auga lėtai ir žmogus neturi simptomų, pradėti gydymo gali būti neskubama, siekiant išvengti nereikalingos naštos organizmui. Liga nuolat stebima, kad gydymas būtų pradėtas, jei išryškėtų simptomai
- Vaistai (chemoterapija): dažniausiai taikomas gydymas. Vaistai naikina vėžines ląsteles visame kūne. Kartais chemoterapija derinama su kitais metodais
- Taikinių terapija: specialūs preparatai nukreipiami į specifinius vėžio ląstelių silpnus taškus. Viena iš jų – monokloninių antikūnų terapija
- Imunoterapija: skatina žmogaus imuninę sistemą aktyviau naikinti vėžines ląsteles. Į šią grupę įeina ir CAR-T ląstelių terapija bei dviejų specifinių antikūnų naudojimas, kurie „vedžioja“ T ląsteles prie vėžinių limfomos ląstelių
- Spindulinė terapija: naudojami energijos spinduliai, kurie naikina likusias arba ankstyvose stadijose randamas limfomos ląsteles
- Kemoterapija su kamieninių ląstelių persodinimu: po labai stiprios chemoterapijos iš žmogaus ar donoro paimamos ir sugrąžinamos sveikos kamieninės ląstelės, padedančios atkurti kraujodaros sistemą. Šis metodas taikomas, kai kiti gydymo būdai buvo neveiksmingi
Gydymo šalutiniai poveikiai
Ne Hodžkino limfomos gydymas, ypač chemoterapija ar spindulinė terapija, gali sukelti įvairių šalutinių poveikių. Dalis jų – laikini, kiti gali užsitęsti ilgiau. Prieš pradedant bet kokį gydymą verta klausti gydytojo apie galimas nepageidaujamas reakcijas.
Prognozė ir ligos eiga
Ne Hodžkino limfoma kai kuriais atvejais visiškai išgydoma – tai dažniau pavyksta, gydant agresyvią B ląstelių limfomą. Jeigu liga sugrįžta, dažniausiai tai įvyksta per pirmuosius dvejus metus po gydymo, tačiau vėliau pasikartojimo rizika sumažėja. Lėtai progresuojančios limfomos dažnai trunka daug metų ir gali reikalauti ilgalaikio arba periodinio gydymo.
Net kai ne Hodžkino limfoma nėra pilnai išgydoma, šiuolaikinis gydymas leidžia daugeliui žmonių gyventi ilgiau ir geriau. Dauguma pacientų, sergančių lėtine limfoma, dažniau miršta nuo kitų ligų nei nuo pačios limfomos.
Išgyvenamumo rodikliai
Statistika rodo, kad 74% žmonių penkeri metai po ne Hodžkino limfomos diagnozės vis dar gyvena. Ankstyva ligos stadija (I–II) susijusi su aukštesniu išgyvenamumu – nuo 79% iki 87%. Kai liga diagnozuojama vėlai (III–IV stadija), penkerių metų išgyvenamumas siekia 64–73%.
Gyvenimas su ne Hodžkino limfoma
Susigyventi su šia liga galima keliais būdais:
- Subalansuota mityba. Sveiki valgiai padeda palaikyti jėgas, todėl verta pasitarti su mitybos specialistu.
- Poilsis. Gydymas gali sukelti nuovargį – poilsis padeda atsinaujinti ir stiprėti.
- Streso valdymas. Svarbu rinktis streso mažinimo būdus: pasikalbėti su gydytoju, lankyti pagalbos grupes ar užsiimti pomėgiais.
- Fizinis aktyvumas. Reguliari fizinė veikla padės išlaikyti stiprią kūną ir protą. Tinkamą krūvį parinks gydytojas.
- Paliatyvioji pagalba. Ši pagalba taikoma visais ligos etapais, siekiant sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Jei gydotės nuo ne Hodžkino limfomos ir jūsų būklė blogėja ar simptomai sugrįžta, nedelskite konsultuotis su gydytoju. Gydymo pabaigoje labai svarbu reguliariai lankytis profilaktinėse apžiūrose.
Esant stipriai ar smarkiai blogėjančiai savijautai, kurios nepavyksta pagerinti, būtina kuo greičiau vykti į skubios pagalbos skyrių.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Kokio tipo ne Hodžkino limfoma man nustatyta?
- Kokia ligos stadija?
- Kokį gydymą rekomenduojate?
- Su kokiais šalutiniais poveikiais galiu susidurti?
- Ar įmanoma jus visiškai išgydyti?
- Kokia yra ligos pasikartojimo tikimybė?
